- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1657-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00507-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- S. Ž.
- Ieškovas
- G. Orlovos
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės S. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Orlovos įmonės „Olanus“ ieškinį atsakovei S. Ž. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės S. Ž. 600 Lt G.Orlovos įmonei „Olanus“ skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės S. Ž. 600 Lt skolą G. Orlovos įmonei „Olanus, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos 600 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-05-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 68 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė darbus priėmė. Teismo vertinimu, pagal 2012-11-28 sutarties 3 d. 1 p. užsakovė turėjo teisę dėl netinkamų durų pagaminimo nutraukti sutartį, prieš tai įspėjus pardavėją. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė sutarties su įmone nenutraukė, nenustatė papildomo termino sutarčiai įvykdyti. Sumontuotomis durimis atsakovė naudojasi, dėl to turi sumokėti ieškovei likusią dalį skolos už duris.
Atsiliepimas
Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nurodo, jog tarp šalių susiklostė ne tik rangos teisiniai santykiai, bet ir vartojimo pirkimo-pardavimo. Dėl to ieškovė, atsakovei pagaminusi nekokybiškas duris, turėjo teise pasinaudoti vienu iš CK 6.334 straipsnyje numatytų teisių gynimo būdų. Ieškovė yra verslo įmonė, kuriai keliami aukštesni standartai. Dėl to privalėjo užtikrinti, kad jos parduodamų durų kokybė atitiks atsakovės reikalavimus.
Šalies argumentai
Ieškovė su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad darbus priėmė, jokių pretenzijų nereiškė, tačiau pareikalavus sumokėti skolą tai padaryti atsisakė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš bylos aplinkybių, apeliantė skundu iš esmės kvestionuoja netinkamą pirmosios instancijos teismo teisės normų taikymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, tačiau nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog tarp šalių sudaryta sutartis turi pirkimo–pardavimo sutarties bruožų. Kaip matyti iš tarp šalių sudarytos sutarties nuostatų, šalys susitarė, jog ieškovė pagamins atsakovei metalines duris ir jas sumontuos. Šis prievolės dalykas suponuoja išvadą, jog šalis sieja rangos prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Dėl to, ieškovei pagaminus netinkamos kokybės duris, atsakovė turi teisę pasinaudoti vienu iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatytų teisių gynimo būdų. Tuo tarpu aplinkybę, jog durys buvo pagamintos per mažos, sutinka tiek atsakovė, tiek ieškovė, tik pastaroji teigia, kad toks buvo atsakovės užsakymas. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šaliai kyla pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo teiginius. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė buvo užsakiusi mažesnes duris. Šią aplinkybę patvirtina ir priėmimo–perdavimo akte atsakovės nurodomos pastabos, jog ieškovės pagamintos durys per mažos. Dėl to atmestinas ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomas argumentas, kad atsakovė darbus priėmė ir pretenzijų nereiškė. Be to, pati ieškovė pirmosios instancijos teisme iš dalies pripažino savo kaltę dėl per mažų durų gamybos ir siūlė atsakovei sumažinti kainą arba pasiimti netinkamai pagamintas bei sumontuotas duris. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, netinkamai nustatė jo pobūdį ir paties ginčo esmę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės teisių gynimo būdą susiejo su sutarties nutraukimu, o jai šiuo būdu nepasinaudojus, ieškinį tenkino visiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė turėjo teisę, bet neprivalėjo nutraukti sutartį, kadangi įstatymas numato ir kitų alternatyvių teisių gynimo būdų rangovui netinkamai atlikus pareigas.
Esant nurodytų aplinkybių visetui ir atsižvelgiant į šalių interesus, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės siūlomas kainos sumažinimas už netinkamai pagamintas duris yra pagrįstas atsakovės pažeistų teisių gynimo būdas, žvelgiant iš sutarties išlaikymo pozicijų ir teisinės taikos tarp šalių atkūrimo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 300 Lt kainos sumažinimas atsižvelgiant į tai, jog atsakovė patiria diskomfortą dėl per mažų durų (negali pranešti baldų ir pan.), atitinka šalių interesus. Pažymėtina, jog atsakovė negali visiškai nemokėti už duris, kadangi ji jomis naudojasi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reikalavusi iš ieškovės pakeisti netinkamai pagamintas duris, taip pat nesiėmė priemonių savarankiškai pašalinti trūkumus ir išieškoti trūkumų išlaidas iš rangovės.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog durys buvo pagamintos per mažos ir nepagrįstai netaikė CK 6.665 straipsnyje numatyto vieno iš užsakovo teisių gynimo būdų. Šios aplinkybės suteikia pagrindą apeliacinės instancijos teismui tenkinti atsakovės apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti skundžiamą sprendimą, sumažinant priteistiną sumą iki 300 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pakeitus skundžiamą sprendimą atitinkamai keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Kadangi ieškovės reikalavimas tenkintinas 50 proc., iš atsakovės priteistina 36 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė priteistiną žyminio mokesčio sumą, kadangi pagal žyminio mokesčio mokėjimo nurodymus ieškovė sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio, o ne 68 Lt, kuriuos priteisė teismas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir iš ieškovės turėtų būti priteistas analogiško dydžio žyminis mokestis, dėl to teismas konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidos šalims neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės S. Ž. 300 Lt skolą G. Orlovos įmonei „Olanus“, 5 % metines palūkanas už priteistą 300 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-05-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.