Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-12-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1738-781/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-04Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2014-06-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-04
Bylos Nr.
2S-1738-781/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23202-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Atsakovas
E. P.
Ieškovas
UAB „Entafarma“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1738-781/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23202-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Entafarma“ ieškinį atsakovei E. P. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas UAB „Entafarma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės E. P. 30 430, 58 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų. Reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad atsakovei pareikšto reikalavimo suma yra didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 15 d. nutartimi prašymą tenkino, ieškovo UAB „Entafarma“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei E. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant turto ar jo esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas ir turtines teises priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis neviršijant 30 430, 58 Lt sumos, uždraudžiant atsakovei disponuoti areštuojamu turtu, tačiau paliekant teisę atsiskaityti su ieškovu pareikšto reikalavimo ribose. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalaujama suma – 30 430, 58 Lt, kaip fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, todėl darė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė E. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ir įsipareigojimų, tai yra iš esmės nenustatė objektyvios grėsmės apie galimą teismo sprendimo įvykdymo negalimumą ar apsunkinimą. Apeliantė nurodo, kad turi nuolatinį darbą, gauna pastovų atlyginimą, yra namo, kuris vertinamas 719 000 Lt bendraturtė, todėl jai pareikšto ieškinio suma negali būti laikoma didele.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Entafarma” prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime išdėstė motyvus nurodydamas, jog nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį teigdama, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Tačiau ši prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Pažymėtina, kad atsakovė, paduodama atskirąjį skundą, taip pat gali paneigti šią prezumpciją, pateikiant duomenis, įrodančius jos (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio materialinių reikalavimų, kurių suma sudaro 30 430, 58 Lt, užtikrinimui pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas laikinųjų apsaugos priemonių rūšis – apeliantė nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių lėšų areštus. Kaip pagrindinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvą tiek ieškovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas nurodė didelę ieškinio sumą. Kaip jau minėta, vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t. y. ar apeliantės turtinė padėtis yra tokia gera, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą (b. l. 13-15), iš kurio matyti, kad turimas nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka. Be to, duomenų apie savo (bei sutuoktinio) finansinius įsipareigojimus apeliantė teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturint duomenų apie apeliantei nuosavybės teise priklausančios turto ir įsipareigojimų santykį, negalima spręsti, kad jos turtinė padėtis yra gera ir netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas. Kitų argumentų dėl grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo apeliantė teismui nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepateikė pakankamų įrodymų, kurie leistų įvertinti jos tikslią finansinę padėtį bei paneigti prezumpciją, kad 30 430, 58 Lt dydžio ieškinio suma apeliantės finansinės padėties atžvilgiu yra didelė (CPK 12 str., 178 str.). Todėl atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantė įrodinėja, kad nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, atmestini kaip neįrodyti ir nepaneigiantys būtinybės jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12, 144 str. 1 d., 178 str.).

Teismas pažymi, kad jei apeliantės finansinė padėtis iš tikrųjų yra tokia gera ir prašoma priteisti suma jai nėra didelė, gali be itin ženklių nuostolių pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) ir tokiu būdu išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo atveju, jei realiai būtų areštuotas turtas, kurio areštas neproporcingai suvaržo apeliantės veiklą, apeliantė turi teisę prašyti pakeisti areštuotą turtą kitu.

Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka tiek interesų pusiausvyros, tiek ir lygiateisiškumo, ekonomiškumo bei proporcingumo principus. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalimi, 336 ir 338 straipsniais, teisėja

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė