- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- e2-27175-886/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16591-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- D. D.
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui D. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su juo nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. V. D ieškiniu, pareikštu atsakovui D. D. prašo: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. D., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove (motina); 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui A. D. išlaikymą po 400 Eur periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį iki jo pilnametystės ir šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, 3) nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tarp šalių vyksta derybos dėl taikos sutarties sudarymo.
Šalys neatvyko į teismo posėdį. Gautas šalių prašymas rašytinio proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį, sudarytą 2018 m. lapkričio 22 d.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas, taikos sutartis tvirtinama, civilinė byla nutraukiama.
Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Šalių taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių ar trečiųjų asmenų teisių ir interesų. Šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, todėl taikos sutartis patvirtinama, o civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnis).
Šalims išaiškinama, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos 3 Eur sumos (Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, pakeistas 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 149 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, 295 straipsniu, teismas
nutaria:
Patvirtinti ieškovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 22 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:
1.1. Šalys susitarė, kad vaiko A. D., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina V. D..
1.2. A. D. D įsipareigoja teikti vaikui A. D. išlaikymą periodinėmis išmokomis - po 200 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriama V. D.. Išmokos pradedamos skaičiuoti nuo šios taikos sutarties sudarymo momento, ir turi būti mokamos kiekvieną kalendorinį mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 (dvidešimtos) kalendorinės dienos į ieškovės banko sąskaitą. Išmokos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
1.3. Šalys susitarė nustatyti tėvo D. D. bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:
1.3.1. Tėvas D. D. bendrauja su vaiku ir dalyvauja jo auklėjime šioje taikos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, o Šalims bendrai sutarus - intensyviau nei numatyta šioje taikos sutartyje ir abiems tėvams priimtinomis sąlygomis.
1.3.2. Kiekvieno mėnesio nelyginėmis savaitėmis tėvas su vaiku bendrauja du kartus per savaitę trečiadienį ir sekmadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai, arba kitoje motinos parinktoje vietoje (lauke, parke ir pan.). Apie numatomą vaiko lankymą vaiko tėvas turi informuoti vaiko motiną bet kokiomis ryšio priemonėmis prieš vieną dieną.
1.3.3. Kiekvieno mėnesio lyginėmis savaitėmis tėvas su vaiku bendrauja du kartus per savaitę antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai, arba kitoje motinos parinktoje vietoje (lauke, parke ir pan.). Apie numatomą vaiko lankymą vaiko tėvas turi informuoti vaiko motiną bet kokiomis ryšio priemonėmis prieš vieną dieną.
1.3.4. Tėvas turi teisę aplankyti vaiką per jo gimtadienį, per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas jo gyvenamojoje vietoje, lankymosi laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina bet kokiomis ryšio priemonėmis, ne mažiau kaip prieš tris dienas iki šventės dienos.
1.3.5. Tėvas, iki vaikui sukaks šeši metai, kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį (šalių susitarimu)) turi teisę bendrauti su vaiku nuo 9 val. iki 20 val., paimdamas vaiką ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną. Apie numatomą pasiėmimo dieną ir valandą vaiko tėvas turi informuoti motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis. Taip pat tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį jo gyvenamojoje vietoje arba kitoje abiejų šalių sutarimu pasirinktoje vietoje (lauke, parke ir pan.) nuo 16.00 iki 20.00 val.
1.3.6. Tėvas, kai vaikui sukaks šeši metai, turi teisę kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgaliais pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo šeštadienio 10.00 val. ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val. Apie numatomą pasiėmimo laiką vaiko tėvas turi informuoti motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis. Jeigu tėvas negali nepilnamečio vaiko paimti nurodytu laiku, jis turi informuoti vaiko motiną bet kokiomis ryšio priemonėmis, ne vėliau kaip likus vienai dienai iki paskirtos bendravimo dienos.
1.3.7. Jeigu tėvui, pasiėmus vaiką, jis netikėtai turi išvykti, jis, susiderinęs su motina, turi grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą.
1.3.8. Šv. Kalėdos, Šv. Velykos ir Naujieji metai (sausio 1):
1.3.8.1. Vaikui, sulaukus trejų metų amžiaus (nuo 2021-04-16) vaikas su tėvais rotacijos principu praleidžia po lygiai laiko per didžiąsias šventes. Nelyginiais metais per Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikas praleis su motina, o antrąją – su tėvu, tai per Šv. Velykas pirmąją dieną – bus su tėvu, o antrąją – su motina, lyginiais – atvirkščiai. Nelyginiais metais Naujųjų metų pirmąją dieną vaikas praleis su motina, lyginiais - su tėvu, paliekant galioti anksčiau nustatytas nuostatas, kad išsivežti vaiką iš jo gyvenamosios vietos atsakovas turi teisę nuo trejų metų.
1.3.9.1. Kiekvienais kalendoriniais metais vaiko gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku dvi valandas – tiksli tėvo ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus.
1.3.9.2. Kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dieną vaikas bendrauja su motina, todėl tėvas, tuo atveju, jeigu vaikas, vyresnis nei šešerių metų amžiaus, yra su juo, išvakarėse grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 18.00 val.
1.3.9.3. Kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku, kai vaikas yra vyresnis nei trejų metų, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamai birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį ir gimimo dieną 9.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą tos dienos 18.00 val.
1.3.10.1. Vaiko tėvui, nepaėmus nepilnamečio vaiko pagal aukščiau nustatytą grafiką, jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali.
1.3.10.2. Nukrypti nuo šioje taikos sutartyje nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama vaiko ligos atveju, vaiko prašymu ar dėl kitos svarbios priežasties.
1.3.10.3 Tėvai privalo informuoti vienas kitą apie esminius vaiko gyvenimo įvykius (sveikatos būklė, pasiekimai ir kt.).
1.3.10.4. Jeigu tas iš tėvų, kuriam konkrečiu metu paskirta prižiūrėti vaiką dėl kokių nors priežasčių negali to daryti, jis pirmiausia privalo informuoti kitą iš tėvų, kad pastarasis galėtų juo pasirūpinti. Jeigu ir jis negali prižiūrėti vaiko, tai tėvas/ motina turi susitarti su kitu iš tėvų dėl to, koks asmuo vaiką prižiūrės ir kokie jo kontaktiniai duomenys.
1.3.10.5. Tėvas vaiką gali išvežti į užsienį tik gavęs raštišką vaiko mamos sutikimą.
2.1. Kiekvienos šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir lieka šalims.
2.2. Atsakovas įsipareigoja sumokėti išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
3.1. Salys pareiškia ir pripažįsta, kad nebeturi jokių kitų šioje taikos sutartyje neaptartų reikalavimų ar pretenzijų viena kitai.
3.2. Šalims yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 3 punktas , 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas (teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį) ir 294 straipsnio 2 dalis (bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo padu pagrindu neleidžiama), CK 6.985 straipsnis (teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (resjudicata galią)).
Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-27175-886/2018 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-16591-2018-3).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.