Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ATPP 0692-0051

2012 m. sausio 23 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Eurikai Kontarienei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovui Ilkinui Dadašovui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š., išnagrinėjusi V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-09-08 V. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis draugei S. B. priklausančiame sodų bendrijos „Inkaras“ sklype, esančiame Inkaro 3-oji g. 23, Klaipėdoje, nelegaliai samdė ir leido dirbti gyvenamojo namo statybos darbus pagalbiniams darbininkams L. N., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), G. V., gim. (duomenys neskelbtini), elektrikui V. S., gim. (duomenys neskelbtini), su minėtais asmenimis nesudarius darbo sutarčių, nepateikus pranešimų apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui, neišdavus darbo pažymėjimų. Protokole nustatyta, kad V. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio 1, 3 ir 4 d. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį jis draugavo su S. B., ji statėsi namą ir jis apsilankydavo pas ją pažiūrėti, kad neišvogtų medžiagų. Patikrinimo dieną jis prie S. B. statomo namo atsinešė sidro, sutiko vyrus ir davė jiems išgerti, pats išgėrė, tada atėjo darbo inspekcija su policija. Jokių darbo santykių su vyrais neturėjo, dėl nelegalaus darbo nė su vienu asmeniu, nurodytu pažeidimo protokole, nesitarė.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovas Ilkinas Dadašovas prašė vadovautis byloje surinktais įrodymais ir teismo nuožiūra priimti sprendimą.

Liudytoja S. B. parodė, kad sodo sklype Inkaro g. 3-31, savo jėgomis stato namą, jai padėjo brolis, mama ir sūnus. Šiai dienai tas namas nebėra jo nuosavybė. Patikrinimas buvo ne vienas. V. Š. tuo metu buvo jos draugas, jis jai padėjo aplinką tvarkyti. Iš liudytojų ji nieko nepažįsta, ji pažinojo tik draugą V. Š. ir ji nebuvo įgaliojusi savo draugo dirbti ar samdyti darbuotojus. Ji nežino, ką V. Š. 2010-09-02 su pijokais veikė prie namo.

Proceso šalims neprieštaraujant, teismas nutarė anksčiau byloje apklaustų liudytojų į bylos nagrinėjimą nekviesti, o vadovautis jų paaiškinimais, bei parodymais užfiksuotais šioje byloje, juos perskaitant.

Administracinės teisės teorijoje ir praktikoje, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y., darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Iškilus klausimui, dirbama legaliai ar nelegaliai, jis spręstinas pagal faktinį santykių pobūdį, išnagrinėjant ir įvertinant visas aplinkybes, šalių įsipareigojimus, o ne vien tik remtis tam tikrais formaliais požymiais – yra rašytinė sutartis ar jos nėra. Rašytinė darbo sutartis yra ne pagrindinis, o išvestinis nelegalus darbo požymis. Tik atsakius į pagrindinį klausimą – kokios teisinės prigimties yra faktiniai santykiai, atsiradę tarp šalių, bus galima pasakyti ar tuos santykius reikėjo įforminti darbo sutartimi. Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-09-09 teismo nutartimi konstatavo, kad byloje įrodyta, kad L. N. realiai dirbo V. Š. naudai – padėjo tvarkyti aplinką, rinko šiukšles (b. l. 58). Pats V. Š. paaiškino (b. l. 7) bei teismo posėdžio metu parodė (b. l. 42), kad paprašė aptvarkyti aplinką, surinkti šiukšles, nurodė, kad vyrai dirbo (b. l. „jie dirbo gal 15-20 minučių“). Be to, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3), L. N. paaiškinimo ir parodymų teisme (b. l. 8, 58-59), V. Š. paaiškinimo ir parodymų teisme (b. l. 7, 41-42) nustatyti visi DK 93 straipsnyje numatyti darbo sutarties požymiai: buvo susitarimas dėl darbo, L. N. dirbo pagalbinio darbininko darbą, pakluso darbdavio nustatytai darbo tvarkai (b. l. 58 „Š. nurodinėjo, ką daryti“) (b.l. 80). Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui konstatavus šias aplinkybes, L. N. nelegalaus darbo faktas įrodytas bylos medžiaga, todėl V. S. baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus administracinės bylos medžiagą dėl E. Ž., G. V. ir V. S. nelegalaus darbo, daroma išvada, kad V. Š. nebuvo susitaręs ir nesitarė su E. Ž., G. V. ir V. S. dėl darbo sodo sklype, adresu Inkaro 3-oji g. 23, Klaipėdoje, E. Ž., G. V. ir V. S. nedirbo tame sodo sklype tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbo, paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir už atliktą darbą jiems nebuvo mokamas atlygis. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, V. Š. iš matymo pažįstamų vyriškių, su kuriais kartu vartojo alkoholinius gėrimus, paprašė pagalbos, atliekant smulkius darbus S. B. priklausančiame sodo sklype, t.y. pernešti statinę, surinkti šiukšles, tačiau dėl darbo laiko, užmokesčio ir kitų sąlygų tartasi nebuvo ir jokios sutarties V. Š. neketino pasirašyti, nes darbai buvo atliekami paprašius pagalbos.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį traukiami fiziniai, pakaltinami asmenys, kuriems iki administracinio teisės pažeidimo padarymo sukako šešiolika metų, turintys specialųjį požymį - yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio sąvoka yra pateikta DK 14 ir 16 straipsniuose. DK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali būti kiekvienas fizinis asmuo; darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas. Kiekvienu atveju reikia nustatyti, su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant DK 99 straipsnio (Darbo sutarties sudarymas) taisyklių. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad V. Š. negalėjo būti G. V. ir E. Ž. darbdaviu, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Iš 2010-09-02 E. Ž. paaiškinimo matyti, kad jis nepažįsta asmens, su kuriuo tarėsi dėl darbo, dėl darbo vietos taip pat nesitarė, darbo sutartis sudaryta nebuvo (b.l. 9). Dėl to negalima daryti prielaidos, kad V. Š. yra jo atžvilgiu darbdavys. Iš 2010-09-02 G. V. paaiškinimo matyti, kad jis yra benamis ir yra apgyvendintas sodų bendrijoje „Inkaras“, kur jis dirba ir prižiūri sklypą nuo 2010-08-20. Dėl darbo sąlygų tarėsi su P., susitarė dėl 40 litų per savaitę darbo užmokesčio, dirbo 8 val. per dieną nuo 8 iki 17 val. , mokamas darbo užmokestis kasdien. Darbo sutarties nesudarė (b.l. 11). Dėl šių liudytojo parodymų teismas daro išvadą, kad V. Š. nėra darbdavys G. V. atžvilgiu, nes G. V. dėl darbo tarėsi su J. P., ką patvirtina ir liudytojo J. P. duoti paaiškinimai. Iš 2010-09-02 J. P. paaiškinimo matyti, kad jis 2008 metais pardavė sklypą S. B., tačiau ten buvo likę jo baldų. Jis paprašė G. V. padėti iškraustyti baldus ir už tai šiam davė 40 Lt (b.l. 13). Šie liudytojų parodymai patvirtina ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. duotus paaiškinimus, kad jis jokių darbų neorganizavo, bei liudytojos S. B. parodymai, kad namas buvo statomas savomis jėgomis, padedant giminaičiams ir jokie pagalbiniai darbininkai nebuvo samdomi, ji V. Š. jokių įgaliojimų samdyti darbuotojų nesuteikė. Be to, V. S. savo paaiškinime (b.l. 10) nurodė, kad jis dirba elektriku, gaudamas 800 Lt per mėnesį, tačiau šeimininko jis nežino, name jis jokių darbų neatliko, o tik užsuko, eidamas pro šalį iš kaimynų sodybos. Norint veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį turi būti nustatyta, kad asmuo pradėjo realiai dirbti. Veika, kai darbdavys leidžia dirbti darbą nesudarius įstatymų nustatyta tvarka darbo sutarties, bet asmuo nepradėjo dirbti, arba būsimam darbuotojui ir darbdaviui nebaigus susitarti, bet būsimam darbuotojui esant darbo vietoje ir jokių darbo funkcijų neatliekant, neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnį. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad V. S. dirbo pas V. Š., o tai kad buvo kažkoks susitarimas tarp jų, nėra nelegalaus darbo įrodymas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad darbas buvo faktiškai atliekamas.

Vienas iš esminių darbo sutarties požymių yra tas, kad darbuotojo ir darbdavio susitarimu asmuo turi dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantysis vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Jeigu tarp asmenų egzistuoja susitarimas dėl konkretaus rezultato, tai gali būti civilinių teisinių santykių požymis. Kita svarbi darbdavio pareiga ir darbo sutarties požymis yra darbo, atliekamo esant darbo teisiniams santykiui, atlygintinumas. Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį, ši nuostata reiškia, kad negali būti pagal darbo sutartį atliekamų darbų, kurie būtų neatlygintini. Tai esminė darbo sutarties sąlyga (LR DK 93 str.). Taigi darytina išvada, kad E. Ž., G. V.,V. S. veiksmai nelaikytini nelegaliu darbu, nes tarp jų ir V. Š. nebuvo susitarimo dėl tam tikrų darbo funkcijų atlikimo už užmokestį, paklūstant darbdavio nurodymams (nustatytai darbo tvarkai). Dėl nurodytų priežasčių, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla V. S. atžvilgiu dėl E. Ž., G. V., V. S. nelegalaus darbo nutrauktina.

K. V. S. kaltę L. N. nelegalaus darbo atžvilgiu, pažeidėjas baustinas. V. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ištyrus pažeidimo aplinkybes, įvertinus pažeidėjo atsakomybę – pažeidimą padarė pirmą kartą, yra nebaustas, nedirba, atsižvelgus į faktą, kad pažeidimas nesukėlė rimtų turtinių pasekmių, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti V. Š. ATPK 30¹ str. ir skirti jam baudą, mažesnę nei nustatyta straipsnio sankcijoje minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 37 str., 41³ str. 1 d., 250 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., 293 str.,

nutaria:

V. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį 1 dalį, pritaikius LR ATPK 30¹ str., skirti administracinę nuobaudą – 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. dėl E. Ž., G. V. V. S. nelegalaus darbo, nutraukti, nesant V. Š. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti V. Š., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6401. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinių bylų raštinei (207 kab.). Priešingu atveju, bauda bus išieškoma priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.