Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-01-10 · Administracinė byla Nr. eI2-3086-331/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-10
Bylos Nr.
eI2-3086-331/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06680-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
J. A. B.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3086-331/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06680-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 10 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. B. (J. A. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 23S73823 (toliau – ir Sprendimas) panaikino 2022 m. liepos 5 d. Departamento sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas nutraukė studijas.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: panaikinti Departamento 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 23S73823; priteisti iš Departamento pareiškėjo naudai patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad 2022 m. liepos 5 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 22S92448, kuriuo išdavė jam du metus galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Leidimas). 2022 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 22S92448 pagrindu pareiškėjui buvo suteikta teisė gyventi Lietuvoje iki 2024 m. liepos 5 d. todėl, nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu jau yra pasibaigęs išduoto Leidimo galiojimo terminas, tačiau šio skundo patenkinimo atveju tai turės teisinės reikšmės pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Panaikinus Sprendimą, jis turės teisę teisėtai būti Lietuvoje iki 2024 m. liepos 5 d., atsakovas turės pareigą išduoti jam naują leidimą gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas teigė, kad, atsinaujinęs (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą, iki pasibaigiant turėto Leidimo galiojimo terminui, t. y. 2023 m. gegužės 15 d. kreipėsi į atsakovą ((duomenys neskelbtini) mieste), prašydamas atnaujinti jam išduoto leidimo galiojimo terminą. Atsakovas, priėmęs dokumentus bei paėmęs jo pirštų atspaudų pavyzdžius, informavo, kad naujas dokumentas jam bus pagamintas per 5 darbo dienas ir jis bus apie tai informuotas elektroniniu paštu. 2023 m. gegužės 24 d. pareiškėjas savo paskyroje informacinėje sistemoje „MIGRIS“ gavo pranešimą, jog 2023 m. gegužės 24 d. priimtas Sprendimas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Skundžiamame Sprendime buvo nurodyta, jog viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) direktoriaus 2023 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. SK (23)-0065a pagrindu su juo buvo nutraukta studijų sutartis, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta tvarka, priimtas Sprendimas panaikinti 2022 m. liepos 5 d. sprendimą̨ išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 22S92448.

2.2. Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad jam nėra žinoma, dėl kokių priežasčių̨ buvo panaikintas Leidimas, kadangi jis buvo išduotas studijų̨ pagrindu, o pareiškėjas, nors ir nebestudijuoja (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2023 m. sausio 25 d., t. y. anksčiau nei buvo nutraukta studijų sutartis su (duomenys neskelbtini), yra priimtas studijuoti į VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) programos pirmą kursą. Tai patvirtina VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 15 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo studijos kolegijoje prasidėjo 2023 m. vasario 6 d., o numatoma studijų baigimo data yra 2025 m. birželio 30 d. Pareiškėjas yra sumokėjęs už studijas nurodytoje mokslo įstaigoje, todėl, jam teisėtai pakeitus mokslo įstaigą, ir toliau yra išlikęs (objektyviai egzistuoja) pagrindas, kuriuo jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, todėl Leidimas neturėjo būti panaikintas. Pasak pareiškėjo, Sprendimas yra itin formalus ir neišsamus, kadangi jame nurodytos aplinkybės yra itin abstrakčios, nepateikiant tokio Sprendimo priėmimo išsamių argumentų ir motyvų, atsakovas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas, nors ir pakeitė mokslo (studijų) įstaigą, tačiau Įstatyme nustatytos aplinkybės (studijos mokslo įstaigoje), kuriomis remiantis jam buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, nėra išnykusios, todėl Migracijos departamentas netinkamai aiškino bei taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialines teisės normas.

2.3. Atsakovas priėmė Sprendimą tik 2023 m. gegužės 24 d., nors (duomenys neskelbtini) nutraukė studijų sutartį su pareiškėju dar 2023 m. sausio 31 d. Pareiškėjas, priimtas studijuoti į kitą studijų (mokslo) įstaigą ir susimokėjęs mokestį už studijas, turėjo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, jog jis turės teisę teisėtai gyventi Lietuvoje ne trumpiau kaip iki 2024 m. liepos 5 d., o vėliau, esant Įstatyme nustatytiems pagrindams, turės galimybę prasitęsti Leidimo terminą ne trumpiau kaip iki studijų pabaigos. Pareiškėjas teigė, kad iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokios konkrečiai Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto nurodytos nuostatos buvo taikytos jo atžvilgiu ir dėl ko jam turėjo būti panaikintas Leidimas, nes Sprendime yra tik abstrakčiai nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) direktorius priėmė atitinkamą įsakymą nutraukti studijų sutartį, tačiau Sprendime nėra pateikiamas nei faktinis, nei teisinis vertinimas, kaip tai konkrečiu atveju susiję su pareiškėju ir jam išduoto Leidimo panaikinimu. Sprendime nėra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos nesusietos su taikomomis teisės normomis.

2.4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Įstatymo 46 straipsnio 6 dalis numato galimybę užsieniečiui teikti prašymą būti priimtam studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, tik apie tokį mokslo ir studijų institucijos pakeitimą informuojant Migracijos departamentą, kuriam neleidžiama priimti sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, kol bus sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio priėmimo studijuoti kitoje institucijoje. Pareiškėjas, galiojant Leidimui, pakeitė studijų (mokslo) įstaigą ir tęsia studijas VšĮ (duomenys neskelbtini). Nors studijų (mokslo) įstaiga buvo pakeista, nepranešus apie tai atsakovui, vien tik formalus nurodyto reikalavimo nesilaikymas, kai faktinės aplinkybės dėl studijų nėra pasikeitusios, negali būti pripažintas tiek reikšmingu, jog paneigtų jo teisėtą lūkestį gyventi Lietuvoje visą jam suteiktą laikotarpį – iki 2024 m. liepos 5 d., vėliau sprendžiant dėl šio termino pratęsimo. Pareiškėjas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, todėl, netiksliai žinodamas galiojantį teisinį reguliavimą, neinformavo atsakovo apie studijų (mokslo) įstaigos pakeitimą, tačiau atsakovas nevertino šių aplinkybių, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjas, ketindamas studijuoti mokslo ir studijų institucijoje ((duomenys neskelbtini)) pagal studijų programą arba doktorantūroje, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kitus dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Šiuo pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2023 m. gegužės 13 d. 2023 m. gegužės 23 d. atsakovas gavo (duomenys neskelbtini) pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjo studijos yra nutrauktos – pareiškėjas 2023 m. sausio 31 d. buvo išbrauktas iš studentų sąrašų dėl akademinio nepažangumo, pateiktas tai patvirtinantis (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, ginčijamu Sprendimu panaikintas pareiškėjo Leidimas. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad Sprendimas yra formalus ir nemotyvuotas, kadangi iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Leidimas, išduotas studijų (duomenys neskelbtini) pagrindu, Sprendimu buvo panaikintas, nes pareiškėjo studijos (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktos. Sprendimas buvo priimtas, remiantis objektyviais duomenimis, t. y. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 23 d. pranešimu Nr. 2305-PRNŠ-2948 ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2023 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. SK(23)-0065a.

3.1. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skunde neneigia, jog jis neįvykdė Įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje numatytos imperatyvios Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos pareigos pranešti Migracijos departamentui apie kitai studijų institucijai pateiktą prašymą (ne vėliau kaip per 7 darbo dienas), todėl nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis teisėtai pakeitė studijų instituciją iki ginčijamo Sprendimo priėmimo. Atsakovas pabrėžė, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Būtent pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui. Ginčijamas Sprendimas neužkirto kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

3.2. Departamentas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 15 d. teikė prašymą naujai įforminti leidimą laikinai gyventi (prie prašymo pridėta naujai išduoto paso, galiojančio iki 2028 m. balandžio 5 d., kopija). Nagrinėjant šį prašymą buvo vertinama, ar nėra išnykęs leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas. Gavus patvirtinimą, kad pareiškėjas nebesimoko (tai yra imperatyvus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas pagal Įstatymo 50 str. 1 d. 9 p.), buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Kadangi leidimas laikinai gyventi panaikintas, jis nebuvo įforminamas naujam laikotarpiui. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi studijų (duomenys neskelbtini) pagrindu. Departamentas 2023 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi, išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojantis nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki 2025 m. gruodžio 30 d.). Šiuo metu leidimas laikinai gyventi neįteiktas pareiškėjui, nes jis neatvyko jo atsiimti. Migracijos departamentas neturi galimybės nustatyti, ar 2023 m. gegužės 15 d. vizito metu pareiškėjas informavo Migracijos departamentą apie ketinimus mokytis kitoje mokykloje (skunde nurodoma, kad informavo jau po to, kai gavo ginčijamą Sprendimą), kadangi tokių raštiškų prašymų negauta, žymų byloje taip pat nėra. Migracijos departamento nuomone, ta aplinkybė, ar pareiškėjas informavo, ar neinformavo Migracijos departamento apie savo ateities planus, neturi reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui išduotas būtent studijų (duomenys neskelbtini) pagrindu (būtent (duomenys neskelbtini) teikė tarpininkavimo raštą dėl pareiškėjo). Nei 2023 m. gegužės 15 d., nei 2023 m. gegužės 24 d. pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi studijų (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2023 m. gegužės 24 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 5 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog yra priimtas studijuoti (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2023 m. gegužės 13 d.

7. Departamentas ginčijamu Sprendimu panaikino Departamento 2022 m. liepos 5 d. sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 22S92448, nes pareiškėjas nutraukė studijas. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjo studijos nutrauktos 2023 m. sausio 31 d. (2023 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. SK (23)-0065a dėl studijų sutarties nutraukimo). Užsienietis išbrauktas iš studentų sąrašų už nepažangumą.

8. Pareiškėjas nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT) (po reorganizacijos – Regionų administracinis teismas) prašydamas jį panaikinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. VAAT 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovui informaciją ir dokumentus apie pareiškėjo studijų nutraukimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas skundžiamo Sprendimo priėmimo metu nebeatitiko leidimo išdavimo pagrindų, todėl atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą ir dokumentus dėl Leidimo atnaujinimo, pagrįstai priėmė Sprendimą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes nustatė Įstatyme numatytą pagrindą leidimo panaikinimui. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo studijos buvo nutrauktos ir pareiškėjas buvo išbrauktas iš studentų sąrašų, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas teisingai konstatavo, kad nustačius, jog pareiškėjas neatitinka Įstatyme numatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo, atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir tai turėjo padaryti per teisės aktuose reglamentuotą terminą – 14 kalendorinių dienų nuo pagrindų, lemiančių leidimo laikinai gyventi panaikinimą, paaiškėjimo Migracijos departamente dienos. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas toliau studijavo Lietuvos Respublikoje, t. y. nuo 2023 m. sausio 25 d. buvo priimtas studijuoti į VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) programos pirmą kursą̨, nėra reikšminga ginčo dėl skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo kontekste, kadangi pareiškėjui leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tuo pagrindu, jog jis buvo priimtas studijuoti būtent (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą, jog jis teisėtai pakeitė studijų instituciją iki Sprendimo priėmimo, konstatavęs, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų įvykdęs pareigą pranešti Migracijos departamentui apie studijų institucijos keitimą. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, konstatavęs, jog jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

10. Pareiškėjas nesutikdamas su VAAT (po reorganizacijos – Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) dėl minėto sprendimo panaikinimo.

11. LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2310-789/2023 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, VAAT 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą VAAT nagrinėti iš naujo. LVAT nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais neinformavo Migracijos departamento apie ketinimą tęsti studijas kitoje mokymosi įstaigoje, tačiau, kaip skunde nurodo pareiškėjas, 2023 m. gegužės 15 d. jis pateikė Departamentui prašymą atnaujinti jam išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo terminą, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas atnaujino turėtą (duomenys neskelbtini) Respublikos pasą. Byloje nėra patektas pareiškėjo 2023 m. gegužės 15 d. atsakovui teiktas prašymas, taip pat nėra duomenų, ar pareiškėjas kartu su šiuo prašymu informavo atsakovą apie aplinkybes, jog jis pakeitė mokymosi įstaigą, todėl byloje nėra galimybės įvertinti, kokiu pagrindu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl Leidimo termino atnaujinimo (dėl pasikeitusio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (Įstatymo 40 str. 4 d.), dėl pakeistos mokymosi įstaigos (t. y. pasikeitus aplinkybėms, lėmusioms Leidimo išdavimo pagrindą (Įstatymo 40 str. 5 d.) ar dėl kitų priežasčių). Taigi byloje esantys duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl atsakovo veiksmų, priimant skundžiamą Sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įvertinti, ar atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą pagal tuo metu turimą aktualią informaciją, bei nustatyti, ar buvo pagrindas panaikinti Leidimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių.

12. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai ( 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija); 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).

13. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas (40 str. 1 d. 6 p.). Pagal šio straipsnio 2 dalį, leidimas laikinai gyventi užsieniečio prašymu naujai įforminamas, jeigu: 1) užsienietis pakeičia asmens duomenis; 2) leidimas laikinai gyventi tapo netinkamas naudoti; 3) šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju pasibaigia laikotarpis, kuriam įformintas leidimas laikinai gyventi; 4) leidime laikinai gyventi yra netikslių įrašų; 5) leidimas laikinai gyventi yra prarastas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas. Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi (40 str. 5 d.).

14. Įstatymo 46 straipsnio 1 dalis numato, jog leidimas laikinai gyventi yra išduodamas, jeigu užsienietis yra priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

15. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje.

16. Pareiškėjas skunde teigė, kad atsinaujinęs (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą, iki pasibaigiant turėto Leidimo galiojimo terminui, t. y. 2023 m. gegužės 15 d. kreipėsi į atsakovą ((duomenys neskelbtini) mieste), prašydamas atnaujinti jam išduoto Leidimo galiojimo terminą.

17. Visų pirma paminėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 25 d. yra priimtas studijuoti VšĮ (duomenys neskelbtini), o 2023 m. sausio 31 d. buvo nutraukta studijų sutartis su (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas pareiškėjo 2023 m. gegužės 15 d. (prašymo pateikimo data – 2023 m. gegužės 12 d.) prašymas patvirtina, jog jis kreipėsi į atsakovą dėl to, jog norėjo naujai įforminti leidimą laikinai gyventi. Šio prašymo grafoje ,,Dokumento keitimo pagrindai“ nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 3 mėnesiais trumpesniam negu kelionės dokumento galiojimas laikotarpiui ir, pateikus naują galiojantį kelionės dokumentą, gali gauti naują leidimą laikinai gyventi likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui. Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė Departamentui atnaujinto paso kopiją. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2310-789/2023 nurodė, jog nagrinėtoje byloje nebuvo pateiktas minėtas pareiškėjo prašymas ir ar kartu su šiuo prašymu pareiškėjas informavo atsakovą apie mokymosi įstaigos pakeitimą. Bylą nagrinėjant po LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutarties, Departamentas pateikė į bylą pareiškėjo 2023 m. gegužės 12 d. prašymą. Tačiau, pareiškėjas kartu su šiuo prašymu pateikė tik atnaujintą paso kopiją, bet nei pačiame prašyme, nei kartu su juo nenurodė Departamentui duomenų apie pakeistą mokymosi įstaigą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ar 2023 m. gegužės 12 d. prašymo pateikimo metu, ar iki ginčijamo Sprendimo priėmimo būtų kokiu nors būdu, t. y. raštu ar žodžiu, informavęs Departamentą apie pakeistą mokymosi įstaigą. Be to, Departamentas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, jog nei 2023 m. gegužės 15 d., nei 2023 m. gegužės 24 d. pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi studijų (duomenys neskelbtini) pagrindu. Tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas.

18. Kadangi leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas tuo pagrindu, jog jis studijuos (duomenys neskelbtini), o Departamentui gavus informacijos apie šių studijų nutraukimą ((duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 23 d. pranešimas Nr. 2305-PRNŠ-2948 ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2023 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. SK(23)-0065a), Departamentas teisėtai ir pagrįstai turėjo pagrindą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas turėjo pareigą pasikeitus aplinkybėms (pakeitus mokymosi įstaigą), bei vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio dalimi, informuoti Departamentą apie pasikeitusią mokymosi įstaigą, tačiau Departamento neinformavo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 4 d. buvo pateikęs Departamentui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo studijų (duomenys neskelbtini) pagrindu ir Departamentas 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu išdavė jam leidimą laikinai gyventi. Taigi, pats pareiškėjas pakeitęs mokymosi įstaigą, iš naujo kreipėsi į Departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo kitoje mokymosi įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtumą šiuo aspektu.

19. Pareiškėjas skunde teigia, kad jis teisėtai pakeitė mokymosi įstaigą, todėl ir toliau yra išlikęs pagrindas, kuriuo jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Teismas pažymi, jog vien tai, kad pareiškėjas teisėtai pakeitė mokymosi įstaigą, nereiškia, kad jis neturėjo pareigos informuoti Departamento apie pasikeitusią mokymosi įstaigą. Įstatyme nėra numatytas draudimas pakeisti mokymosi įstaigą ir tuo aspektu gauti naują leidimą laikinai gyventi, tačiau Įstatymu numatyta užsieniečio pareiga pasikeitus aplinkybėms, kurios lėmė leidimo išdavimo pagrindą, pareiga gauti naują leidimą laikinai gyventi (Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis). Kadangi pareiškėjas neinformavo Departamento apie pakeistą mokymosi įstaigą, todėl Departamentas turėjo pareigą gavęs duomenų apie studijų nutraukimą ((duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 23 d. pranešimas Nr. 2305-PRNŠ-2948 ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2023 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. SK(23)-0065a), bei vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.

20. Pareiškėjo teigimu, iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokios konkrečiai Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto nurodytos nuostatos buvo taikytos jo atžvilgiu ir dėl ko jam turėjo būti panaikintas Leidimas, nes Sprendime yra tik abstrakčiai nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) direktorius priėmė atitinkamą įsakymą nutraukti studijų sutartį, tačiau Sprendime nėra pateikiamas nei faktinis, nei teisinis vertinimas, kaip tai konkrečiu atveju susiję su pareiškėju ir jam išduoto Leidimo panaikinimu. Sprendime nėra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos nesusietos su taikomomis teisės normomis.

21. Teismo vertinimu, priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, ginčo Sprendime aiškiai nurodyta, kad jam taikomos Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos, t. y. nutraukus studijų sutartį dėl nepažangumo pagal minėtą (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą ir pranešimą. Įstatymas imperatyviai numato pareigą panaikinti leidimą laikinai gyventi nutraukus studijas, Departamentas pagrindė studijų nutraukimo faktą ir tai susiejo su teisės aktų nuostatomis, o šiuo atveju – Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Teismas daro išvadą, jog ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies turintis nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, kadangi nutraukus studijų sutartį turi būti panaikinamas Leidimas, todėl ginčijamas Sprendimas paliekamas nepakeistas.

22. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog vien tik formalus nurodyto reikalavimo nesilaikymas, kai faktinės aplinkybės dėl studijų nėra pasikeitusios, negali būti pripažintas tiek reikšmingu, jog paneigtų jo teisėtą lūkestį gyventi Lietuvoje visą jam suteiktą laikotarpį, pažymėtina, kad studijų įstaigos pakeitimas nėra formalaus reikalavimo nesilaikymas. Pareiškėjui pakeitus mokymosi įstaigą, Departamentas turi iš naujo įvertinti jo atitikimą Leidimui gauti. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta pareiškėjui iš naujo kreipusis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pakeitus mokymosi įstaigą ir Departamentui tokį prašymą tenkinus 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu. Nesilaikymas imperatyvių Įstatymo reikalavimų yra pagrindas panaikinti turimą Leidimą bei priimti ginčijamą Sprendimą.

23. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, jog skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jame nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertintos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, pakankamas, paremtas surinktais duomenimis. Nustačius, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamą Sprendimą, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam klausimas nesprendžiamas.

25. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. A. B. (J. A. B.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas