- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 1A-543-417-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-2-00018-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Linas Pauliukėnas, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- T. G.
- Advokatai
- Petras Macenis
- Kategorijos
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-543-417/2012
Teisėja I. Š. Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5., 1.1.5.1., 2.1.15.1.2.
2012 m. birželio 28d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. ir nukentėjusiojo T. G. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų laisvės apribojimo bausme.
Iš M. K. priteisti: Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 463,78 Lt T. G. gydymo išlaidų; T. G. – 254,80 Lt turtinei bei 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis 2010 m. liepos 23 d., apie 00 val. 30 min., duomenys neskelbtini gatvėje, kavinės „duomenys neskelbtini“ lauko terasoje, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus smogė kumščiu į veidą T. G., tuo padarydamas T. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – kairės ausies būgnelio plyšimą.
Šalies argumentai
M. K. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nukentėjusiojo bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino liudytojų M. B., V. R. parodymus apie aplinkybes, kur įvykio metu stovėjo tiek jie patys, tiek nukentėjusysis, nes šie parodymai nebuvo patikrinti teisminio nagrinėjimo, o šių asmenų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra prieštaringi ir šie prieštaravimai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pašalinti. Be to, nebuvo aiškintasi, koks buvo matomus įvykio vietoje. Taip pat apeliantas pažymi, kad su šiais liudytojais nebuvo atliekamas parodymų patikrinimas vietoje. Todėl, nuteistojo įsitikinimu, šių liudytojų parodymais teismas negalėjo vadovautis. Apeliantas akcentuoja ir tai, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad jis nekart nukentėjusįjį baudė už KET pažeidimus, tad mano, jog akivaizdu, kad konfliktas prasidėjo būtent iš nukentėjusiojo F. G. ir jo girtų draugų.
Taip pat nuteistasis nurodo, jog liudytoja V. R. patvirtino aplinkybę, kad praktikoje būna atvejų, jog baro lankytojai bokalus pasilieka, ir užsidarius kavinei išgertus bokalus palieka prie baro durų ar laiptų, todėl apelianto įsitikinimu, tai patvirtina, kad nukentėjęs T. G., būdamas nuolatiniu šio baro lankytoju (iš liudytojos V. R. parodymų) žinojo, kad gali pasilikti alaus bokalą, kuriuo ir bandė smūgiuoti. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir rėmėsi kita liudytojos V. R. parodymų dalimi, kad barui užsidarant, klientams prašant likusį alų perpila į vienkartinius indus, tačiau ar buvo taip pat padaryta prieš konfliktą, liudytoja šių aplinkybių neprisiminė.
Apeliantas M. K. akcentuoja ir tai, kad teismas nuosprendyje nurodo, jog nukentėjusysis T. G. negalėjo pirmas suduoti bokalu, nes buvo smulkesnio kūno sudėjimo. Tačiau, apelianto įsitikinimu, tai nieko nepagrįsta teismo išvada. Pažymi ir tai, jog nors liudytojas G. Č., budėjęs Telšių AVPK Plungės rajono policijos komisariato budėtojų dalyje, matė, kad nukentėjusysis T. G. yra išgėręs, nes matėsi iš jo elgesio bei sklindančio kvapo, tačiau kodėl nepatikrino nukentėjusiojo T. G. girtumo, atsakyti negalėjo. Atkreipia dėmesį, jog nuosprendyje nurodyta, jog byloje nėra duomenų apie jo, M. K., sužalojimą, nors sužalojimus matė liudytojai M. T., M. M.. Todėl, nuteistojo manymu, visos šios aplinkybės leidžia abejoti objektyviu įvykio aplinkybių ištyrimu.
Nuteistojo manymu, aplinkybė, kad teismas pripažino, jog nukentėjusiojo T. G. elgesys buvo provokuojantis, todėl įvertinant nukentėjusiojo T. G. girtumą, rodo, jog nukentėjusysis smogė pirmas, o jis, M. K., gynėsi neviršydamas būtinosios ginties ribų, todėl byla jam turi būti nutraukta.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis T. G. pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendį dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio – neturtinės žalos dydžio. Nurodo, kad patyrė šoką ne tik dėl to, kad chuliganiški veiksmai buvo atlikti pareigūno, bet buvo sukeltas nemenkas fizinis skausmas, be to, plyšo ausies būgnelis ir šios pasekmės liks visam gyvenimui, nes tokio sužalojimo išgydyti neįmanoma, liko susilpnėjusi klausa, spengimas ausyse. Yra nuolatinė infekcijos grėsmė. Be to, išliko nesaugumo jausmas, nebepasitiki teisėsauga. Tai ir yra neturtinė žala – dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, kuriuos nuteistasis privalo atlyginti. Tad mano, jog įvertinus anksčiau minėtas įvykio aplinkybes bei pasekmes, laikytina, jog teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei susiklosčiusią teismų praktiką atitinka 15 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
Be to, apeliantas akcentuoja ir tai, kad teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog dėl stringančio ir tendencingo tyrimo sunkiai sekėsi įrodyti tiesą, kad yra nukentėjęs; maža to, susilaukė grasinimų, užsitraukė policijos pareigūnų nemalonę. Tačiau nukentėjusysis pažymi, jog mažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas rėmėsi tik tuo, kad jis tariamai išprovokavo kaltinamąjį pasielgti nusikalstamai. Kitų neturtinės žalos mažinimo kriterijų nenustatė. Tačiau nesutinka, jog M. K. pareigos gali būti pripažinta aplinkybe, provokuojanti jo elgesį. Policijos pareigūnas pagal savo profesijos specifiką turi būti pakantus ir liguistai neužgaulus. Kita vertus, ta aplinkybė, kad teismas visiškai tenkino Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį – priteisė 463,78 Lt gydymo išlaidų, apelianto įsitikinimu, patvirtina, kad jis patyrė nemenkus sužalojimus, atsižvelgiant į gydymui išleistą sumą.
Nuteistojo gynėjas prašo jo ginamojo skundą tenkinti, nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.
Prokuroras prašo nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. ir nukentėjusiojo T. G. apeliaciniai skundai atmestini.
Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti, keisti jo apeliantų skunduose nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad M. K. veiksmai atitinka BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, taip pat nurodė motyvus, kodėl nukentėjusiojo T. G. patirtąją žalą įvertina priteistąja pinigų suma ir šių motyvų nuteistojo bei nukentėjusiojo apeliacinių skundų argumentai nepaneigia.
Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl tiki nukentėjusiojo T. G., M. B., V. R. parodymais ir teisėjų kolegijos nuomone, šių proceso dalyvių parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, juos patvirtina faktiniai bylos duomenys, tarp jų iš dalies M. T., M. M. parodymai. Netikėti šių asmenų parodymais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto M. K. teiginiu, kad liudytojų M. B., V. R. parodymai yra prieštaringi, nes juose esančių neatitikimų apygardos teismas nevertina kaip prieštaravimų. Šie neatitikimai vėlesnių procesinių veiksmų metu buvo patikslinti. Įvertinus dėl vykusio konflikto pakankamai trumpą laiką natūraliai kilusi sąmyšį, nenuostabu, kad kažkurias įvykio aplinkybes jo dalyviai apklausų metu galėjo ir ne visiškai tiksliai prisiminti, tad jos buvo patikslintos atlikus kitus procesinius veiksmus.
Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, nors pirmąsias pastabas dėl nukentėjusiojo ir jo aplinkos žmonių, dėl netinkamo M. K., kaip pareigūno, elgesio pareiškė būtent T. G., tačiau vis dėlto konflikto vystytuoju buvo M. K., kurį palaikė su juo buvę asmenys. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, M. K. siekdamas civilizuotai išspręsti kilusį nesusipratimą, kreiptis į kolegas, kaip įvardija nuteistasis M. K. – komisariatą, privalėjo ne po to, kai smūgiavo T. G., o pamatęs, kur link vystosi žodinis konfliktas, ar net iškart, kai išgirdo jį įžeidžiančius žodžius. Tačiau, kaip matyti iš toliau sekusių veiksmų, būtent M. K. su draugais ėjo prie nukentėjusiojo bei jo draugų, nors suvokė, kad pastarieji yra neblaivūs, ir toliau aiškinosi dėl jam nepatikusių T. G. ir (ar) jo draugų žodžių. Todėl įvertinus visas kilusio konflikto aplinkybes, jo eigą, teisėjų kolegijos nuomone, būtent M. K. savo veiksmais įaudrino konfliktą, kuris peraugo į muštynes, taip pats sudarydamas situaciją, kurioje buvo vartojami smūgiai. Todėl šiuo konkrečiu atveju kalbėti apie M. K. veiksmus, jog jie buvo atlikti veikiant būtinosios ginties sąlygomis, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, nes, kaip minėta, smurtą išprovokavo būtent pats M. K.. Be to, nors pats M. K. teigia, kad konflikto metu buvo sužalotas T. G., tačiau byloje nėra jokių duomenų apie jo sužalojimą, išskyrus duomenis, kad nuteistasis 2010-07-23 14.50 val. kreipėsi į VšĮ Plungės r. savivaldybės ligoninę. M. K., kaip pareigūnui, gerai žinoma, kaip yra nustatomas patirtas sužalojimas ir vien registracijos gydymo įstaigoje duomenys patys savaime netampa patirtų sužalojimų įrodymu. Tuo tarpu kitų objektyvių duomenų, kad M. K. buvo sužalotas 2010-07-23 naktį, byloje nėra. Tad nėra pagrindo tikėti M. K. deklaracija apie patirtus sužalojimus nuo T. G..
Vertinant apelianto M. K. skundo argumentus dėl T. G. siekio šiam trenkti alaus bokalu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apie T. G. tokio pobūdžio kėsinimąsi neparodė nė vienas konflikto šalių dalyvis. Liudytojas M. T. tik abstrakčiai nurodė, jog T. G. švaistėsi bokalu, nes turėjo jį rankoje, tačiau kad būtų bandęs juo trenkti M. K., neparodė. Tad ir šis apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kodėl tariamai M. K. gynėsi nuo T. G., atmestinas kaip nepagrįstas.
Be abejo, vertinant nukentėjusiojo T. G. veiksmus, teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad jie nebuvo teisingi ir pagrįsti. Ne nukentėjusiojo bei jo draugų kompetencija bei pareiga auklėti kitus asmenis dėl jų veiksmų, juolab, kai buvo gerokai toliau nuo jų. Pastarųjų asmenų, kaip šiuo atveju, nuteistojo, veiksmai – savitas važiavimas automobiliu, stovėjimas prie savo automobilio, butelio pasidėjimas ant mašinos stogo, visiškai nebuvo susiję su nukentėjusiuoju bei jo draugais, nekėlė grėsmės jų saugumui. Tad pastabų laidymas, atitinkamų epitetų vartojimas kitiems asmenims, juolab, žinant, kad pastarieji yra pareigūnai, visiškai nesuderinamas su kultūringu asmens elgesiu. Akivaizdu, kad ir nukentėjusysis, ir jo aplinkos žmonės manę, kad jiems žinomi pareigūnai elgiasi netinkamai ar net nusikalstamai, turėjo visas galimybes apie juos pranešti kad ir bendruoju pagalbos telefonu 112. Tačiau, kaip matyti, to nepadarė, leisdami sau auklėti, jų nuomone, netinkamai besielgiančius pareigūnus. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas T. G. veiksmus pripažinti provokuojančiais buvo visiškai teisėtas ir pagrįstas. Jis buvo tinkamai įvertintas sprendžiant nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos dydžio klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto esmė yra nesudaryti sąlygas nukentėjusiajam asmeniui pasipelnyti, o siekti, kad kiek įmanoma būtų atlyginta patirtoji neturtinė žala. Tad įvertinus aplinkybes į kurias atsižvelgė apylinkės teismas, teisėjų kolegija mano, kad priteista 1000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir pagrįsta, atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus. Didinti jos iki nukentėjusiojo nurodytos 15000 Lt sumos nėra teisinio pagrindo.
Taigi, esant aptartų aplinkybių visumai, tenkinti nuteistojo M. K. ir nukentėjusiojo T. G. apeliacinius skundus teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo ir jį atmesti kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. K. ir nukentėjusiojo T. G. apeliacinius skundus atmesti.