- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- 1-289-486/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- G. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei, kaltinamajam G. B., teismo posėdyje vykstančiame telekonferencijos būdu ZOOM platformoje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskel tini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, tačiau 2019-01-28 nutrauktas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-56975-18 pagal LR BK 213 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis LR BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, BK 40 straipsniu,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. B. 2020 m. rugpjūčio 21 d., apie 03.30 val., Vilniuje, Totorių g. 9, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesterio Draeger Alcotest 7510 pagalba nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,92 % promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. B. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad įvykio dieną atvažiavo pas savo draugę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jie tos dienos vakare buvo įvairiuose baruose ir klubuose, jis išgėrė 6 bokalus alaus ir susipyko su drauge. G. B. neturėjo kur nakvoti, todėl sėdo į automobilį ir norėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), tačiau jį sustabdė pareigūnai. Kaltinamojo manymu, gerai, kad jį sustabdė pareigūnai, nes galėjo būti blogiau, nors jam atrodė, kad gali vairuoti. Dėl pateikto prašymo atleisti pagal laidavimą, perduodant V. B. atsakomybėn, tai kaltinamasis atsisako tokio prašymo, nes anksčiau buvo jau atleistas pagal laidavimą, todėl pakartotinai neprašo atleisti pagal laidavimą. Jį sustabdė žmonės, paėmė automobilio raktus ir laukė kartu policijos. G. B. geranoriškai sutiko tikrintis dėl neblaivumo. Automobilis VW Jetta yra jo draugo, tai buvo vienkartinis automobilio pasiskolinimas.
Kadangi G. B., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Kaltinamojo G. B. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. K.parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d., apie 03.30 val., jis sėdėjo savo automobilyje Vilniaus gatvėje, kai pamatė iš Labdarių gatvės pusės atvažiuojantį automobilį VW Jetta, automobilis buvo tamsios spalvos. Atkreipė į jį dėmesį dėl to, kad vairuotojas chuliganiškai vairavo. Automobilis pasuko link Gedimino pr., bet kadangi ten nebuvo pravažiavimo, jis apsisuko ir važiavo atgal, po to jis savo automobiliu užstojo jam kelią. Išlipo iš automobilio, priėjo prie vairuotojo ir atidarė automobilio dureles. Vairuotojas buvo jaunas vaikinas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, be to rankoje jis turėjo alaus bokalą, jis neadekvačiai reagavo į aplinką, todėl ištraukė jo automobilio raktelius, kad nepasišalintų. Pasakė tam vaikinui, kad pastatys jo automobilį į stovėjimui tinkamą vietą, paprašė, kad jis persėstų, o kai vaikinas persėdo į keleivio vietą, jis pastatė jo automobilį Totorių gatvėje. Tada paskambino 112 ir pranešė apie išgėrusį vairuotoją. Kol atvažiavo policijos pareigūnai jis visą laiką stovėjo prie to vaikino automobilio, po to vaikinas išlipo ir stovėjo lauke prie jo, vaikino iki atvažiavo policijos pareigūnai, iš akių paleidęs nebuvo. Pareigūnai atvažiavo gal po kokių 15 min., pirmą kartą tas vaikinas buvo tikrinamas alkotesterio matuokliu jam dalyvaujant, atsimena, kad įpūtė 1,92 promilės. Daugiau jis nelaukė, pareigūnai toliau bendravo su sulaikytuoju, raktelius atidavė pareigūnams, o pats išvažiavo savo automobiliu (b. l. 39-40).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju G. Č. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu P. S.. Apie 03.30 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Totorių g. 9, Vilniuje, pranešėjas sulaikė automobilio VW Jetta, (duomenys neskelbtini) vairuotoją ir paėmė automobilio raktelius. Teigia, kad vairuotojas važiavo neblaivus. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi pranešėjas E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad pamatė neblaivų vairuotoją prie klubo „M.“, esantį (duomenys neskelbtini)gatvėje. Pranešėjas sekė paskui vairuotoją iki Totorių g. 12, Vilniuje, sustabdė jį, atėmė raktelius. Kaip vėliau paaiškėjo vairuotojas tai G. B.Asmuo sėdėjo šalia automobilio VW, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) Asmuo pateikė tik asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimo ir kitų su automobiliu susijusių dokumentų nepateikė. G. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, judesiai nekoordinuoti, sklido stiprus alkoholio kvapas. Asmeniui buvo patikrintas blaivumas ir pirmu pūtimu 03.42 val. buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas, antru pūtimu 04.03 val. nustatytas 1,95 promilių girtumas. Kol jis pats bendravo su liudytoju, sulaikytojo blaivumą tikrino jo kolega. Iš pranešėjo E. K. priimtas paaiškinimas, kuriame jis nurodė kaip matė, kad būtent G. B. vairavo minėtą automobilį. G. B. sulaikytas 04.00 val. Į įvykio vietą buvo iškviestas automobilių tralas, kuris išgabeno minėtą automobilį į Eišiškių pl. 127, Vilniuje (b. l. 43-45).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. P. parodė, kad G. B. jis pažįsta, jis yra jo draugas ir kaimynas. 2020-08-20 vakare jis paprašė jo paskolinti automobilį, jis sutiko ir G. B. paskolino jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pažadėjo jis automobilį grąžinti 2020-08-21, tačiau šią dieną iš Vilniaus policijos pareigūnų sužinojo, kad jo automobilis yra sulaikytas ir uždarytas į saugojimo aikštelę Eišiškių pl. 127, Vilniuje, o jo draugas G. B. dėl vairavimo išgėrus uždarytas į areštinę. Kaip savininkas automobilį iš aikštelės jis atsiims, pasižada jį saugoti, yra įspėtas pagal LR BK 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ir paslėpimą (b. l. 27-28).
VĮ Regitra duomenimis automobilis VW Jetta valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. B., nuosavybės teise priklauso R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).
VšĮ Emprekis duomenimis VW Jetta 1,9 TDI, (duomenys neskelbtini) metų gamybos vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2020 metų rugpjūčio mėnesį yra 3170 Eurų (b. l. 25).
2020-08-21 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad kaltinamajam 2020-08-21, 03.42 val. buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas, 04.03 val. nustatytas 1,95 promilių girtumas. Prie patikrinimo akto pridėtas alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARJK-0145 patikros sertifikatas Nr. 1302729, bei patikros rezultatai (b. l. 9, 14, 15, 16).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis G. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo G. B. kaltė visiškai įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, liudytojų E. K., E. Č., R. P. parodymais, taip pat neblaivumo nustatymo aktu, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa bei papildo vieni kitus. G. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, 1,92 promilės alkoholio. Transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia realų pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį. G. B. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre, baudžiamojoje byloje nėra.
Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – baudą, neženkliai didesnę už įstatyme numatytą baudos minimumą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020-08-21, 04.00 val., iki 2020-08-21, 11.45, 1 parą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 1 laisvės atėmimo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
Šiuo atveju G. B. vairavo transporto priemonę būdamas akivaizdžiai neblaivus, kai jo iškvėptame ore yra 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija (vidutinis girtumo laipsnis), todėl siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vairuodamas neblaivus kėlė pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, todėl teismo vertinimu 2 metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė kuo trumpesnio teisių atėmimo termino, kadangi jis dirba pavėžėju ir teisės jam labai reikalingos. Teismas nemano, kad trumpesniu teisių atėmimo terminu bus užtikrintas tinkamas elgesys bausmės vykdymo metu bei visuomenės saugumas, kadangi kaltinamasis tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių pasekmių. Tokiais savo neapgalvotais veiksmais jis kėlė pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmuo patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nepagrįstas ar reikia trumpinti jos terminą.
Dėl automobilio konfiskavimo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad automobilis VW Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. B., nuosavybės teise priklauso R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), todėl turi būti taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir priteistina VšĮ Emprekis duomenimis apskaičiuota vidutinė suma 3170 Eurų.
Kaltinamajam paaiškintina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir Lietuvos bausmių vykdymo kodeksas. Įsiteisėjus nuosprendžiui ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Pagal BPK 357 straipsnio 6 dalį, BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, <...> vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžidžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to, G. B. neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.
Dėl kardomųjų priemonių.
Kardomoji priemonė – specialiosios teisės atėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui VW Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam R. P., paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. B., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 75 MGL, 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti G. B. galutinę bausmę - 50 MGL, 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Į bausmės laiką G. B. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-08-21, 04.00 val., iki 2020-08-21, 11.45 val., 1 dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.
Įpareigoti G. B. paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš G. B. automobilio VW Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio R. P., gim. (duomenys neskelbtini), VšĮ Emprekis duomenimis apskaičiuotą vidutinę vertę, 3170 (tris tūstančius vieną šimtą septyniasdešimt) eurų, valstybės naudai.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VW Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), priklausančiam R. P., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.