- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-23
- Bylos Nr.
- II-105-266/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00080-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
- Kategorijos
- 3.24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos , priėmusios nutarimą Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato atstovui Sauliui Pakėnui,
teismo posėdyje išnagrinėjo A. B. skundą dėl nutarimo nutraukti(nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir ,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. liepos 5 d., Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti ) administracinio nusižengimo teiseną dėl gauto A. B. pareiškimo . 2019-04-07 A. B. pateikė policijos komisariatui pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2019m. balandžio 7d., apie 13.30 val., atvykęs į savo sodybą , esančią (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog suarti jam priklausantys juodųjų serbentų sodinukai, viso suarta 30 vienetų, kuriuos jis pirko po 3 eurus. Pareiškime nurodė, jog sodinukus suarė kaimynas K.. Nurodo, jog jam padaryta 90 eurų turtinė žala. Prašė surasti kaltą asmenį , jį nubausti ir įpareigoti atlyginti padarytą žalą.
Policijos komisariato pareigūnai ištyrę pateiktą A. B. skundą, priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną , konstatuodami , jog K. T. nepadarė nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimo). A. B. su priimtu nutarimu nesutiko ir pateikė dėl jo skundą. Prašo panaikinti priimti nutarimą ir nubausti kaltus asmenis.
Atsiliepimas
Institucijos priėmusios nutarimą - Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariatas atsiliepime į A. B. skundą, su skundo motyvais nesutiko. Nurodė, jog nutarimas buvo priimtas visapusiškai , išsamiai įvertinus visas pareiškime nurodytas aplinkybes, todėl yra pagrįstas ir teisingas. Prašė skundą atmesti.
Teismo posėdžio metu institucijos atstovas Saulius Pakėnas pasiliko prie atsiliepime išdėstytų motyvų ir paaiškino , jog jis priėmė pagrįstą nutarimą . Buvo gautas A. B. pareiškimas. Tiriant jame nurodytas aplinkybes buvo paskirtos policijos pareigūnams užduotis išsiaiškinti situaciją vietoje bei buvo užklausta Nacionalinė žemės tarnyba dėl žemės sklypo, kuriame, kaip nurodė A. B., buvo jo serbentų sodinukai. Surinkus duomenis buvo nustatyta, jog žemės sklypas, kuriame , kaip teigė A. B., buvo pasodinti jo sodinukai , yra valstybinė žemė ir tą sklypą nuomojo L. T., todėl A. B. negalėjo tame žemės sklype sodinti serbentų. Apklausus T., buvo nustatyta, jog jie 2018 metais tą žemės sklypą suarė , kad žemės sklype nebuvo jokių serbentų. A. B. nepateikė jokių dokumentų, jog tai jo žemės sklypas. Tuo metu vyko projektavimo darbai. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas teigė, jog T. suklaidino Nacionalinė žemės tarnybą, nurodydama jiems žemės sklypo nuomos dokumentus pildyti šiais metais, nors jie dar 2018 metų rudenį kreipėsi į tarnybą dėl žemės nuomos . Teigė, jog tyrimo metu nustatė, jog A. B. sodinukus pasodino valstybinėje žemėje, todėl ir priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Šiuo atveju šį ginčą turėtų spręsti Nacionalinė žemės tarnybą, nes tai nėra nusižengimai kuriuos turėtų tirti policija. Prašė palikti galioti priimtą nutarimą .
Asmuo pateikęs skundą A. B., jo atstovas teismo posėdžio metu savo pateiktą skundą palaikė ir paaiškino , jog jis 2018 metais paveldėjo sodybą (duomenys neskelbtini) ir pradėjo rūpintis namų valdos suprojektavimu. Tuo klausimu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Namų valda nuo senų laikų priklausė jo protėviams ir buvo naudojamas jų namų ūkio veiklai. Remiantis liudytojų parodymais tame sklype stovėjo statiniai. Žemės sklypas, esantis po statiniais (duomenys neskelbtini) yra istoriškai susiformavęs, kadangi apribotas aplinkinių savininkų juridiškai įteisintomis namų valdomis. Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė tenkinti jo prašymą dėl namų valdos suformavimo. Priimtą sprendimą jis apskundė ir šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyksta jo skundo nagrinėjimas. Tą žemės sklypą jis prižiūri, jame buvo pasodinti serbentų sodinukai, buvo ir senų serbentų krūmai. Pavasarį atvykęs į savo sodybą, pamatė, jog tas žemės sklypas apartas ir jame nebėra sodinukų , tai dėl to jis kreipėsi į policiją. Buvo nustatyta, jog sklypą suarė kaimynas K. T. , kuris neva tą sklypą yra išsinormavęs. Mano, jog policijos pareigūnai nutarimą priėmė visiškai neišsiaiškinę situacijos ir netyrė to fakto, jog pasodinti sodinukai buvo sunaikinti. Šių metų vasario mėnesį antstolė konstatavo, jog žemės sklype sodinukai yra, tačiau šio fakto policijos pareigūnai nesiaiškino . Nurodė, jog tą žemės sklypą prižiūrėjo pats A. B. ir prašė savo dėdės, jog jis surastų žmogų ir tame sklype nupjautų žolę. Kaimynė L. T. niekada to sklypo nedirbo, tik 2018 metų rudenį sužinojusi, jog A. B. ketina tą žemės sklypą įforminti kaip namų valdą, kreipėsi į NŽT dėl to sklypo nuomos. Mano, jog nutarimas priimtas neįvertinus visų aplinkybių, neištyrus serbentų sodinukų sunaikinimo fakto, todėl prašė nutarimą panaikinti ir tęsti tyrimą.
Liudytoja L. T. parodė, jog namų valda ribojasi su žemės sklypu, kuris šiuo metu yra valstybinė žemė ir dėl kurio šiuo metu vyksta ginčas. Tą žemės sklypą jie prižiūrėjo, pjovė žolę, o praeitų metų rudenį sklypas buvo nupurkštas chemikalais. 2018 metų rudenį ji kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl to žemės sklypo nuomos. Jai buvo patarta žemės sklypą nuomotis nuo sekančių metų, t.y., nuo 2019 metų. Šių metų kovo mėnesį ji parteikė prašymą dėl žemės sklypo nuomos ir jai leido laikinai sklypą nuomoti.. Nors leidimo nuomotis žemės sklypą neturėjo, tačiau tikėjosi, jog sklypą išsinuomos, tai praeitų metų rudenį vyras tą žemės sklypą suarė. Jame serbentų nebuvo. Su A. B. buvo susitikę, kalbėjo apie į tą 0,07 ha žemės sklypą. Jis sakė jog tai jo protėvių, rodė, nuotrauką iš palydovo. Nesitarė kaip tą sklypą dirbs. Ji nori išsipirkti tą 0,07 ha žemės sklypą, nes jis yra šalia jos namų valdos.
Liudytojas K. T. parodė, jog 2018 metų spalio mėnesį jis suarė žemės sklypą , kuris ribojasi su jų žemės sklypu . Dėl žemės nuomos dokumentus tvarkė žmona. Jis ir ankščiau tą sklypą prižiūrėjo, pjovė žolę. Dirbdamas jokių serbentų ten nematė. Šių metų pavasarį tą sklypą jis kultivavo ir tada A. B. iškvietė policiją, jog buvo sunaikinti jo serbentai. Teigė, jog nei pernai rudenį, nei šių metų pavasarį, jis dirbdamas tą žemės sklypą serbentų krūmų nematė.
Liudytojas L. B. parodė, jog jo sūnus 2018 metais paveldėjo sodybą (duomenys neskelbtini) ir pradėjo ją rūpintis. Apie pastatus buvo žemės, tačiau žemės dokumentai nebuvo sutvarkyti. Iš seno žinojo, jog tą žemės priklausė jų giminei, todėl žemės sklypą prižiūrėjo. Pernai metais jis ir A. V. nupjovė žolę. Sklype buvo pasodinta serbentų apie 10 -15 krūmų ir jie augo . Buvo ie senų krūmų. A. V. samdė ir kaimyną T., kad tas nušienautų apie sodybą. 2019 metų pavasarį pamatė, jog žemės sklypas suartas ir jame nebebuvo serbentų krūmų.
Liudytojas A. V., jog tą sodybą (duomenys neskelbtini) žino, nes ten gyveno jo bobutė ir dirbo apie 80 arų. 2018 metais A. B. atgavo sodybą ir pradėjo ją tvarkyti aplinką, nes iki to laiko buvo šabakštynas . A. B. prašymu jis samdė kaimyną T., kad jis nušienautų teritoriją apie sodybą. 2018 metų rudenį jis ir A. B. tėvas patys šienavo tą žemę. Tame sklype buvo serbentų krūmai, pasodinti vienoje eilėje. Serbentai buvo seni. 2018 metais žolę šienavo tris kartus. Po paskutinio šienavimo, žolė nebeužaugo. Tada dar buvo serbentų krūmai, o šių metų pavasarį jų nebebuvo, nes žemės sklypas buvo suartas.
Motyvuojamoji dalis
A. B. skundas netenkintinas.
A. B. prašydamas panaikinti priimtą nutarimą nutraukti (nepradėti) nusižengimo bylos teisenos, nurodė, jog nes policijos pareigūnai neišsiaiškino visų aplinkybių dėl jam padarytos žalos suariant tame sklype jo buvusius serbentų krūmus. Nurodė, jog žemę be teisinio pagrindo K. T. dirbo ir tuo padarė jam žalą. Prašė naikinti priimtą nutarimą ir patraukti administracinėn atsakomybėn dėl to kaltus asmenis.
Pagal ANK 641 straipsnį , teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimą teisėtumą ir pagrįstumą.
Nustatyta, jog 2019m. balandžio 7d., Utenos apskrities VPK Anykščių policijos komisariate buvo gautas A. B. pareiškimas dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 7d., atvykęs į savo sodybą , esančią (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog suarti jo juodųjų serbentų sodinukai. Viso suarta 30 vienetų, kuriuos pirko po 3 eurus. Nurodė, jog sodinukus suarė kaimynas K.. Sodinukai augo žemėje , kurioje šiuo metu vyksta namų valdos projektavimo darbai, nors faktiškai tuo metu žemė buvo valstybinė. Prašė surasti kaltą asmenį ir įpareigoti atlyginti jam padarytą žalą 90 eurų.
2019 m. liepos 5d., Utenos AVPK Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Saulius Pakėnas, išnagrinėjęs surinktą medžiagą dėl gauto A. B. pareiškimo, priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes K. T., suaręs žemės sklypą ar kitokiu būdu sunaikinęs A. B. serbentų sodinukus, būtų padaręs savavaldžiavimą, numatytą LR ANK 518 straipsnyje.
ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka.
Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis teisės pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011).
Iš byloje esančių rašytinių duomenų , teismo posėdžio išklausyto A. B., policijos komisariato atstovo, iš duotų liudytojų parodymų matyti, jog šiuo metu žemė , esanti po A. B. priklausančiais statiniais ir šalia jų yra valstybinė, namų valdos žemės sklypas nesuformuotas. 2018m. lapkričio 19d., vyko Utenos apskrities Anykščių rajono (savivaldybės) Anykščių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijos rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimas, kurio metu A. B. atvyko į susirinkimą dėl namų valdos sklypo suprojektavimo prie jam priklausančio gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Susirinkimo metu A. B. pageidavo suprojektuoti namų valdos žemės sklypą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas, konstatuojant, jog jo prašomo nustatyti sklypo ribos ir plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų formuojant namų valdos žemės sklypą. A. B. nesutiko su NŽT Anykščių skyriaus darbuotojų veikla ir pateikė dėl skundą Nacionalinei žemės tarnybai. NŽT išnagrinėjusi skundą priėmė sprendimą, priėmė sprendimą, kuris netenkino A. B. ir jis 2018-12-27 NŽT sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir šiuo metu vyksta skundo nagrinėjimas . Iki šio nėra suformuota namų valda apie A. B. pastatus. Kaip nustatyta, tai tas ginčo žemės sklypas , kuris yra 0,07 ha, ribojasi su A. B. kaimynų T. namų valda. L. T. 2019 m. kovo 25 d. NŽT Anykščių skyriui pateikė prašymą leisti laikinai naudotis valstybinės žemės 0,07 ha plotu ir tarnyba 2019-05-03 įsakymu jos prašymą patenkino. Kaip nurodė teismo posėdžio metu liudytoja L. T., tai ji dar 2018 metų rudenį kreipėsi į NŽT Anykščių skyrių , kad jai būtų leista nuomoti nurodytą žemės sklypą. Kaip ji teigė, tarnybos darbuotojai tam neprieštaravo, tik jai patarė pareiškimą pateikti kitais metais, kad išvengtų žemės mokesčio už 2018 metus, nes metai ėjo į pabaigą. L. T. teigė, jog ji paklausė patarimo ir šiais metais kovo mėnesį pateikė prašymą dėl žemės nuomos ir gegužės mėnesį buvo priimtas įsakymas leisti jai laikinai naudotis 0,07 ha žemės sklypu. Šie L. T. argumentai nėra paneigti. Kaip posėdžio metu nurodė L. T. ir jos vyras K. T. tai jie tikėdamiesi, jog jiems bus leista laikinai naudotis tuo žemės sklypo, dar 2018 metų rudenį tą žemės sklypą nupurškė chemikalais, žemės sklypą aparė, o šių metų balandžio mėnesį sklypą sukultivavo. Liudytojas K. T. teigė, jog apardamas žemės sklypą ir po to jį kultivuodamas, nematė jame augusių serbentų krūmų. Kaip minėta, asmens veiksmus pripažįstant savavaldžiavimu būtina nustatyti, kad asmuo, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų teisės norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
Iš aukščiau išvardintų duomenų akivaizdu, kad ginčo žemės sklypas iki šiol yra valstybinė žemę , kurią ketino dar 2018 metų rudenį L . ir K. T. nuomotis . Kaip nustatyta L. T. kreipėsi dėl žemės sklypo nuomos ir neigiamo atsakymo į NŽT negavo, todėl buvo įsitikinusi, jog 2019 metais jai leis žemės sklypą nuomotis, kas ir buvo jai leista. Tokiu būdu, L. ir K. T. tam ruošėsi ir tą žemės sklypą prižiūrėjo dar 2018 metų rudenį jį apardami , o pavasarį sukultivuodami. Visa tai įvertinus K. T. veiksmai apariant minėtą žemės sklypą , kuris šiuo metu yra valstybinė žemė ir ją sukultivuojant negali būti laikomi savavaldžiavimu, kadangi tokiais veiksmais K. T. tyčia nesiekė pažeisti įstatymų reikalavimų. A. B. prie jos sodybos namų valdos žemės sklypas iki šiol nėra suformuotas, esanti žemės yra valstybinė, todėl jis sodindamas serbentus rizikavo , nes nėra pateikta į bylą jokių dokumentų, jog tas žemės sklypas priklauso jam , ir ar tas žemės sklypas būtų planuojamas jam priskirti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad policijos pareigūno priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pripažįsta, kad tiriant A. B. skundą policijos pareigūnai nesiaiškino , kiek valstybinės žemės sklype buvo pasodinta A. B. serbentų, ar jie iš tiesų ten buvo , tačiau šiuo atveju esant pakankamai duomenų padaryti išvadai, kad K. T. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANKT 518 str., požymių, todėl Utenos AVPK Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Sauliaus Pakėno 2019 m. liepos 5 d. priimtas nutarimas paliktinas galioti.
Šiuo atveju A. B. patyrus žalą dėl jo serbentų sunaikinimo, savo pažeistą teisę turėtų ginti civilinio proceso tvarka, teikiant ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo.
Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 642 str.,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti nepakeistą 2019m. liepos 5d., Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Sauliaus Pakėno nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir A. B. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus .