Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal L. R. baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2001 m. lapkričio 4 d., apie 20 val., Tauragės m., D. P. g. 26, lopšelio- darželio „Šaltinėlis“ teritorijoje, iš asmeninio nesutarimo paskatų, tyčia peiliu dūrė A. D. į pilvą, padarydamas kiaurinę durtinę-pjautinę kairės pusės žaizdą, sukėlusią realų pavojų A. D. gyvybei, tuo padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.

D. V. 2001 m. lapkričio 4 d., apie 21.30 val., Tauragės m., D. P. g. 26, lopšelio- darželio „Šaltinėlis“ teritorijoje, iš asmeninio nesutarimo paskatų, tyčia peiliu dūrė M. S. į pilvą, padarydamas durtinį- pjautinį pilvo sienelės sužalojimą, dėl ko išsivysčius ūmiam vidiniam ir išoriniam nukraujavimui M. S. nuo padarytų sužalojimų 2001 m. lapkričio 5 d. ligoninėje mirė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. V. dėl A. D. sužalojimo kaltu prisipažino dalinai. Dėl M. S. nužudymo kaltu neprisipažino.

Kaltinamasis D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2001 m. lapkričio 4 d. pavakare susirinko darželio- lopšelio teritorijoje. Teritorija buvo neapšviesta. Šviesa sklido tik nuo gatvės. Jis atėjo su Jasu. Jau buvo atėję E. Ž. , Škadauskas, Naujokas. A. D. atėjo vėliau. A. D. buvo išgėręs. Buvo nusipirkę kelis „bambalius“ alaus. Alų išgėrė. Nesijautė girtas. I. M. nuėjo pasikalbėti su A. D. . Pradėjo stumdytis. Jis liepė A. D. būti savo vietoje, eiti namo. A. D. supyko dėl to. Jis susistumdė su A. D. . A. D. išsitraukė peilį ir norėjo pagąsdinti. Jis taip pat išsitraukė peilį. Neapskaičiavo judesio ir su peiliu A. D. įdūrė į pilvą. Peilį laikė dešinėje rankoje. Stovėjo vienas nuo kito per rankos atstumą. Greitąją pagalbą iškvietė jis, nes turėjo mobiliojo ryšio telefoną. A. D. pats palydėjo iki ligoninės. Prašė, kad nepyktų, nesakytų, kas sužalojo. Peilį pareidamas iš ligoninės išmetė, nes bijojo, buvo išsigandęs. Į lopšelį- darželį parėjo po 15 – 20 min. Rado tuos pačius vaikinus. Jis papasakojo, ką padarė A. D. . Daugiau nebegėrė, nes alaus nebuvo.

Pradėjo skirstytis. Jis išėjo link namų, o kiti į kitą pusę link M. M. gatvės. Iš už pastato kampo išlindo M. S. . Jis puolė su peiliu. Rankoje peilį laikė geležte į viršų. Savo peilio jis neturėjo, nes jau buvo išmetęs grįždamas iš ligoninės. Jis gynėsi nuo M. S. rankomis. Anksčiau buvo lankęs karatė treniruotes. M. S. kelis kartus jam įdūrė. Kad sužalotas, pastebėjo tik namuose. Krauju buvo ištepti apatiniai marškinėliai. Kažkuriuo momentu jis pagavo M. S. ranką. Nugriuvo ant žemės ant nugaros. M. S. nukrito šonu. Rankos nepaleido. Jam kažkas įspyrė į kūną ir jis pabėgo. Iš balso atpažino, kad tai buvo E. Ž. . Antro vaikino neįsidėmėjo. Dar jį bandė vytis, bet nepavijo. Kad M. S. susižalojo, jis nepastebėjo. Parėjęs namo susikrovė daiktus ir išvažiavo iš Lietuvos, nes bijojo M. S. draugų keršto.

Nukentėjusioji V. S. parodė, kad sūnų paskutinį kartą matė lapkričio 4 d. Jos sūnus Marius visą savaitę sirgo bronchine astma ir nelankė mokykloje pamokų. Sūnus buvo silpnos sveikatos. Tą vakarą liepė nueiti pas draugus ir paklausti, kas užduota pamokų. Iš darbo grįžo apie 21 val. ir darželio teritorijoje matė sūnų išeinantį namo. Sūnus negrįžo iki 22 val., kažkas paskambino ir pasakė, kad Mariui blogai ir jis ligoninėje. Ryte sūnus mirė. Civilinį ieškinį prašo priteisti. Jai padaryta 5673 Lt turtinė žala, neturtinė žala - 50000 Lt.

Nukentėjusysis A. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Lapkričio 4 d. buvo darželio teritorijoje. Buvo keletas vaikinų ir jie gėrė alų. Jokios užkandos prie alaus nebuvo. Kaltinamasis D. V. buvo kartu. Ar gėrė kaltinamasis D. V. alų, negali pasakyti. Jokio peilio su savimi neturėjo, todėl jokio švaistymosi prieš kaltinamąjį su peiliais nebuvo. Jis kalbėjosi su I. M. , pravarde Strutis, prie takelio, pietinėje pastato pusėje, toliau nuo kitų vaikinų, kurie buvo pavėsinėje. Dėl ko prasidėjo konfliktas su kaltinamuoju, nežino. D. V. priėjo ir liepė jam dingti, pasišalinti iš darželio teritorijos. Jis matė, kaip kaltinamasis priėjo ir jam su peiliu dūrė į pilvo sritį, šoną. Rankos judesys buvo iš šono. Jis tuo momentu stovėjo veidu į kaltinamąjį. Viskas įvyko labai greitai. Kaltinamajam D. V. dėl padaryto kūno sužalojimo jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja R. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo. Lapkričio 4 d. vakare pas ją į namus atbėgo vaikinas ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Sakė, kad jų draugui blogai. Greitojoje pagalboje telefonu jai sakė, kad lopšelyje- darželyje jau buvo. Ji nuėjo į darželį ir pamatė gulintį vaikinuką

Liudytoja V. N. parodė, kad lapkričio 4 d., apie 18.30 val., jis ėjo namo pro darželio teritoriją. Jį pakvietė V. B. užeiti. Priėjus prie pavėsinės pamatė kitus vaikinus: E. Ž. , V. M. , D. J. , G. B. , M. S. , A. D. . Kažkuriuo momentu A. D. ir D. V. nuėjo į šalį. Tarp jų kilo konfliktas. E. Ž. nuėjo skirti. Netrukus E. Ž. pribėgo ir isteriškai šaukė, kad „Vaitkus padūrė Aidą“. Jis nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad A. D. sužalotas pilvas. Bėgo kraujas. Iškvietė greitąją pagalbą. Kai A. D. išvežė jie toliau gėrė alų. Tuo momentu atėjo Škadauskas. Jis taip gėrė alų. Nusprendė eiti pas V. B. į namus. Pasiėmė likusį alų. Jis ėjo su Škadausku pirmi. Kai išėjo iš darželio teritorijos, pribėgo V. M. verkdamas ir isteriškai šaukdamas, kad „Vaitkus nudūrė M. S. “. Sugrįžus į darželio teritoriją pamatė gulintį ant takelio netoli pavėsinės M. S. . Marius buvo sužeistas į pilvą. V. M. pasakė, kad E. Ž. ir V. B. nusivijo D. V. . Kodėl D. V. konfliktavo su nukentėjusiaisiais ir dūrė peiliu, jis nežino. Jis anksčiau yra matęs, kad D. V. su savimi nešiojosi peilį. Peilis buvo prikabinamas prie raktų.

Liudytojas I. M. parodė, kad jo pravardė yra Strutis. 2001 m. lapkričio 4 d., apie 19 val., jis ėjo darželio „Šaltinėlis“ teritorija. Kažkas iš pavėsinės jį pašaukė: „Struti, ateik“. Pavėsinėje matė būrį vaikinų, bet jų nepažino. Prie jo priėjo A. D. . Prie jo pradėjo kabinėtis: kur eini ir panašiai. Konflikto su A. D. nebuvo, vyko pokalbis. Tuo metu iš pavėsinės atėjo kitas vaikinas. Dabar žino, kad tai D. V. . D. V. atitraukė A. D. ir liepė jam eiti. Jis nuėjo už darželio pastato bendrabučio link ir nematė, kas įvyko.

Liudytojas K. Š. parodė, kad lapkričio 4 d., apie 21 val., atėjo į darželio „Šaltinėlis“ teritoriją, nes išgirdo pavėsinėje kalbantis. Ten buvo Valdas, Vidas, M. S. ir dar keli, kurių nepažinojo. Su jais gėrė alų. Po to su V. N. ėjo namo. Buvo išėję iš darželio teritorijos į gatvę, kai juos pasivijo V. M. ir pasakė, kad guli M. S. . Pribėgus prie Mariaus pamatė, kad jis guli kruvinas. M. S. gulėjo ant asfaltuoto keliuko, kuris ėjo nuo pavėsinės darželio pastato link. Iškvietė greitąją pagalbą. Kai nuėjo į ligoninę, juos sulaikė policijos darbuotojai.

Liudytojas V. B. parodė, kad, tiksliai laiko neprisimena, su vaikinais gėrė alų darželio „Šaltinėlis“ teritorijoje, prie pavėsinės. Tarp vaikinų buvo D. V. ir M. S. . Kitų vaikinų neprisimena. Jis pasiūlė eiti į jo namus toliau išgerti alaus.

Liudytojas V. M. parodė, kad prieš kelerius metus buvo susirinkę darželio „Šaltinėlis“ teritorijoje jis, Vaitkus, Škadauskas, Linkevičius ir kiti vaikinai. Gėrė alų. Tiksliau įvykio detalių neprisimena, nes praėjo daug metų. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nemelavo, juos tvirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad jis matė, kaip A. D. kažką aiškinosi su D. V. . Jie nesistumdė, nesimušė. Pastebėjo, kad A. D. stovi susirietęs, o D. V. priėjo prie kitų vaikinų. Priėjęs prie A. D. paklausė, kas atsitiko. A. D. jam pasakė, kad D. V. įdūrė, ir parodė žaizdą pilve. Tuo metu priėjęs D. V. A. D. atsiprašinėjo. Peilio pas D. V. nematė. A. D. išvežus į ligoninę vaikinai nusprendė eiti pas V. B. į namus. Pirmi iš darželio teritorijos išėjo K. Š. ir V. N. . Jis ėjo vienas nuo jų atsilikęs. Išgirdo sušunkant „ai“. Atsisuko į tą pusę ir pamatė, kad nugriuvo M. S. . Vieta, kur nugriuvo M. S. , buvo apšviesta iš darželio pastato langų sklindančios šviesos. Matė, kad nuo Mariaus nubėgo D. V. ir jį kažkas nusivijo. Kai jis pribėgo, Marius jam pasakė, kad dūrė. Kas dūrė, nepasakė. Nubėgo prie K. Š. ir V. N. ir pasakė, kad Marių sužalojo D. V. (b.l. 23-24, t.1).

2001 m. lapkričio 5 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint įvykio vietą, esančią Tauragės m., D. P. g. 26, pažymėtą vaikų darželio- lopšelio „Šaltinėlis“ teritorijoje, rastos 5 m nuo pastato pietinės pusės ant šaligatvio raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. 1,1 m atstumu nuo rastos dėmės rastas į žemę įsmeigtas peilis (t.1, b.l. 8 - 11).

2001 m. lapkričio 9 d. Daiktinių įrodymų apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vietoje rasto peilio ilgis 19 cm, geležtės ilgis 8 cm, geležtės plotis ties atrama 1,8 cm (t. 1, b.l. 64 - 67).

2001 m. lapkričio 8 d. Teismo medicinos ekspertizės aktu Nr.551 ir 2006 m. liepos 3 d. Specialisto išvada Nr. G 294/06(11) – 551/2001 nustatyta, kad A. D. buvo padaryta kiaurinė durtinė- pjautinė kairės pusės žaizda, dėl ko išvirto taukinė. Sužalojimų, būdingų griuvimo traumai ir savigynai, nėra. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu. Sužalojimo metu nukentėjusysis galėjo būti vertikalioje padėtyje veidu pasisukęs į jį žalojantį įrankį. A. D. padarytas sunkus kūno sužalojimas, sukėlęs realų pavojų gyvybei. Užgriūvant ant nefiksuoto peilio pačiam nukentėjusiajam, toks sužalojimas atsirasti negali (t.1, b.l. 52 - 53).

2001 m. lapkričio 6 d. Poėmio protokolu ir 2001 m. lapkričio 9 d. Daiktinių įrodymų apžiūros protokolu nustatyta, kad drabužiai- sportiniai marškinėliai, tamsiai mėlynos spalvos bliuzonas, džemperis, sportinio kostiumo švarkas, kuriuos nukentėjusysis A. D. dėvėjo 2001 m. lapkričio 4 d.,- kairėje pusėje apačioje yra pažeisti, matosi 1,2 cm kiaurymė (t. 1, b.l. 55 - 58).

2001 m. lapkričio 6 d. Teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. 139 nustatyta, kad M. S. mirtis įvyko nuo durtinio -pjautinio kiaurinio pilvo sienelės pažeidimo pilvo kairėje pusėje nupjovus klubinę veną ir 4 vietose pažeidus plonųjų žarnų vientisumą, išsivysčius ūmiam vidiniam ir išoriniam nukraujavimui. Sužalojimų, būdingų savigynai, M. S. lavono kūne nėra. Žaizdos kanalo kryptis iš priekio atgal iš apačios į viršų, iš kairės į dešinę. Žaizdos kanalo ilgis 7 cm (t. 1, b.l. 60 - 63).

2001 m. lapkričio 12 d. Poėmio protokolu ir 2001 m. lapkričio 14 d. Daiktinių įrodymų apžiūros protokolu nustatyta, kad drabužiai- džinsinės kelnės, marškinėliai, pilkos spalvos bluzonas, tamsiai žalios spalvos bluzonas, juodos spalvos bluzonas, kuriuos M. S. dėvėjo 2001 m. lapkričio 4 d.,- yra ištepti raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, yra pažeisti( 2,3 cm kiaurymė) (t. 1, b. l. 69 - 74).

2002 m. vasario 15 d. Teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. 3 nustatyta, kad yra tikėtina, kad A. D. ir M. S. drabužių pažeidimai yra padaryti tyrimui pateiktu peiliu. M. S. drabužių pažeidimų išsidėstymas atitinka kūno sužalojimo sritį, todėl tikėtina, kad kūno sužalojimas galėjo būti padarytas tyrimui pateiktu peiliu. Užgriūnant ant peilio ir susižaloti pačiam galima tik su sąlyga, jei peilio rankenos laisvas galas būtų įremtas į nejudamą pagrindą (t. 1, b.l. 87 - 104).

Ekspertizės akto išvadoms paaiškinti teismo posėdyje ekspertas A. Z. parodė, kad ekspertizės išvadas tvirtina. Atliekant ekspertizę eksperimentai buvo atliekami su M. S. ir A. D. drabužiais ir su tyrimui pateiktu peiliu. Buvo lyginami nusikaltimo metu padaryti M. S. ir A. D. drabužių pažeidimai su eksperimento metu padarytais drabužių pažeidimais tyrimui pateiktu peiliu. Drabužių padaryti pažeidimai sutapo su pažeidimais, padarytais eksperimento metu, tyrimui pateiktu peiliu. Drabužiuose peiliu padaryti pažeidimai sudaro grupinį požymį, todėl duota išvada, jog tikėtina, kad M. S. ir A. D. drabužių pažeidimai padaryti su tyrimui pateiktu peiliu. Kadangi tyrimui pateiktas peilis nesiskiria nuo kitų tokio tipo peilių, todėl buvo duota išvada, kad padaryti pažeidimai sudaro grupinį požymį.

Dėl A. D. sužalojimo

Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. V. tyčia peiliu dūrė A. D. į pilvą, padarydamas kiaurinę durtinę-pjautinę kairės pusės žaizdą, sukėlusią realų pavojų A. D. gyvybei, tuo padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo D. V. tyčia suduoto smūgio peiliu ir A. D. sunkaus sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys. Teisiamojo posėdžio ištirtais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D. V. sudavė smūgį rankoje turimu peiliu A. D. į pilvą. Šį smūgį dūrė tyčia dėl asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju.

Nukentėjusiojo A. D. parodymai paneigia kaltinamojo D. V. parodymus, kad kaltinamasis įdūrė netyčia. Nukentėjusysis A. D. parodė, kad kaltinamasis D. V. priėjo ir liepė jam dingti (pasišalinti) iš darželio teritorijos. Jis matė, kaip kaltinamasis D. V. priėjo ir jam su peiliu vieną kartą dūrė į pilvo sritį, šoną. Rankos judesys buvo iš šono. Jis tuo momentu stovėjo veidu į D. V. . Viskas įvyko labai greitai. Nukentėjusysis neigia faktą, kad asmeniškai turėjo peilį, ir su peiliu mosikavo prieš kaltinamąjį. Tokių aplinkybių nepatvirtino teismo posėdžio metu nė vienas iš liudytojų.

Kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. D. parodymais, nes nenustatyta, kad nukentėjusysis A. D. būtų susipykęs su kaltinamuoju, turėtų tikslą kaltinamąjį D. V. apkalbėti. Nukentėjusysis A. D. dėl jam padaryto kūno sužalojimo civilinio ieškinio nereiškia ir jokių pretenzijų kaltinamajam nereiškia.

Tais atvejais, kai naujasis baudžiamasis įstatymas sumažina minimalią atitinkamos bausmės ribą ir kartu padidina maksimalią (naujojo L. R. baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. sankcija lyginant su senojo 1961 m. L. R. baudžiamojo kodekso 111 str. 1 d. sumažinta nuo 2 metų iki 3 mėn. ir padidinta nuo 7 m. iki 10 m.), negalima išsyk vienareikšmiškai pasakyti, ar naujasis įstatymas yra švelninantis baudžiamumą, ar jį griežtinantis. Jeigu atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, jam gali būti paskirta bausmė arčiau minimalios naujojo įstatymo sankcijoje numatytos ribos, šis įstatymas kaltininkui yra švelnesnis ir veika kvalifikuojama ir bausmė skiriama būtent pagal šį įstatymą.

Jeigu atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, kaltininkui gali būti paskirta bausmė, didesnė negu senajame įstatyme numatyta maksimali jos riba, naujasis įstatymas kaltininkui yra griežtesnis, taigi jis neturi grįžtamosios galios. Tokiu atveju veika kvalifikuojama ir bausmė skiriama pagal įstatymą, galiojusį veikos padarymo metu.

D. V. nusikalstama veika dėl A. D. sužalojimo kvalifikuotina pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį senojo 1961 m. L. R. baudžiamojo kodekso 111 str. 1 d., nes D. V. skirtina bausmė, atitinkanti sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Senojo 1961 m. L. R. baudžiamojo kodekso 111 str. 1 d. sankcijos vidurkis yra mažesnis už naujojo L. R. baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Motyvai dėl bausmės skyrimo bus išdėstyti nuosprendyje vėliau.

Dėl M. S. nužudymo

Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. V. nužudė kitą žmogų: kad jis tyčia peiliu dūrė M. S. į pilvą, padarydamas durtinį - pjautinį pilvo sienelės sužalojimą, dėl ko išsivysčius ūmiam vidiniam ir išoriniam nukraujavimui M. S. nuo padarytų sužalojimų 2001 m. lapkričio 5 d. ligoninėje mirė.

Kaltinamojo D. V. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad konflikto metu su M. S. jis peilio neturėjo, nes po A. D. sužalojimo savo peilį išmetė, kad M. S. susižalojo grumtynių su juo metu, parvirtęs ant savo turėto peilio, teismas vertina kritiškai, kaip kaltinamojo gynimosi taktiką, siekimą išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Šiuos kaltinamojo D. V. parodymus paneigia liudytojo V. M. parodymai. Liudytojas V. M. parodė, jog išgirdo sušunkant „ai“. Atsisuko į tą pusę ir pamatė, kad nugriuvo M. S. . Vieta, kur nugriuvo M. S. , buvo apšviesta iš darželio pastato langų sklindančios šviesos. Matė, kad nuo M. S. nubėgo D. V. ir jį kažkas nusivijo. Kai jis pribėgo, M. S. jam pasakė, kad dūrė.

Kartu iki įvykio, iki M. S. sužalojimo, darželio teritorijoje buvę ir gėrę alų vaikinai jokių grumtynių nematė ir triukšmo darželio teritorijoje negirdėjo. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad prie M. S. buvo tik vienintelis kaltinamasis D. V. , nes kiti vaikinai, buvę kartu ir gėrę alų darželio teritorijoje, buvo nuėję toliau, o kai kas jau buvo išėję iš darželio teritorijos. Šie parodymai akivaizdžiai paneigia kaltinamojo parodymus, kad tarp jo ir M. S. vyko grumtynės, dėl kurių pargriuvo ant žemės ir M. S. susižalojo turėtu peiliu, ir paneigia tą aplinkybę, kad grumtynių momentu buvo panaudotas kitų vaikinų smurtas prieš D. V. .

2001 m. lapkričio 12 d. poėmio protokolu ir 2001 m. lapkričio 14 d. Daiktinių įrodymų apžiūros protokolu (t.1, 69-74) nustatyta, kad iš V. S. buvo paimti ir apžiūrėti M. S. rūbai, kuriuos jis vilkėjo įvykio dieną: šviesiai mėlynos spalvos džinsinės kelnės, rudos spalvos sportiniai marškinėliai, žalios spalvos medvilninis bluzonas, juodos spalvos bluzonas, pilkai melsvos spalvos marškinėliai. Šie objektyvūs įrodymai taip pat paneigia kaltinamojo parodymus, jog su M. S. buvo grumtynės ant žemės, nes ant apžiūrėtų M. S. rūbų nerasta žemės pėdsakų, nenustatyti rūbų sugadinimai ar sutepimai žemėmis.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. D. ir M. S. drabužių pažeidimai yra padaryti tyrimui pateiktu peiliu, tai yra su peiliu, rastu įvykio vietoje, po M. S. sužalojimo. M. S. drabužių pažeidimų išsidėstymas atitinka kūno sužalojimo sritį, todėl tikėtina, kad kūno sužalojimas galėjo būti padarytas tyrimui pateiktu peiliu. Savo išvadą specialistas patvirtino teismo posėdyje. Kolegija daro išvadą, jog įvykio vietoje rastas peilis priklausė kaltinamajam D. V. , o ne M. S. , kaip teigia kaltinamasis D. V. . Būtent su šiuo D. V. peiliu buvo sužaloti A. D. ir M. S. .

Specialistas taip pat nurodė, kad užgriūnant ant peilio ir susižaloti pačiam galima tik su sąlyga, jei peilio rankenos laisvas galas būtų įremtas į nejudamą pagrindą. Ši išvada paneigia kaltinamojo D. V. parodymus, jog M. S. susižalojo griūdamas ant peilio, kurį turėjo savo rankose. Kaltinamasis D. V. negalėjo teismo posėdyje paaiškinti M. S. susižalojimo peiliu mechanizmo, teigdamas, jog išvis nejuto, kad M. S. susižalojo, o iš įvykio pabėgo vengdamas fizinio smurto.

2006-11-28 Ekspertizės aktu Nr. EG 2548/06(03) D. V. rastos buvusių sužalojimų pasekmės – randai krūtinės ląstos dešiniame priekiniame paviršiuje, pilvo dešiniame priekiniame paviršiuje bei kairės plaštakos IV-V pirštų nugariniuose paviršiuose, kurie susidarė sugijus žaizdoms. Sužalojimai yra daugiau nei 1,5 metų senumo.

Kaltinamasis D. V. teigia, kad šiuos kūno sužalojimus jis patyrė grumtynių su M. S. metu, jog būtent M. S. jį peiliu sužalojo. Šiuos kaltinamojo D. V. parodymus kolegija vertina kritiškai, nes jie prieštarauja teisiamojo posėdžio metu ištirtiems objektyviems įrodymams, aptartiems jau anksčiau nuosprendyje, be to, teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta kaltinamojo D. V. sesuo L. P. nurodė, jog matė kraujuojančias kitas D. V. kūno sužalojimo vietas priešingoje pusėje, nei rado ekspertas apžiūros metu. Būtent liudytojos L. P. parodymai taip pat paneigia, jog D. V. buvo sužalotas 2001 m. lapkričio 4 d. M. S. . Todėl kolegija daro išvadą, jog D. V. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne 2001 m. lapkričio 4 d., o vėliau ir kitomis aplinkybėmis.

Kolegija konstatuoja, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Kaltinamasis D. V. suduodamas smūgį rankoje laikomu peiliu nukentėjusiajam į kūną, pilvo sritį, turėjo suprasti ir privalėjo numatyti, kad tokiais savo veiksmais gali atimti gyvybę kitam žmogui. Kaltinamasis D. V. sudavęs smūgį peiliu M. S. iš įvykio vietos pabėgo, tuo parodydamas abejingumą nukentėjusiojo sužalojimui.

D. V. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal nusikalstamos veikos padarymu metu galiojusį senojo 1961 m. L. R. baudžiamojo kodekso 104 str., nes naujojo L. R. baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d., yra sunkesnė (L. R. baudžiamojo kodekso 3 str.).

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kolegija kaltinamajam D. V. iš kaltinimo šalina atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką D. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta objektyvių, nenuginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis D. V. nusikaltimo padarymo metu buvo girtas, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pats kaltinamasis D. V. neigia, kad nusikaltimą padarė būdamas girtas. Kaltinamojo D. V. girtumas ikiteisminio tyrimo metu buvo grindžiamas prieštaringais liudytojų parodymais. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad prieš padarant nusikaltimą kaltinamasis D. V. būtų vartojęs stiprius alkoholinius gėrimus. Išgertas nedidelis kiekis alaus kolegijai neduoda pagrindo teigti, kad kaltinamasis D. V. nusikaltimo padarymo metu buvo girtas, kad girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

N. V. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 99, t. 2), kuriuo prašo dėl sūnaus mirties padarytos turtinės žalos atlyginimui priteisti 5673 Lt, neturtinės žalos atlyginimui priteisti 95000 litų. Nurodo, kad dėl vienintelio 17 m. sūnaus, su kuriuo siejo paramą ligoje ir senatvėje, mirties patyrė nepataisomą moralinę žalą bei materialinę žalą, susijusią su nužudyto sūnaus laidojimu, paminklo statymu.

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais (PVM sąskaitomis-faktūromis, kasos pajamų orderiais, pajamų orderiais (b.l. 25-33, t.2) visiškai įrodyta, kad nukentėjusioji V. S. turėjo laidojimo ir paminklo pastatymui 5673 Lt išlaidų. Ši suma yra gyvenimiškai reali, atitinka Lietuvoje nusistovėjusias laidojimo tradicijas, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Priteistina iš kaltinamojo D. V. nukentėjusiajai V. S. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti 5673 Lt.

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ((duomenys neskelbtini) str., LR CK 6. 250 str.).

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais ( LR CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikalstamais veiksmais dėl asmens gyvybės atėmimo. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis L. R. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik L. R. CK 6.250 straipsnyje, bet ir L. R. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje bei L. R. CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Teismų praktikoje, kartu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, yra atsižvelgiama ir į tokius neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektus, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius. Jie atspindi žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji V. S. dėl tragiškos 17 m. sūnaus netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo DonatoVaitkaus veiksmais, kuriais buvo atimta jauno žmogaus gyvybė. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Išdėstytų aplinkybių kontekste ieškovės pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys vargu ar atitinka L. R. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog kaltinamasis D. V. yra jauno amžiaus, neturi turto ar didesnių, pakankamų pajamų. Taigi realių galimybių atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą nėra. Dirbdamas bausmės atlikimo vietoje, nuteistasis galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo D. V. nukentėjusiajai V. S. 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Be to, pažymėtina, kad tokio dydžio neturtinė žala buvo nurodyta V. S. pirmajame ieškinyje. Vėlesniu ieškiniu suma buvo padidinta nemotyvuotai, nenurodant kitų pagrįstų pagrindų ar kokių nors pasikeitusių aplinkybių, dėl ko didinamas neturtinės žalos dydis.

L. R. baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji V. S. turėjo 600 Lt išlaidų apmokėdama atstovavimo išlaidas byloje. Ši suma priteistina iš kaltinamojo D. V. .

Policijos departamento prie L. R. VRM civilinis ieškinys dėl ekstradicijos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo D. V. atmestinas.

L. R. baudžiamojo proceso kodekso 103 str. numato, kas yra proceso išlaidos. L. R. baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p. numato, jog proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Baudžiamojoje byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys išlaidas, kurias Policijos departamentas patyrė dėl D. V. ekstradicijos, tačiau tai nėra pagrindas jas priteisti iš kaltinamojo. Vadovaujantis L. R. policijos veiklos įstatymo 28 str. 1 d. nuostatomis policija finansuojama iš valstybės biudžeto. Policijos departamentas turi atskirą išlaidų sąmatą, kurioje atskirai numatytos išlaidos, susijusios su asmenų ekstradicija. Šios išlaidos neturi būti pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo, kadangi ikiteisminis tyrimas, nesant akivaizdoje įtariamojo, negali būti baigtas, o pareigūnai, lydintys ekstradijuojamą asmenį, atlieka savo darbines funkcijas. Be to, pažymėtina, kad kaltinamajam D. V. išvykstant iš Lietuvos nebuvo paskirtos jokios procesinės prievartos priemonės ar apribojimai.

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. V. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę. D. V. neteistas, bet nusikalstamas veikas padarė praėjus tik 16 d. po teistumo išnykimo. Kadangi padaryti sunkus ir labai sunkus tyčiniai nusikaltimai - kito žmogaus sunkus sužalojimas ir nužudymas dėl menkavertės priežasties, tyčinis sunkus ir tyčinis labai sunkus nusikaltimas padarytas kitų žmonių akivaizdoje, todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijose numatytą vienintelę bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į L. R. baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą esant atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir skiria bausmę, atitinkančią sankcijose numatytą vidurkį.

L. R. baudžiamojo proceso kodekso 103 str. numato, kad proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą išlaidoms atlyginti. L. R. baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 1 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Šioje baudžiamojoje byloje buvo 281,97 Lt proceso išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo D. V. į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą senojo 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 str. ir jį nubausti laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams (8 m. 6 mėn.).

D. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą senojo 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 111 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams (4 m. 6 mėn.).

Paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų (11 m.).

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. balandžio 29 d. iki 2007 m. sausio 23 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2007 m. sausio 23 d.

Kardomąją priemonę - suėmimą, kol įsiteisės teismo nuosprendis, palikti nepakeistą.

P. V. S. iš D. V. penkis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt tris (5673) Lt padarytai turtinei žalai atlyginti ir penkiasdešimt tūkstančių (50000) Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti, šešis (600) šimtus litų turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš D. V. priteisti į valstybės biudžetą 281,97 Lt proceso išlaidų.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM civilinį ieškinį dėl ekstradicijos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo D. V. atmesti.

Daiktus, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti: peilį, A. D. ir M. S. rūbus, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, vadovaujantis L. R. baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 1 p., 4 p., konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, nuteistajam per 20 d. nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.