Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Jolanta Gailevičienė Proceso Nr. 2-06-3-02643-2009-7

NUTARTIS

2010 m. liepos 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant atsakovui M. S., atsakovo atstovui advokatui Tomui Juodžiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. P. (D. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6286-777/2009 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui M. S. dėl 10 000 Lt negrąžinto avanso, 706,85 Lt priskaičiuotų palūkanų už naudojimąsi avanso suma, 1 032 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-11-16 tarp šalių buvo sudaryta autorinė sutartis, pagal kurią ieškovas (užsakovas) užsakė, o atsakovas (autorius) įsipareigojo paruošti ir perduoti užsakovui patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), interjero projektą pagal užsakovo pateiktą užduotį. Kūrinio atlikimo kaina nustatyta 50 000 Lt, iš jos užsakovas 10 000 Lt avansą sumokėjo autoriui 2007-11-16. Kūrinio atlikimo darbų pradžia nustatyta 2007-11-16, darbų atlikimo pabaiga – 2009-09-30. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė priteisti iš atsakovo sumokėtą 10 000 Lt avansą, 706,85 Lt palūkanų bei 1 032 Lt delspinigių nurodydamas, kad atsakovas nesukūrė ir laiku neperdavė atliktų darbų rezultato.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi pagal šias įstatymo normas šalys šioje byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo argumentai, jog atsakovas nesukūrė ir neperdavė atliktų darbų rezultato, yra nepagrįsti, autorinė sutartis buvo galiojanti iki 2009-08-30, sutartis nėra nutraukta ar pripažinta negaliojančia, todėl šalis siejant sutartiniams santykiams, šalis reikalauti grąžinti tai, ką yra perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį neturi įstatymų nustatyto pagrindo.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti neįrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad fakto nebuvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Teismai, nagrinėdami bylas, vertina tiek šalių paaiškinimus, tiek rašytinius įrodymus, taip pat liudytojų parodymus. Nagrinėjamoje byloje teismas vertino rašytinius įrodymus, išreiškė savo nuomonę, kodėl juos pripažino patvirtinusiais tam tikras aplinkybes, taip pat kartu su rašytiniais įrodymais vertino ir liudytojų parodymus. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad autorinė sutartis turėjo būti vykdoma 3 etapais, atsakovas turėjo teisę pateikti atskiras kūrinio dalis ieškovui etapais. Atsakovas pateikė į bylą interjero sprendinių dalis, paaiškino, jog su ieškovu buvo derinamas ne vienas variantas, pats ieškovas teismo posėdyje patvirtino, jog matė 3–4 brėžinius, tačiau atsakovo atliktus darbus įvertina 2000–3000 Lt. Remdamasis teismo posėdžiuose apklaustais liudytojų parodymais, teismas nustatė, kad atsakovas buvo pateikęs kelis namo dizaino variantus, kad atsakovas su ieškovu tiek prieš pasirašant sutartį, tiek po sutarties pasirašymo bendradarbiavo, ieškovui buvo teikiami interjero sprendinių variantai. Iš šių duomenų teismas padarė išvadas, jog labiau tikėtina, kad sutartis iš esmės buvo pradėta vykdyti. Be to, pažymėtina, kad kaip liudytoja apklausta I. M. nurodė, kad architektūrinio projekto vadovės S. S. nutarimu atsakovo darbas buvo sustabdytas iki techninio projekto atlikimo, o šis dėl jai nežinomų priežasčių sustabdytas. Iš šių duomenų darytina išvada, jog atsakovas darbus buvo pradėjęs vykdyti. Atsakovo prašymu antstolis A. Selezniovas atliko faktinių aplinkybių konstatavimą. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovas parduota žemės sklypą, kuriame turėjo būti statomas namas, dėl kurio buvo sudaryta autorinė sutartis (t. 1, b. l. 127–131). Tai rodo, kad pagal 2007-11-16 autorinės sutarties 4.3 p. atsakovas turėjo teisę reikalauti pratęsti sutarties įvykdymo terminus arba nutraukti sutartį (sutarties 8.2.2 p.) ir reikalauti sumokėti už atliktą darbą (sutarties 8.3 p.). Todėl šiuo atveju darytina išvada, kad ieškovo sumokėtas avansas atitinka užmokestį už atliktą darbą (CPK 178 str., 185 str., CK 6.700– 6.704 str.). Ieškovas teigia, kad atsakovo darbas buvo neprofesionalus, kad atliktus darbus vertintų 200–3000 Lt, tačiau pažymėtina, kad nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių tokią darbų kainą. Kolegija konstatuoja, kad teismas išvadą, jog sutartis iš esmės buvo pradėta vykdyti padarė nepažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymais pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Taip pat pažymėtina, jog byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šalių sudaryta sutartis būtų nutraukta ar pripažinta negaliojančia. Kolegija įvertinusi bylos duomenis daro išvadą, jog faktiškai sutartis nutrūko, tačiau atsižvelgiant į tai, jog CK 6.34 str. 2 d. nustato, kad negalima išreikalauti to, kam atlikti numatytas terminas, iki šio termino pabaigos, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog esant iki 2009-08-30 galiojančiai sutarčiai, ieškovas negalėjo kreiptis į teismą ir reikalauti grąžinti tai, ką kita šalis yra gavusi.

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priteisė per didelį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui už teisinę pagalbą. Teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomenduojami dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) – 800 Lt nuo 2008-01-01 (Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atstovas advokatas ruošė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, už kurį Rekomendacijų 8.5. punkte rekomenduojamas 1 MMA – 800 Lt užmokestis, bei dalyvavo 4 teismo posėdžiuose. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, jog atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos ir laiko suma skaičiuojama minutėmis bei apvalinama – iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Rekomendacijų 8.18 punkte rekomenduojamos maksimalios 0,15 MMA dydžio išlaidos – 120 Lt už atstovavimo teisme valandą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo atstovas dalyvaudamas 4 teismo posėdžiuose užtruko 5 val., todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus advokato paslaugų užmokestis būtų 600 Lt. Iš viso už išvardytas advokato suteiktas teisines paslaugas iš ieškovo rekomenduojamas priteisti maksimalus advokato paslaugų užmokestis būtų 1 400 Lt, su PVM 1 666 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d., 98 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme mažintinos iki 1 666 Lt.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti nėra teisinio pagrindo, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina – iš ieškovo priteista atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 1 666 Lt. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovui priteistina 1 000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo D. P. priteista atsakovui M. S. 1 785 Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir iš ieškovo D. P. priteisti atsakovui M. S. 1 666 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. P. atsakovui M. S. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.