Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G. atstovės advokatės Renatos Janušytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimo J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas J. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. liepos 6 d., apie 05.59 val., Subačiaus apžvalgos aikštelėje, Vilniuje, t. y. viešoje vietoje, šlapinosi tam neskirtoje vietoje, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokiais savo veiksmais J. G. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 174 straipsnyje yra įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo – nedidelio chuliganizmo sudėtis: tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Tai, kad J. G. 2009 m. liepos 6 d., apie 05.59 val., Subačiaus ir Maironio gatvių sankirtoje esančioje apžvalgos aikštelėje, Vilniuje, t. y. viešoje vietoje, nusišlapino, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), Institucijos pareigūnų V. K. ir N. M. tarnybiniai pranešimai (b. l. 6, 10), vaizdo įrašas (b. l. 20) ir kita bylos medžiaga. Apeliantės rašytiniai paaiškinimai (b. l. 3) bei liudyto A. Ž. Ž. parodymai (b. l. 22 antra pusė, 23), kad apeliantė minėtoje vietoje nesišlapino, o tik pritūpė, nes jai pasidarė bloga, neginčijamai paneigiami bylos medžiagoje esančiu vaizdo įrašu, kuriame nedviprasmiškai užfiksuoti apeliantės viešoje vietoje atliekami šlapinimosi veiksmai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės savo elgesiu parodė nepagarbą visuomenei bei jos pripažintoms elgesio taisyklėms ir normoms, todėl tokie jos veiksmai laikytini pažeidžiančiais viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš esmės analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose (pvz.: 2005 m. birželio 9 d. nutartis Nr. N-09(62)-444/2005, 2006 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(62)-925/2006).

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad J. G. savo veiksmais nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ar žmonių rimties, kas reiškia, jog jos veiksmuose nebuvo tyčios, t. y. būtinojo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėties subjektyviosios pusės elemento. Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 10 straipsnyje apibrėžiama, kada laikoma, jog administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas tyčia: 1) jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), ir 2) jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N502-235/2008). Nagrinėjamu atveju J. G. veikos kaltės forma, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, įvardintina kaip netiesioginė tyčia, kadangi nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad apeliantė siekė pažeisti viešąją tvarką, tačiau nėra abejonių, kad ji suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir sąmoningai jį atliko. Šių argumentų pagrindu darytina išvada, kad apeliantės veika atitinka ATPK 174 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo požymius, todėl buvo kvalifikuota tinkamai.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

J. G. atstovės advokatės Renatos Janušytės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.