- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-16
- Bylos Nr.
- N1-206-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39831-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- S. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) k. Vilniaus r., pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir pažeidė kelių eismo saugumo taisyklės, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata bei nukentėjusiajam buvo padaryta didelės turtinės žalos, o būtent: jis 2015 m. birželio 16 d., apie 16.38 val., Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 1,70 promilių etilo alkoholio), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairavo A. B. priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, važiavo S. N. gatve nuo Žemosios g. pusės link Strielčiukų g., policijos pareigūnų stabdomas nesustojo, važiavo toliau pasirinktu greičiu, ir, neatsižvelgęs į vietovės reljefą (kelio vingis į dešinę), ties (duomenys neskelbtini) pastatu vairuojamo automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į dešinėje pusėje prie kelio esančio ir I. P., gim. 1948 m., priklausančio ūkinio pastato sieną. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio VW Golf keleivis R. B., gim. 2000 m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei apgadintas I. P. ūkinis pastatas, dėl ko I. P. buvo padaryta didelė 500 eurų dydžio turtinė žala. Tokiu būdu S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14, 16, 127 ir 226 punktų reikalavimus, dėl ko įvykus eismo įvykiui, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. B. sveikata bei padaryta didelės turtinės žalos nukentėjusiajai I. P..
S. S., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog tai buvo jau seniai, atsimena, kad vairavo automobilį, kurį įsigijo detalėms, buvo su A., B. sėdėjo priekyje dešinėje, prieš tai gėrė alkoholį, kiek išgėrė, neatsimena, tada norėjo pasipuikuoti ir nusprendė pasivažinėti. Vairavo, prie vairo buvo jis, bet po to atsimena tik kai jau buvo ligoninėje, po to apie įvykį papasakojo B., atsiminė ir pats. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apklausus jį įtariamuoju (t. 1, b. l. 38-39), S. S. patvirtino juos, nurodė, kad detaliau įvykio aplinkybių neatsimena. Dėl civilinių ieškinių nurodė, kad sutinka su jais, kad dirbs ir juos atlygins, kol kas žalos nėra atlyginęs. Gailisi, su juo buvusių žmonių atsiprašė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad 2015-06-16, apie 13.00 val., netoli savo namų susitiko su savo draugais R. B. ir A. G.. R. B. atnešė 2 butelius alaus (kiekvienas po 11 talpos). Jie trise išgėrė alų ir tada nutarė pasivažinėti prie jo namų stovėjusiu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)., kurį jam perdavė J. V. (tikslios pavardės nežino), kad jis išrinktų automobilį detalėms. Jie nuėjo prie automobilio. Jis atsisėdo prie vairo, R. B. atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, o A. G. atsisėdo ant galinės sėdynės. Kas vyko vėliau, prisimena blogai. Pamena, kad jiems važiuojant, iš kažkur atsirado policijos automobilis, kuris važiavo paskui juos. Kodėl nesustojo, kai jį policijos pareigūnai stabdė, pasakyti negali. Kaip atsitrenkė į ūkinį pastatą, taip pat neatsimena. Atsigavo kitą dieną ligoninėje. Žalos ūkinio pastato šeimininkui neatlygino, nes neturi pajamų, o to pastato siena buvo įskilusi jau seniai. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi ir vairavimo mokykloje nesimokė. Jam įteikto pranešimo apie įtarimą pagal LR BK 281 str. 2 d. esmę suprato, kaltę visiškai pripažįsta, dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi, nori susitaikyti su nukentėjusiuoju (b.l. 38-39, 43).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2015 m. birželio 18 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 4775/15(01) nurodyta, kad S. S. kraujyje rasta 1,70 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 45).
Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. birželio 6 d. po pietų (tikslaus laiko neprisimena) prie kapinių Naujoje Vilnioje susitiko su draugais S. S. ir A. G.. Visi trys nuėjo prie netoli esančios parduotuvės, kur davė pinigų benamiui, kuris jiems nupirko 3 plastikinius butelius alaus po 1,5 1 talpos. Alų gėrė visi trys netoli esančioje futbolo aikštėje. Kas vyko po to, jis neprisimena. Kas sugalvojo pasivažinėti automobiliu, kaip jie ėjo link automobilio, kaip įsėdo į jį ir kaip važiavo, kaip juos vijosi policijos pareigūnai, neprisimena. Suvokti pradėjo tik po smūgio, kai automobilis atsitrenkė į pastato sieną. Pamena, kad kažkas jį ištraukė iš automobilio priekinės keleivio vietos. Taip pat pamena, kad sėdėjo ant žolės, buvo medikai ir GMP automobilis. Kas vyko vėliau neatsimena. Visiškai atsigavo po dviejų dienų ligoninėje. Tai, kad S. S. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir niekada nesimokė vairavimo mokykloje, jis žinojo. Pretenzijų S. S. neturi, civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b.l. 56-57).
2015 m. liepos 16 d. specialisto paaiškinime Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė, išnagrinėjusi R. B. pateiktus medicininius dokumentus, gydymo stacionare ligos istoriją bei skaitmeninę laikmeną su rentgeno nuotraukomis iš Vaikų ligoninės VšĮ VUL Santariškių klinikų filialo ir susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad R. B. nustatyta daugybiniai odos nubrozdinimai veide, muštinės žaizdos galvoje, minkštųjų audinių patinimas veide, apatinio žandikaulio kairės sąnarinės ataugos lūžis, pirmo laipsnio 21-o danties paslankumas; sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 60).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad 2015 m. birželio 16 d., apie 16.00 val. susitiko su S. S. prie pastarojo namų. Maždaug po 5-10 minučių S. paskambino R. B., kuris pasakė jiems sulaukti jo ir tada kartu jie važiuos į parduotuvę nusipirkti alaus. Dar po 10 min. atėjo R. B., jie įsėdo į automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, kurį S. nusipirko prieš 2-3 savaites ir kuris stovėjo prie jo namų. Jis (A. G.) tą dieną pirmą kartą matė šį automobilį. Jie atsisėdo į automobilį: S. prie vairo, R. – priekinėje keleivio vietoje, o jis – gale, už R.. Jie nuvažiavo į netoli esančią parduotuvę, jis liko automobilyje, o S. ir R. nuėjo į parduotuvę, po kurio laiko jie grįžo su dėže alaus, dėžėje buvo 6 vieno litro talpos buteliai su alumi. Jie susėdo į automobilį į savo vietas ir nuvažiavo prie geležinkelio, kuris eina per Grigaičius. Ten turėjo sulaukti dar vieno jų draugo, vardu V., kuris turėjo prisijungti prie jų po darbo, V. yra pilnametis, turi vairuotojo pažymėjimą ir jis turėjo juos toliau vežti. Kol jo laukė, gėrė alų. Jis išgėrė kažkur pusę butelio alaus, t. y. apie 0,5 litro, o R. ir S. – maždaug po 1 l. Belaukiant V., S. paskambino jo draugė, kuri gyvena Pavilnyje, netoli nuo eismo įvykio vietos. Ji pasakė, kad jie važiuotų pas ją, S. susinervino ir pasakė, kad daugiau V. nelauks, užvedė variklį ir jie išvažiavo. Pravažiavus sankryžą (kokios gatvės kertasi, jis nežino), pastebėjo, kad paskui juos pradėjo važiuoti policijos automobilis, jo švyturėliai buvo įjungti, policininkai per garsiakalbį sakė sustoti. S. pradėjo mažinti greitį, norėjo sustoti, jis net bevažiuojant automobiliui buvo pradėjęs atidarinėti savo dureles, tačiau R. B. pradėjo trankyti rankomis per panelę ir šaukti, kad S. nesustotų, spaustų greičio paminą ir didintų greitį. S. paspaudė paminą ir padidino važiavimo greitį. Prieš kelio vingį į Strielčiukų g., jis (A. G.) matė, kad R. ištiesė ranką link vairo. Kitą momentą automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į ūkinio pastato, stovėjusio kelio dešinėje pusėje, sieną. Po kurio laiko, grįžęs iš ligoninės, kurioje gulėjo, S. paaiškino, kad R. griebė už vairo, todėl jie nuvažiavo nuo kelio. Tačiau jis pats matė tik tai, kad R. buvo ištiesęs ranką link vairo, paties griebimo už vairo jis nematė. Jiems atsitrenkus į sieną, prie automobilio pribėgo policijos pareigūnai, pamena, kad jie ištraukė Robertą, o po to juos su S.. Jie iškvietė medikus ir visus tris išvežė į Santariškių vaikų ligoninę, ligoninėje jam nustatė tik sumušimus ir paleido namo, R. ir S. buvo paguldyti į ligoninę (t. 1, b. l. 85-86).
2015 m. liepos 16 d. specialisto paaiškinime nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė, išnagrinėjusi pateiktus A. G. medicininius dokumentus, padarė išvadą, kad A. G. diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio išyrimo duomenimis, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui (t. 1, b. l. 89).
Nukentėjusioji I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. birželio 16 d., apie 16.30 val., buvo prie savo namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur gyvena kartu su sūnėno D. J. šeima. Ji sėdėjo ant suoliuko ir žiūrėjo į kelią, kai pamatė keliu link jos namo atvažiuojantį automobilį. Kelio vingyje ties jai priklausančiu ūkiniu pastatu važiuojantis automobilis dingo iš jos akiračio, nes ūkinis pastatas toje vietoje uždengia kelio matomumą. Tačiau sekantį momentą išgirdo garsų trenksmą. Atsikėlė. Pamatė, kad kaimynai eina už jos ūkinio pastato, iš kur girdėjo smūgio garsą. Ji taip pat nuėjo ten. Pamatė į ūkinio pastato sieną atsitrenkusį automobilį. Automobilyje sėdėjo kruvini vaikinai. Arti jų ji nėjo, nes jautriai į tokius dalykus reaguoja. Žmonių susirinko daug, visas kaimas, įvykio vietoje buvo policijos pareigūnai. Po to atvažiavo medikai, gaisrininkai, kas ir kaip traukė vaikinus iš automobilio, ji nematė, nes tada nežiūrėjo. Automobilio vairuotojo ir jo keleivių ji nepažįsta. Eismo įvykio metu buvo nugriauti jai priklausančio ūkinio pastato pamatai ir sulinko siena. Žala apie 500 eurų (t. 1, b. l. 72-73).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. J. parodė, kad 2015 m. birželio 16 d., apie 16.30 val. buvo su vaiku prie namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai išgirdo policijos automobilio sireną, o po to - trenksmą. Nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Pamatė, kad raudonos spalvos automobilis VW Golf priekine dalimi atsitrenkė į jų ūkinio pastato sieną. Šalia šio automobilio buvo sustojęs policijos automobilis. Pareigūnai iškvietė medikus, nes buvo sužalotų žmonių. Po kurio laiko į įvykio vietą atvažiavo medikai, gaisrininkai, nes automobilyje buvo užspausti žmonės, kelių policijos automobilis. Automobilio vairuotojas ir jo keleiviai iš automobilio buvo ištraukti jam matant, tačiau nei vieno iš jų jis nepažįsta, matė pirmą kartą. Eismo įvykio metu buvo nugriauti ūkinio pastato pamatai ir sulinko pastato siena (t. 1, b.l. 92-93).
Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. birželio 18 d., apie 9.00 val., jam į mobilųjį telefoną paskambino vyras, kuris prisistatė kelių policijos pareigūnu ir paklausė, ar jam priklauso automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakė, kad minėtas automobilis jam priklausė, tačiau 2015 m. birželio 1 d. jis automobilį pardavė, automobilį pardavė jo sūnus, nes jis tuo metu buvo išvažiavęs į Lenkiją, pirkėjo jis nematė ir nežino, kaip atrodo. Sūnus tik paaiškino, kad automobilį parduoda kažkokiam pažįstamam, kuris nori įsigyti automobilį detalėms, už automobilį buvo sumokėta 100 eurų. Nuvykęs į VĮ „Regitra“ norėjo išregistruoti automobilį, tačiau ten paaiškino, kad to padaryti negali, nes pirkėjas yra nepilnametis ir kad sutartyje turi būti pilnamečio giminaičio raštiškas sutikimas dėl automobilio įsigijimo. Policijos pareigūnas paaiškino, kad minėtas automobilis dalyvavo eismo įvykyje ir paprašė padiktuoti duomenis asmens, nurodyto pirkimo-pardavimo sutartyje, jis tuos duomenis jam padiktavo. Apie eismo įvykį 2015 m. birželio 16 d. jis nieko nežino, dalyvavusių asmenų jis nepažįsta. Kadangi automobilis užregistruotas jo vardu, jis jį atsiėmė, šiuo metu jis išregistruotas ir priduotas į automobilių sąvartyną (t. 1, b. l. 103-104). A. B. pateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (t. 1, b. l. 106).
Apžiūrėjus eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2015 m. birželio 16 d. buvo surašytas Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, sudarytas eismo įvykio vietos planas bei įvykis užfiksuotas fotolentelėse (t. 1, b. l. 6-10). Apžiūrėjus automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 16 d. surašytas Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 15-16). Apžiūrėjus skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu iš policijos tarnybinio automobilio registratoriaus, kuriame užfiksuotas eismo įvykis, 2015 m. liepos 17 d. surašytas Apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 23-24).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo
Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalis nustato, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvykio eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Teismas, sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka ištyręs minėtus baudžiamojoje byloje teisėtai surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės:
S. S. 2015 m. birželio 16 d., apie 16.38 val., Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,70 promilių neblaivumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairavo A. B. priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, važiuodamas S. N. gatve nuo Žemosios g. pusės link Strielčiukų g., stabdomas policijos pareigūnų nesustojo, važiavo toliau pasirinktu greičiu ir, neatsižvelgęs į vietovės reljefą (kelio vingis į dešinę), ties (duomenys neskelbtini) pastatu vairuojamo automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į dešinėje pusėje prie kelio esančio ir I. P. priklausančio ūkinio pastato sieną. Eismo įvykio metu sužalotas automobilio VW Golf keleivis R. B., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, duotais tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu (kuriuos teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino), taip pat nukentėjusiojo R. B., liudytojų A. G., I. P., D. J. parodymais, specialistų išvadomis (dėl sveikatos sutrikdymo masto ir dėl S. S. neblaivumo), apžiūrų protokolais.
Pažymėtina, kad nurodytais veiksmais S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 127 ir 226 punktų reikalavimus (pagal KET 14 punktą, draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems; pagal KET 16 punktą – tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti; motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus; pagal KET 127 punktą – vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; pagal KET 226 punktą (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) – dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius). Įvertinus nustatytas aplinkybes, akivaizdu, jog būtent dėl to, kad kaltinamasis nesilaikė nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, įvyko eismo įvykis, kai S. S. vairuojamas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į I. P. priklausantį ūkinį pastatą, dėl ko I. P. buvo padaryta 500 eurų dydžio, t. y. didelė turtinė žala, bei dėl to įvykus eismo įvykiui, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. B. sveikata.
Taigi pripažintina, kad nustatyti visi nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, todėl S. S. pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje.
Dėl skirtinos bausmės, civilinių ieškinių ir kitų klausimų
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. S., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, nukentėjusiajai I. P. padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta, nukentėjusiajam R. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis civilinio ieškinio byloje nėra pareiškęs. Be to, kadangi nusikalstamą veiką S. S. padarė būdamas nepilnametis, individualizuojant baudžiamąją atsakomybę, būtina vadovautis ir Baudžiamojo kodekso XI skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.
Atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi, be to, prisipažino ir nurodė, kad gailisi ir ikiteisminio tyrimo metu, pripažintina, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (tai, kad S. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, yra jo veiką kvalifikuojantis požymis, todėl nevertintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė). Atsižvelgtina ir į S. S. asmenybę: išsilavinimas – pagrindinis, į jo jauną amžių, tai kad jis nedirba, neteistas (t. 1, b. l. 47), tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 48-50), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 52-54).
Todėl įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekta S. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausios rūšies bausmę – t. y. baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei galimas baudos už neatsargų nusikaltimą vidurkis (BK 47 str. 2 d., 3 d. 5 p.).
Skirtina bausmė, kadangi S. S. prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę.
S. S. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip nustatyta, S. S., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė, be kita ko, Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės bei neblaiviems. Taigi tai, jog S. S., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, t. y. neturėdamas nei teorinių, nei praktinių naudojimosi tokia teise įgūdžių, be to, būdamas neblaivus, kai nustatytas net vidutinis neblaivumo laipsnis, liudija jo veikos pavojingumą bei abejingumą eismo saugumui ir kitų asmenų turtui bei sveikatai. Taigi nurodyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai vertintini kaip šiurkštūs, lėmę tiek didelės turtinės žalos kitam asmeniui (I. P.) kilimą, tiek ir nesunkų sveikatos sutrikdymą (R. B.). Be to, kaip minėta, S. S. ne kartą baustas administracine tvarka, taigi jo elgesys būtinumo laikytis visuomenėje susiklosčiusių bei teisės aktais įtvirtintų taisyklių aspektu nėra nepriekaištingas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindo S. S. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams. Pažymėtina, jog nors S. S. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šiuo metu taip pat neturi šios teisės (jos nėra įgijęs), visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
I. P. pareiškė 500 eurų dydžio civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad automobilis, kurį vairavo S. S., įvažiavo į jai priklausantį žemės sklypą ir rėžėsi į jame stovintį statinį – tvartą. Nuo smūgio buvo sugadintas tvarto pamatas, todėl būtini darbai, siekiant atstatyti pažeistas tvarto konstrukcijas: stogo ir trijų sienų išardymo darbai – 150 eurų, statinio pamato rekonstrukcijos darbai ir medžiagos (cementas, žvyras) – 70 eurų, statinio rąstų suklojimo (sudėjimo) ir stogo sutvarkymo darbai – 280 eurų (t. 1, b. l. 75-81).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala kilo būtent dėl S. S. nusikalstamos veikos, be to, įvertinęs ir tai, kad jis iš esmės sutinka su civiliniu ieškiniu, sprendžia, kad I. P. civilinis ieškinys tenkintinas ir jai iš S. S. priteistina 500 eurų turtinės žalos.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti iš S. S. ir L. S. (jo atstovės pagal įstatymą) 730,31 eurų žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo R. B. gydymo (t. 1, b. l. 110-111).
Kadangi nurodyta žala buvo patirta dėl to, kad dėl S. S. nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta R. B. sveikata, tai lemia, jog ši žala priteistina iš ją sukėlusio asmens, t. y. S. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Pažymėtina, jog Vilniaus teritorinė ligonių kasa civiliniame ieškinyje atsakovu nurodė taip pat ir S. S. atstovę pagal įstatymą. Tačiau nors nusikalstamos veikos padarymo metu S. S. buvo nepilnametis, nuosprendžio priėmimo metu jis jau yra sulaukęs pilnametystės. Iš Civilinio kodekso 6.276 straipsnio 1-3 dalių išplaukia, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais; kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, tačiau šių asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Taigi atsižvelgiant į tai, kad S. S. šiuo metu yra pilnametis, darytina išvada, jog nurodyta turtinė žala priteistina tik iš jo.
Kardomoji priemonė S. S. neskirtina.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš S. S. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 115,80 eurų, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.
Gynėjo dalyvavimas byloje pripažintas būtinu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartimi, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais. Taigi įstatyme imperatyviai įtvirtinus, kad nagrinėjant proceso kalbos nemokančių asmenų bylas, turi dalyvauti gynėjas, be to, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką padarė nepilnametis, taip pat į aplinkybes dėl S. S. turtinės padėties (jis nedirba), teismas, siekdamas užtikrinti, kad nebūtų paneigiama būtinojo gynėjo dalyvavimo instituto esmė, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš S. S. nepriteistinos.
Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartimi buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į S. S. pinigines lėšas, esančias jo banko sąskaitoje Nr. LT30 7300 0101 4228 0183, kuris paliktinas iki nuosprendžio dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. S. (S. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 21 MGL (790,86 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. S. galutinę bausmę – 14 MGL (527,24 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.
I. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti I. P. iš S. S. 500 (penkis šimtus) eurų turtinei žalai atlyginti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš S. S. 730,31 eurų (septynių šimtų trisdešimties eurų 31 cento) žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo R. B. gydymo.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į S. S. pinigines lėšas, esančias S. S. sąskaitoje Nr. LT30 7300 0101 4228 0183 (EUR) banke AB „Swedbank“, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartimi, palikti iki nuosprendžio dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. S. nepriteisti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.