Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-03-13 · Civilinė byla Nr. 2YT-3519-896/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-13
Bylos Nr.
2YT-3519-896/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-24780-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
E. K.
Advokatai
Nerijus Žvingila
Civilinė byla Nr. e2YT-3519-896/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24780-2016-0
Procesinių sprendimų kategorijos:3.2.6.1; 3.4.5.2(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika,sekretoriaujant Linai Laurinaitienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjo Nerijui Žvingilai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja J. K. kreipėsi pareiškimu į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. K. mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pareiškime pareiškėja, jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis, mirties dieną V. K. jokio registruoto turto neturėjo, iki sutuoktinio mirties šeima kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). 2004-12-28 šeimai suteiktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), šiuo sklypu šeima iki šiol naudojasi panaudos pagrindais, įmokų už žemę privatizavimui nėra sumokėję. Per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pradėjo faktiškai valdyti sutuoktinio paliktus daiktus, taip pat rūpinosi šeimai suteiktu žemės sklypu. Norint ir ateityje naudotis žemės sklypu ir jį privatizuoti, turi pateikti paveldėjimo teisės liudijimą, kurį notaras atsisako išduoti, nes yra praleistas terminas palikimui priimti (b. l. 1-7).

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepimu sutiko su pareiškimu, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, jog pareiškime nurodyti faktai yra teisingi, pretenzijų pareiškėjai neturi.

3. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, pareiškėjos interesus teisme atstovavo advokato padėjėjas N. Žvingila, suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Taigi, teismai nustatinėja tik tokius faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. K. ir J. K. (ikisantuokinė pavardė D.) susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), santuokoje susilaukė sūnaus E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). V. K. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 13). 2/3 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. K. (b. l. 11-12). E. K. gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Po V. K. mirties duomenų apie vestą paveldėjimo bylą nėra (b. l. 19). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pažymoje nurodyta, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas asmeninio ūkio žemės naudojimo 1,53 ha plotas (duomenys neskelbtini), įmokos žemės privatizavimui sumokėtos nebuvo (b. l. 20-22).

6. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

7. Po sutuoktinio V. K. mirties pareiškėja J. K. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Byloje nėra duomenų, kad po V. K. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto pareiškimo nepareiškė.

8. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos atstovo paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėja su sutuoktiniu iki pastarojo mirties ir po mirties gyveno pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame bute, rūpinosi paskirtu žemės sklypu, po sutuoktinio mirties pareiškėja priėmė valdyti ir naudotis mirusiojo asmeninius daiktus, namų apyvokos reikmenis, t. y. savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Konstatuotina, kad pareiškėja J. K. po savo sutuoktinio V. K. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

9. Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. K. po savo sutuoktinio V. K., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1- 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Romeika