Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis, II-180-482/2021

Teismas: Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-07
Bylos Nr.: II-180-482/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-28-3-00307-2021-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Prašymą patenkinti iš dalies

Teisėjas: Aksinija Žemantauskienė (pirm.)
Pareiškėjas: A. K.
Nukentėjusysis: A. M.
Institucija: Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius
Advokatai: Vidmantas Ravinis, Andželika Vosyliūtė

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-180-482/2021Proceso Nr. 4-28-3-00307-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.8.1; 21.10.4. (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 7 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė,sekretoriaujant Loretai Staknevičienei,

dalyvaujant skundą dėl nutarimo padavusiam pareiškėjui A. K. ir jo įgaliotai atstovei advokatei Andželikai Vosyliūtei,

nukentėjusiajam A. M. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui Rolandui Gyliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. įgaliotos atstovės advokatės Andželikos Vosyliūtės skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2021-05-11 priimto nutarimo, ir

nukentėjusiojo A. M. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2021-05-11 priimto nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresnioji specialistė Raimonda Smagurauskienė 2021-05-11 priėmė nutarimą skirti nuobaudą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2032-2021 A. K., už tai, kad jis Marijampolės sav., Liucinavo k., Tuopų g., 2020-03-12, 19.11 val. vairavo automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, kai jis galėjo tai pastebėti, nesulėtino greičio ar net visiškai nesustabdė vairuojamo automobilio arba neapvažiavo kliūties, šiuo atveju ėjusio pėsčiojo, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl to kliudė pėsčiąjį. Iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pasitraukė, taip pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu kitam asmeniui nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokiais veiksmais A. K. padarė pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. A. K. nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirta subendrinta 850 Eur bauda ( b.l.8).

Šalies argumentai

A. K., nesutinkant su nutarimu paskirta nuobauda, pareiškėjo A. K. atstovė advokatė Andželika Vosyliūtė pateikė skundą, kuriuo prašo priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nutarime nurodyti tik bendro pobūdžio reikalavimas, numatytas KET 9 p., kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, tačiau nėra įvardinta kokių atsargumo priemonių A. K. nesilaikė. Be to, skundžiamame nutarime, tik perrašytas KET taisyklių 128 punktas, tačiau kokius konkrečiai šiame punkte nurodytus alternatyvius pažeidimus jis padarė, neaišku, t. y. ar jis nesulėtino greičio, ar visiškai nesustabdė vairuojamo automobilio ar neapvažiavo kliūties. Filmuota medžiaga rodo, kad A. K. nematė kliūties. Pats A. K. nurodė, kad jo vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas, jis leistino greičio neviršijo, jokių KET nepažeidė. Kita bylos medžiaga rodo, kad buvo tamsus paros metas, kelias vingiuotas, abejose kelio pusėse auga medžiai ir krūmai. Be to, pėsčiojo A. M. neatsakingas elgesys ir padaryti teisės aktų pažeidimai (tai yra A. M. ir T. M. sugedusį automobilį paliko stovėti vingiuoto kelio kairėje pusėje, pereina į dešinę kelio pusę ir eina kelio danga ta pačia judėjimo kryptimi kaip ir A. K. vairuojamas automobilis, dėvi tamsius drabužius be atšvaitų) lėmė minėtą įvykį. A. K. nepastebėjo, neturėjo bei negalėjo pastebėti tamsiu paros metu tamsiais drabužiais be atšvaitų, važiuojamąja kelio danga ta pačia eismo kryptimi einančių pėsčiųjų, tame tarpe ir A. M.. Dėl to skundžiamajame nutarime nepagrįstai konstatuotas KET 128 punkto pažeidimas A. K. atžvilgiu, nes nėra jo kaltės dėl minėtos veikos. Atstovė nurodo, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuota, jog A. K. padarė ANK 426 str. 1 d. numatytą nusižengimą, t. y. kad pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs vietos, taip pažeisdamas KET. A. K. po įvykio, pamatęs, kad jo vairuojamas automobilis kliudė pėsčiąjį, buvo dideliame šoke, nes pėstysis gulėjo ant žemės, jam kraujavo veidas, skundėsi, kad skauda koją. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad liudytojui T. M. telefonu pranešus skubios pagalbos Nr. 112 apie įvykį, pastarasis A. K. nurodė, kad medikai pasakė vežti sužeistąjį į ligoninės paimamąjį. Dėl ko siekdamas išvengti sunkesnių padarinių sužaloto asmens sveikatai, A. K. ir T. M. nedelsiant nugabeno sužalotą A. M. į ligoninės priimamąjį, kad būtų suteikta pirmoji pagalba. Nors, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos A. M. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau A. K. po įvykio buvo šoke, matė kraujuotą A. M. veidą, kuris skundėsi silpnumu, todėl siekdamas kuo skubiau suteikti pirmąją pagalbą ir medikams informavus, jog vežtų sužalotąjį į ligoninę, nedelsiant taip ir padarė. Pareiškėjo atstovė teigia, kad tiek ANK 423 str. 2 d., tiek ANK 426 str. 1 d. dispozicijose įtvirtinti būtini požymiai - KET pažeidimai, todėl nenustačius KET pažeidimų nėra ir minėtų straipsnių sudėties ( b.l.4-5).

Nukentėjusysis A. M. pateikė teismui skundą dėl priimto nutarimo ir prašo teismo grąžinti bylą institucijai ikiteisminio tyrimo pradėjimui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., nenustačius nusikaltimo sudėties prašo skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ne trumpesniam kaip 2 metų laikotarpiui. Nukentėjusysis skunde teigia, kad 2020-03-12 apie 19 val. su savo draugu važiavo automobiliu bei pasibaigus kurui, ėjo šalikele (Tuopų g. Liucinavo k., Marijampolės sav.) iki degalinės, kad nusipirkti kuro. Jiems einant, A. M. buvo partrenktas A. K. vairuoto automobilio ir patyrė sužalojimus. Jį partrenkus be kitų muštinių žaizdų jam lūžo ir kairės kojos pėdos kaulas dėl ko daugiau kaip mėnesį laiko kairė koja buvo langetėje ir dar po to apie mėnesį laiko praleido reabilitacijoje, lankant įvairias procedūras, kad atstatyti kojos judesius. Judėjimas buvo skausmingas ir apribotas apie 6 mėnesius, kadangi ir po reabilitacijos, namuose turėjo pats savo iniciatyva daryti įvairius fizinius pratimus, siekiant atstatyti kojos judesius. Pilnai kojos judesiai nėra atsistatę ir iki šios dienos, einant skauda, jaučia skausmus. Nukentėjusysis nesupranta kodėl jo sveikatos sutrikdymas ginčo nutarime yra įvardintas kaip nežymus ir kodėl kaltas asmuo buvo patrauktas administracinėn, o ne baudžiamojon atsakomybėn. Nukentėjusiajam padarytas sužalojimo mastas sužalojimas atitinka nesunkaus sutrikdymo mastą, dėl ko šiuo atveju turėjo būti sprendžiamas baudžiamosios, o ne administracinės atsakomybės klausimas. A. K. vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, todėl jo veiksmai atitinka BK 281 str. nuostatas. ANK 423 str. 4 d. numato, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. ANK 426 str. 7 d. numato, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. A. K. nutarimu baudžiamojo poveikio priemonė skirta nebuvo. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino vidurkis yra dveji metai, dėl ko minėtu atveju nesant jokių lengvinančių aplinkybių ir turėjo būti paskirta ne trumpesnis kaip dviejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ( b.l. 76-79).

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius pateikė atsiliepimą į pateiktą skundą ir nurodė, kad nesutinka su pateiktu skundu, prašo jo netenkinti, teigia jog nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Institucijos teigimu, A. K. kaltė dėl administracinio nusižengimo, dėl kurio jam buvo priimtas skundžiamas nutarimas, padarymo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą bei kita byloje surinkta medžiaga, o nuobauda už minėtą nusižengimą paskirta teisėtai ir pagrįstai, sankcijos ribose individualizuojant nuobaudą ir paskiriant administracinę nuobaudą - baudą 850 eurų. KET 127 p. numatyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu apklausoje atliktoje 2020-03-12 A. K. pamini, kad jo vairuojamos transporto priemonės žibintai buvo prasti, todėl pėsčiojo nepastebėjo laiku. Šios aplinkybės vertintinos, kad vairuodamas transporto priemonę A. K., žinodamas apie automobilio technines problemas (prastai šviečia žibintai) ir būklę, turėjo pasirinkti saugų, o ne leistiną važiavimo greitį, kad sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Institucijos teigimu, dar detaliau numatyta KET 128 punkte, kaip turi elgtis transporto priemonės vairuotojas, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai stebėti) privalo sulėtinti greiti, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį sukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. 2020-12-04 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Vilma Sakalauskienė daro išvadą, kad tiek pėsčiojo A. M., tiek automobilio vairuotojo A. K. veiksmai ir padaryti KET pažeidimai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, tai yra abiejų eismo dalyvių veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais. Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad 2020-03-12 apie 19:10 val. įvykus eismo įvykiui kurio metu buvo sužeistas A. M., apklausos metu liudytojas T. M. teigė, kad skambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, kur jam pokalbio metu nurodė, kad laukti medikų įvykio vietoje, tačiau A. K. nevykdė eismo įvykio dalyviui KET numatytos pareigi pasilikti eismo įvykio vietoje. 2020-03-12 apklausiamas liudytoju A. K. aiškiai nurodo, kad nusprendė medikų nelaukti ir kartu su T. M. įsodino A. M. savo automobilį (automobilį kuris tiesiogiai dalyvavo eismo įvykyje) ir vyko į gydymo įstaigą. Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus buvo gautas pokalbio kuriuo pranešama apie įvykusį eismo įvykį garso įrašas, tačiau susipažinus su garso įrašu „2020_ 03_ 12_ 19-15-07_25.04“ aiškiai galima suprasti, kad į BPC skambinama, ne būnant eismo įvykio vietoje, o jau vežant sužeistąjį A. M. į gydymo įstaigą. Tai patvirtina pokalbio pradžioje esantys liudytojo T. M. žodžiai „Važiuok greičiau“, bei pokalbio metu nustatinėjama vietovė link kur jau turėtų vykti medikai, kad vežant nukentėjusįjį A. M. neprasilenktų su medikais. Todėl A. K. įgaliotosios atstovės, advokatės Andželikos Vosyliūtės skunde nurodyti faktai, kad po T. M. pokalbio su BPC buvo priimtas sprendimas vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą yra neteisingas ir neatitinka faktinių aplinkybių. Institucija nurodo, kad KET 219.4 p. yra numatyti du atvejai, kai galima palikti eismo įvykio vietą: kai leidžia policija, arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui arba jam pačiam. Aptariamu atveju policijos pareigūnų leidimas palikti įvykio vietą nebuvo gautas. Pagal 2020-03-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadą Nr. G 173/2020 nukentėjusiam eismo įvykyje A. M. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tok sužalojimas tikrai nekėlė grėsmės A. M. sveikatai ir gyvybei, todėl pirmoji medicininė pagalba galėjo būti suteikiama vietoje. Eismo įvykio metu nukentėjusiam, pėsčiajam A. M. ir kitam eismo dalyviui, pėsčiajam T. M., 2021-05-13 buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais pagal ANK 428 str. 1 d. ir 428 str. 6 d., kad ėjo ne prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, neapšviestu važiuojamosios dalies pakraščiu, tamsiuoju paros metu, nesinešė šviečiančio žibinto, nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, nebuvo prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito ( b.l. 1-2,73).

Teismo posėdžio metu :

Šalies argumentai

A. K. skundą palaikė, nurodė, kad eismo įvykio laikas buvo apie 20 val., pravažiavęs pamatė asmenį gulintį griovyje. Važiuojant keliu, buvo tamsu, apaugę medžiai, asmuo ėjo ta pačia kryptimi, kuria judėjo jo automobilis. Kelio danga buvo asfaltas. Du asmenys ėjo kelkraščiu, vienas asfaltu, kitas žole. Greitis jo buvo apie 60-70 km/val. Matomumas buvo geras. Nepastebėjo žmonių, nes kelias buvo apaugęs medžiais ir buvo posūkis. Kliudė automobilio dešine puse, pastebėjo, jog įskilo automobilio stiklas. Pajuto smūgį, pamatė skilusį stiklą ir tada sustojo. Grįžo atgal apie 100-150 m. Žmogus buvo šalia griovio. Žmogaus galva buvo kraujuota, skundėsi kojos skausmu. Nukentėjusiojo draugas M. paskambino 112 ir iškvietė greitąją pagalbą. Greitoji pagalba nurodė laukti vietoje, tačiau M. pasiklausė A. M., ar jis sutinka važiuoti ir nuvežė jį ligoninę. Eismo įvykis įvyko apytiksliai 500 m. iki Liucinavo kaimo. Teisę vairuoti turi 3 metus. Policijai nepaskambino, nes buvo šoko būsenoje. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Pėsčiojo nepastebėjo dėl tamsos, medžių ir kelio vingio. A. M. automobilis buvo pastatyta prieš kelio vingį, priešingoje pusėje jo judėjimo krypties. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nutarimo neskundė. Įvykio vietoje apšvietimo nebuvo. Ar pėstieji turėjo atšvaitus, nepastebėjo. Nesutinka su nutarimu dalyje dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Skambino į bendrąjį pagalbos centrą, pradėjus važiuoti iš įvykio vietos. Įvykio metu automobilyje buvo vaizdo registratorius. Įrašas buvo pateiktas ikiteisminiam tyrimui. Vaizdas buvo peržiūrėtas prieš pateikiant pareigūnams. Vaizdo įraše matyti atstumas iki žmonių apie 20 m. Eismo įvykio metu buvo pradedantysis vairuotojas. Dėl eismo įvykio kaltės nepripažįsta. Po eismo įvykio priėmė sprendimą toliau važiuoti, pavažiavo apie 100-150 m. Nuvežę žmogų į ligoninę, kurį laiką laukė, vėliau išvažiavo. Nuo eismo įvykio yra praėję apie 2 metai, visų aplinkybių gerai nepameta, objektyvesni duomenys yra byloje. Turi regėjimo sutrikimų, nešioja akinius, nemato į tolį. Ikiteisminio tyrimo metu dėl eismo įvykio kaltę pripažino dėl nežinojimo kaip elgtis. Jo automobilio tolimosios šviesos šviečia panašiu stiprumu, ryškumu, kaip ir artimosios, todėl jis važiavo įsijungęs artimąsias šviesas. Trumposios šviesos geriau apšviečia kairę pusę. Važiuodamas viską matė gerai, kelkraštį matė.

Nukentėjusysis A. M. skundą palaikė, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimo nutarimo neskundė. Nori, kad iš pažeidėjo būtų atimtos teisės. Nori, kad būtų imtasi daugiau priemonių nei tik piniginė bauda. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl abipusės kaltės. Jis važiavo automobiliu su T. M., baigėsi benzinas, automobilį paliko kelkraštyje, ir ėjo į Liucinavo k. Ieškoti benzino. Pamatė atvažiuojantį automobilį, ėjo kraštu asfalto. Automobilis atvažiavo iš nugaros. Šiek tiek pasitraukė ir pajuto smūgį į koją, vertėsi per automobilio stiklą. Automobilis dar pavažiavo 100-150 m. ir sustojo, po to grįžo atgal. Automobilio stabdymo negirdėjo. M. paskambino bendruoju pagalbos numeriu, pasakė situaciją, jam labai skaudėjo koją. M. pasakė, kad nelauksim greitosios, reikia greičiau važiuoti. Pats sutiko važiuoti, nes labai skaudėjo. Įkėlė jį į automobilį ir važiavo į ligoninę. A. K. išlipęs iš automobilio po eismo įvykio sakė, kad jo blogos šviesos ir jis nematė. Šviesos buvo blankios. Jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Eidamas kelkraščiu jis pats pažeidė kelių eismo taisykles, nes ėjo ne ta kelio puse. Ant striukės rankovių turėjo atšvaitus, esančius originaliai ant striukės. Iš nugaros atšvaitų nebuvo. Įvykio metu buvo sužalota veidas, pirštas, užpakalis, koja.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas atstovas Rolandas Gylys prašė skundą atmesti ir palikti galioti priimtą skundžiamą nutarimą. Nurodė, kad įvertinus K. skundą ir nukentėjusiojo skundą, matyti jog ikiteisminio tyrimo metu atsakomybė buvo įvertinta kaip abipusė. Abiem asmenims buvo pradėta administracinė teisena. K. atžvilgiu nutarimas pagrįstas, viskas atitinka eigos pasekmes ir mano, jog turi būti paliktas galioti. K. patrauktas atsakomybėn dėl eismo įvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, institucija priėmusi nutarimą neturėjo teisės prokurorės nutarimo skųsti. Padarytas buvo nesunkus sveikatos sutrikdymas. Surašytas nutarimas dėl nežymaus. Žalos dydis nebuvo nustatinėjamas. Institucijos nuomone, visos aplinkybės turėjo būti išspęstos ikiteisminio tyrimo metu. Policija apie eismo įvykį greičiausiai sužinojo iš bendrojo pagalbos centro. 2020-12-04 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. 2020-12-30 gautas policijoje nutarimas įsiteisėjęs. 2021-05-11 priimtas nutarimas.

Motyvuojamoji dalis

A. K. atstovės advokatės A. Vosyliūtės skundas ir nukentėjusiojo A. M. skundas tenkinami iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

A. K. 2021-05-11 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiosios specialistės Raimondos Smagurauskienės nutarimu už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta subendrinta 850 Eur bauda.

Nutarime nurodoma, kad A. K. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, kai jis galėjo tai pastebėti, nesulėtino greičio ar net visiškai nesustabdė vairuojamo automobilio arba neapvažiavo kliūties, šiuo atveju ėjusio pėsčiojo, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl to kliudė pėsčiąjį. Iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pasitraukė, taip pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu kitam asmeniui nežymiai sutrikdyta sveikata. Nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 128 ir 219.4 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu, A. K. atstovė teigė, kad Marijampolės AVPK pradėjo administracinę teiseną A. K. atžvilgiu, tik gavusi paklausimą iš teismo civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl žalos priteisimo. Tačiau teismas sprendžia, kad šis atstovės teiginys yra nepagrįstas, nes administracinio nusižengimo bylos duomenimis 2020-12-30 tarnybiniame pranešime dėl administracinės teisenos nurodyta, kad tyrėja D. D. siunčia nutarimą medžiagoje Nr. 01-1-105732-20 dėl administracinės atsakomybės pagal ANK taikymo A. K. (ikiteisminio tyrimo b. l. 198, skundo b.l. 18). Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas paaiškino, kad buvo gautas nutarimas, kuris įsiteisėjo ir buvo vykdomas, institucijai nesuteikta teisė skųsti prokuroro nutarimą.

Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjo A. K. atstovė teigė, kad skundžiamame nutarime nurodytas tik bendro pobūdžio reikalavimas, numatytas KET 9 p., kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, tačiau nėra įvardinta kokių atsargumo priemonių A. K. nesilaikė. Be to, skundžiamame nutarime, tik perrašytas KET taisyklių 128 punktas, tačiau kokius konkrečiai šiame punkte nurodytus alternatyvius pažeidimus jis padarė, neaišku, t. y. ar jis nesulėtino greičio, ar visiškai nesustabdė vairuojamo automobilio ar neapvažiavo kliūties.

Teismas šį atstovės argumentą laiko nepagrįstu, nes nutarime nurodytas ne tik bendrasis KET 9 punktas, bet ir specialieji punktai, t. y. 128 ir 219.4. Nutarime nurodoma, kad pažeidėjas „nesulėtino greičio ar net visiškai nesustabdė vairuojamo automobilio arba neapvažiavo kliūties“. Teismas sprendžia, jog kaip konkrečiai turėjo pasielgti pažeidėjas, turėjo nuspręsti jis pats pagal esamą situaciją. Siekdamas išvengti kliūties, jis galėjo sulėtinti greitį, arba visiškai sustoti, arba apvažiuoti kliūtį. Iš filmuotos vaizdo įrašo medžiagos (vaizdo įrašas EMER200312-191102) matyti, kad A. K., nei stabdė automobilį, nei lėtino greitį, nei apvažiavo kliūtį, siekdamas išvengti žalos ir siekdamas nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Skunde ir teismo posėdžio metu buvo akcentuojama, kad A. K. iš eismo įvykio vietos nepasitraukė, o nuvežė nukentėjusįjį į ligoninę, taip pasirinkdamas teisingesnį variantą, svarbesnį būdą-gelbėti nukentėjusįjį. Jis nėra gydytojas, todėl negalėjo įvertinti nukentėjusiojo sveikatos būklės.

KET 219.4 punkte numatyta eismo dalyvio pareiga : jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.

Tai yra bet kokiu atveju A. K. privalėjo apie eismo įvykį, kurio metu sužeistas žmogus, pranešti policijai. Šiuo atveju A. K. jokių veiksmų nesiėmė, pasyviai priėmė T. M. sprendimą nuvežti nukentėjusįjį į ligoninę. Net ir nuvežęs A. M. į Marijampolės ligoninę, apie eismo įvykį policijai nepranešė, tuo pačiu jis nevykdė KET 219.1 ir 4 punktuose numatytos pareigos apsaugoti ir (ar) grįžti į eismo įvykio vietą.

A. K., pasirinkdamas būdą-savarankiškai vežti A. M. į ligoninę, rizikavo sukelti didesnį pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai ( KET 219.5 p.).

Bylos duomenys pagrindžia, kad bendruoju pagalbos telefonu 112 skambino ne pats A. K., tačiau kitas įvykyje buvęs pėsčiasis, kuris įvykio metu nenukentėjo, tai T. M.. Byloje pateiktame garso įraše (2020_03_12_19-1507_25.04) girdima, kaip prasidėjus pokalbiui T. M. sako „važiuok greičiau“. Teismo posėdžio metu, tiek nukentėjusysis, tiek pats A. K. nurodė, jog į ligoninę nukentėjusįjį vežė A. K.. Iš garso įrašo galima suprasti, kad asmenys yra ne eismo įvykio vietoje, o važiuoja automobiliu ir aiškina, kurioje vietoje turėtų juos pasitikti medikai. Bendrojo pagalbos centro operatorius nurodė likti vietoje, nes galima prasilenkti su medikais, tačiau T. M., paklausęs (kaip galima suprasti nukentėjusiojo) ar jis sutinka važiuoti iki ligoninės, nurodo, kad į gydymo įstaigą atvyks patys.

Taip pat teismo posėdžio metu buvo akcentuojama, kad A. K. negalėjo pamatyti pėsčiojo A. M., kadangi buvo tamsus paros metas, kelias apaugęs medžiais, nukentėjusysis ėjo ne prieš transporto priemonės važiavimo kryptį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. K. nurodė, kad jo vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas, jis leistino greičio neviršijo, jokių kelių eismo taisyklių nepažeidė.

Ikiteisminio tyrimo medžiaga rodo, kad buvo tamsus paros metas, kelias vingiuotas, abejose kelio pusėse auga medžiai ir krūmai ( ikiteisminio tyrimo b.l. 12-15)

Skundo nagrinėjimo metu advokatė A. Vosyliūtė pateikė techninės apžiūros rezultatų kortelę ( ataskaitą) Nr. 300-052262, įrodinėdama, kad eismo įvykio metu A. K. vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas ( b.l. 95).

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į apklaustų asmenų parodymus, rašytinius įrodymus, laiko, kad eismo įvykio metu A. K. vairuojamo automobilio šviesos prietaisai neatitiko jiems keliamų reikalavimų.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis, ikiteisminio tyrimo metu pats A. K. nurodė, kad jo vairuojamo automobilio VW Passat žibintai „prastai šviečia“, dėl ko jis nepastebėjo pėsčiojo. Tarnybiniame pranešime dėl matomumo testo atlikimo įvykio vietoje ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10573-20, nurodyta, kad atliekant testą, A. K. pėsčiąjį pamatė, kai iki jo atstumas buvo 12,80 m. Bylos medžiaga patvirtina, kad įvykio metu buvo tamsus paros metas, iš vaizdo įrašo matyti, jog automobilio šviesos apšviečia nedidelį plotą, įvykio vieta užmiestis. Nors kelio šonuose augo medžiai, tačiau eismo įvykis, kaip matyti iš vaizdo įrašo (vaizdo įrašas EMER200312-191102), įvyko tiesioje kelio atkarpoje. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad A. K. automobilio šviesos buvo blankios.

Teismo posėdžio metu, A. K. parodė, jog jo vairuojamo automobilio tolimosios žibintų šviesos panašiai šviečia kaip artimosios, todėl jis važiavo su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, kadangi jos geriau apšviečia kairę pusę.

Peržiūrint vaizdo įrašą, matosi, kad betarpiškai prieš eismo įvykį nebuvo kitų transporto priemonių, kelias neapšviestas, todėl darytina išvada, jog A. K., matydamas, jog kelio matomumas yra blogas, privalėjo vairuoti transporto priemonę su įjungtomis tolimosiomis žibintų šviesomis. Tačiau kaip matyti iš teismo posėdžio metu nustatytų duomenų A. K. neturėjo pasirinkimo, kokias automobilio žibintų šviesas naudoti, pasirinko artimas žibintų šviesas, nes jos geriau apšviečia kairę kelio pusę, o šiuo atveju tai nebuvo tinkamas sprendimas, kadangi pėsčiasis A. M. ėjo dešine kelio puse. Be to, KET 224 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus. Nors automobilis VW Passat priklauso ne A. K., o jo tėvui, tačiau prieš vairuodamas šią transporto priemonę jis turėjo įsitikinti, ar transporto priemonė yra techniškai tvarkinga. To reikalauja Kelių eismo taisyklių 15 punktas, kuris draudžia vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę.

A. K. nurodyta aplinkybė apie automobilio žibintų šviesas, kad artimos žibintų šviesos geriau apšviečia kairę kelio pusę, įrodo, kad A. K. buvo žinoma jo vairuojamos transporto priemonės techninė būklė.

Teismas vertina, jog atliekant ikiteisminį tyrimą, transporto priemonės techninės būklės patikrinimas buvo atliktas netinkamai, paviršutiniškai, nes tikrinimo metu buvo tik patikrinta, ar veikia apšvietimo signalai (nurodyta, kad veikia), tačiau nebuvo vertinama, ar jie veikia tinkamai ir ar šis techninis automobilio gedimas turėjo įtakos eismo įvykio kilimui tamsiu paros metu. Tuo labiau, kad buvo atliktas matomumo testas eismo įvykio vietoje, panašiu paros metu. Nagrinėjamu atveju buvo svarbu nustatyti, ar įvykio metu automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninė būklė, būtent automobilio apšvietimo sistema atitiko 2008-07-29, Valstybės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo Nr. 2 B-290 (aktuali redakcija nuo 2018-05-20 iki 2020-09-30) „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ reikalavimus. Ta aplinkybė, jog nukentėjusysis taip pat pažeidė KET ir buvo sudėtinga jį pastebėti einantį kelkraščiu tamsiu paros metu nešalina A. K. atsakomybės dėl padaryto eismo įvykio, kurio metu nukentėjo pėsčiasis, padarant pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nagrinėjamu atveju dėl padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10573-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Vilmos Sakalauskienės 2020-12-04 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad tiek pėsčiojo A. M., tiek įtariamojo A. K. veiksmai ir padaryti KET pažeidimai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, tai yra abiejų eismo dalyvių veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykių ir jo metu kilusiais padariniais. Kaip matosi iš nutarimo aprašomosios dalies A. K. automobilio šviesos prietaisai ir jų įtaka eismo įvykio kilimui nebuvo tinkamai vertinama.

Šioje vietoje reikėtų pažymėti, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo požymių, priimtas skubotai, neįsigilinus į surinktus įrodymus bei juos surinkus paviršutiniškai. Nutarimo aprašomojoje dalyje nurodoma, kad tiek įtariamasis A. K., tiek A. M. pažeidė kelių eismo taisykles, abiejų veiksmai buvo priežastiniame ryšyje eismo įvykiui kilti. Tačiau esant tokiai teisinei situacijai, kai būtina padarinių kilimo sąlyga buvo ne vieno eismo dalyvio, o kelių eismo dalyvių padaryti Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimai, pagal BK 281 straipsnį (esant kitiems objektyviesiems ir subjektyviesiems nusikalstamos veikos požymiams) atsako visi tie eismo dalyviai, kurių padaryti eismo saugumo taisyklių pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2 K-35-895/2017). Vadinasi, vieno eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas savaime nešalina kito eismo dalyvio baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2 K-127/2010, 2 K-35-895/2017, 2 K-262-302/2018).

ANK 592 straipsnis numato tyrimo eigą, nustačius nusikalstamos veikos požymius. Tokia teisinė situacija, kokia susidarė šiuo metu : nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, priimtas nutarimas, kuriuo A. K. skirta nuobauda pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, skundžiamas minėtas nutarimas, nėra numatyta. Tačiau teismas mato, kad eismo įvykio aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos. Tokiu būdu teismui pripažinus nutarimą neteisėtu, bus pažeistas teisingumo principas, todėl teismas priimtą šią nutartį siunčia vyriausiajam prokurorui spręsti dėl galimybės atnaujinti įrodymų tyrimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10573-20 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 217 straipsnio pagrindu.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nustatyta, kad A. K. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Tačiau straipsnio dispozicija reikalauja žalos, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nustatymo. Kaip nurodė institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas, žala nebuvo nustatinėjama.

ANK 624 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismui galimybę priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

Todėl teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į A. K. Kelių eismo taisyklių pažeidimus, laiko, kad šioje byloje reikia atlikti didelės apimties bylos aplinkybių tyrimą-nustatyti žalą, dar kartą vertinti A. K. veiksmus ir jų neatitikimą Kelių eismo taisyklių reikalavimams.

Taip pat skundžiamu nutarimu A. K. pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad A. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, specialisto išvadoje Nr. G 173/2020 (9) A. M. klinikiniais duomenimis konstatuoti galvos smegenų sukrėtimas, nubrozdinimai galvos, nosies, dešinės blauzdos ir kairės plaštakos srityse ( ikiteisminio tyrimo b.l. 78).

Todėl sutiktina su nukentėjusiojo A. M. skundo argumentu, kad A. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o ne nežymus, kaip tai nurodyta skundžiamam nutarime.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. ANK nenumato atsakomybės už nesunkų sveikatos sutrikdymą kuris sukeltas pažeidžiant KET, tokią atsakomybę numato baudžiamajame kodekse. Todėl teismas laiko, kad A. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, nes nėra šio administracinio nusižengimo požymių, todėl šioje dalyje administracinė teisena jo atžvilgiu nutraukiama.

Nukentėjusysis skundu prašo, nenustačius nusikaltimo sudėties skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ne trumpesniam kaip 2 metų laikotarpiui. Specialios teisės atėmimą reglamentuoja ANK 423 straipsnio 4 dalis. Aukščiau nutartyje minėta, kad pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, A. K. negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes nėra administracinio nusižengimo požymių. A. K. atsakomybė galima tik pagal BK nuostatas. Todėl nukentėjusiojo prašymas skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2021-05-11 priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2032-2021, dalyje dėl pažeidimo numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje A. K. atžvilgiu nutraukiama, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių ( ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kitoje dalyje nutarimas panaikinamas ir dėl pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, byla grąžinama institucijai tyrimui atlikti.

ANK 642 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas šio straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose ir 3 dalyje nurodytais atvejais teismas priima nutarimus, 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nutartis. Nagrinėjamu atveju teismas priimdamas sprendimą vadovaujasi ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais ir šioje byloje priima nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 592 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo A. K. atstovės advokatės A. Vosyliūtės skundą ir nukentėjusiojo A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2021-05-11 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2032-2021 dalyje dėl pažeidimo numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną A. K. atžvilgiu nutraukti ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu; panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2021-05-11 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2032-2021 dalyje dėl pažeidimo numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui.

Nutartį išsiųsti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, spręsti, ar nėra pagrindo atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10573-20 dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, A. K. ir jo atstovei, nukentėjusiajam A. M. ir jo atstovui, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai.

Ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-10573-20 grąžinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė