Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-04-24 · Civilinė byla Nr. 2-968-775/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-24
Bylos Nr.
2-968-775/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01512-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Atsakovas
D. J.
Ieškovas
O. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-968-775/2018Proceso Nr. 2-69-3-01512-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,sekretoriaujant Jūratei Verseckienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui P. J.,atsakovui D. J., jo atstovei advokato padėjėjai R. S.,

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P.,

nedalyvaujant ieškovei O. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovui D. J. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius bei atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo dukros P. J. išlaikymui po 241,60 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės ir 6 886,53 Eur išlaikymo įsiskolinimą (1 t., b. l. 3–4).

Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė su atsakovu susilaukė dukros P. J.. Ieškovė nuo dukros gimimo gyveno kartu su savo motina, o nuo 2015 m. kovo mėnesio su vaiku išvyko gyventi į Vokietiją. Nurodė, kad ieškovei vienai išlaikyti dukrą yra sudėtinga, kadangi atsakovas vaiku niekada nesirūpino, jo neišlaikė ir neprisidėjo prie auklėjimo. Nuo 2014-02-01 iki 2015-04-01 iš jo priteistinas 150 Eur išlaikymas. Nuo 2015 metų kovo mėnesio ieškovė su dukra išvyko gyventi į Vokietiją. Paaiškino, kad Vokietijoje minimali vaiko išlaikymo suma yra 335 Eur, tačiau faktinė suma žymiai didesnė. Dukra Vokietijoje lankė darželį, už kurį laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio iki 2016 m. rugsėjo reikėjo mokėti po 171 Eur per mėnesį už pusę dienos, todėl faktinė dukros išlaikymo suma tuo laikotarpiu buvo 385,71 Eur per mėnesį. Iš atsakovo dukters išlaikymui už šį laikotarpį priteistina po 192,85 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017 m. vasario mėnesio už darželį ieškovė mokėjo po 268,50 Eur per mėnesį, nes dukra jį lankė visą dieną. Kadangi nuo 2016 m. rugsėjo dukros išlaikymui skirtina suma sudaro 483,21 Eur, iš atsakovo vaiko išlaikymui turėtų būti priteista po 241,60 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Paaiškino, jog atsakovas neteikė vaikui jokio išlaikymo, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kuris laikotarpyje nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2017 m vasario 1 d. yra 6 886,53 Eur. Nurodė, kad pinigai, kuriuos atsakovas yra pervedęs ieškovei buvo paskolos grąžinimas, o ne vaiko išlaikymui skirti pinigai. Paaiškino, jog ieškovė sutinka su atsakovo siūloma bendravimo tvarka ir kad šalys lygiomis dalimis apmokės dukros parvykimo į Lietuvą bei išvykimo atgal į Vokietiją kelionės kainą vasaros, pavasario ir rudens atostogų metu, taip pat sutinka, kad visas žiemos atostogų kelionės išlaidas apmokėtų atsakovas.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., b. l. 67–69), nurodė, jog reikalavimas priteisti 6 886,53 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už nepilnametės dukters materialinį išlaikymą yra nepagrįstas, nes jis nuo dukters gimimo atsakovei davęs 47 200 Lt. Taip pat nesutiko su prašymu priteisti dukros išlaikymui po 241,60 Eur. Nurodė, jog sutinka dukrai mokėti po 150 Eur per mėnesį.

Šalies argumentai

Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį (1 t., b. l. 189–193), kuriuo prašo nustatyti bendravimo su dukra tvarką.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį (2 t., b. l. 74–75), nurodė, jog su atsakovo siūloma bendravimo tvarka sutinka, tačiau reikalingas šalių tarpusavio bendradarbiavimas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas, jo atstovė paaiškino, kad atsakovui gyvenant kartu su ieškove jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra P. J.. Nurodė, kad su ieškove atsakovas gyveno iki 2013 m. gruodžio ieškovės motinos bute, tačiau iš įkalinimo vietos grįžus ieškovės broliui, atsakovui teko išsikraustyti, nes bute neliko vietos. Nuo to laiko atsakovas su ieškove nebegyveno ir nevedė bendro ūkio. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovas niekada nesirūpino dukra, jos neišlaikė ir neprisidėjo prie išlaikymo, kadangi gyvenant su ieškove atsakovas vienas išlaikė visą šeimą, o nustojus gyventi kartu toliau rūpinosi dukra, ją išlaikė, pirko mergaitei daiktus. Nurodė, kad laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. birželio 14 d. dukros išlaikymui skyrė 13 670 Eur. Kadangi pinigai buvo skirti dukros išlaikymui, todėl nesutinka, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Be to, su ieškove buvo susitarta, jog 4 metus ji pati išlaikys dukrą, o atsakovas išlaikymą pradės teikti kai vaikui sueis 8 metai. Nurodė, kad atsakovas dirba pagal verslo liudijimą ir jo pajamos per mėnesį sudaro apie 400 Eur, todėl teikti 241,60 Eur išlaikymą neturi galimybės. Paaiškino, jog ieškovė dukrą į Vokietiją išsivežė slapčia, be atsakovo sutikimo, todėl jai tenka didesnė išlaikymo našta. Atsižvelgiant į tai, atsakovas sutinka mokėti po 150 Eur per mėnesį dukros išlaikymui. Paaiškino, kad ieškovei išsivežus dukrą į Vokietiją, atsakovo bendravimas su mergaite tapo sudėtingas, jis jos nebegali matyti, motina nesudaro bendravimui tinkamų sąlygų, todėl, siekiant prisidėti prie vaiko auklėjimo, prašo nustatyti bendravimo su dukra tvarką.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas dėl P. J. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (1 t., b. l. 63–64; 2 t., b. l. 33–34).

Bylos nagrinėjimo metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad neturi duomenų, jog būtų pažeidžiamos šalių nepilnametės dukters P. J. teisės ar neužtikrinamas jos teisėtų interesų įgyvendinimas. Šalių šeimos nėra įrašytos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kauno mieste. Nurodė, kad išlaikymo dydis turi leisti patenkinti šalių dukros būtinus poreikius, susijusius su jos tinkamu maitinimu, aprengimu, gyvenamuoju būstu, sveikatos priežiūra, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėmis. Atsakovas yra nepilnametės P. J. tėvas, todėl atsižvelgiant į tai, kad vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas yra prioritetinė abiejų tėvų pareiga, darytina išvada, kad P. J. privalo išlaikyti ne tik jos motina, bet ir tėvas. Atsakovui nevykdant pareigos išlaikyti vaiką, iš jo priteistinas išlaikymas. Nurodė, jog atsakovas pagrįstai prašo nustatyti bendravimu su dukra tvarką, nes vaikas gyvena su motina Vokietijoje ir atsakovui iškyla problemų norint betarpiškai bendrauti su dukra. Paaiškino, kad neprieštarauja, jog būtų nustatyta atsakovo nurodyta bendravimo tvarka, kadangi tada šalys tiksliai žinos kada nepilnametė dukra bendrauja su tėvu, bus išvengta nesusipratimų ir konfliktų dėl bendravimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros P. J. (1 t., b. l. 7). Ieškovės dukra iki išvykimo į Vokietiją Kaune lankė ikimokyklinę darželio Boružėlių grupę (1 t., b. l. 10). 2015 m. vasario 2 d. duomenimis ieškovės ir jos dukros deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11–12). Minėtas butas nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai L. A. G. (1 t., b. l. 14–15). Ieškovės gyvenamoji vieta Vokietijoje registruota adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44–47). Byloje pateikti sąskaitų apmokėjimai už butui adresu (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas (1 t., b. l. 17–30). Laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje duomenų apie ieškovės valstybinį socialinį draudimą nėra (1 t., b. l. 13). Ieškovė pateikė duomenis apie vaiko išlaikymui skiriamas lėšas Vokietijoje, išmokas už vaiką, mergaitei paskaičiuotus alimentus (1 t., b. l. 31–43, 50–51, 56–58; 2 t., b. l. 83–86, 96–106). Vokietijoje ieškovės dukra nuo 2015 m. balandžio 1 d. lankė dieninį vaikų darželį „Kunterbunt“ (1 t., b. l. 48–49). Nuo 2016 m. kovo 1 d. buvo padidinti mokesčiai už mergaitės lankomą darželį (1 t., b. l. 120–124). Mergaitei suteiktas identifikacinis numeris, vaikas gauna sveikatos draudimą (1 t., b. l. 52–55). Byloje pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų apie vaikui teikiamas odontologo paslaugas (1 t., b. l. 16). Ieškovė pateikė duomenis, jog 2010 m. balandžio 8 d. pasiėmė iš banko 8 760 Eur indėlį (2 t., b. l. 107). 2015-03-10 ieškovė išsiuntė atsakovui raginimą grąžinti skolą (2 t., b. l. 108). Frankfurto prie Maino pirmosios instancijos teismas pateikė prašymo rinkti įrodymus gavimo patvirtinimą (2 t., b. l. 5, 17–18). Teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu paskyrė ieškovės apklausos datą, pateikė ieškovės paaiškinimus (2 t., b. l. 20–21, 23–24, 48–51, 53–64).

Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys buto adresu (duomenys neskelbtini), 2791/4187 ir 4731/7096 dalys žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73–81). Atsakovui nuosavybės teise priklauso automobiliai (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 182–185). Atsakovas ieškovei laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2014 m. gruodžio mėnesio yra davęs ieškovei 13 670 Eur (1 t., b. l. 70–72). 2014 m. atsakovo pajamos sudarė 128 046,99 Eur, 2015 m. – 52 491,50 Eur, o 2016 m. – 4 200 Eur (1 t., b. l. 186–188). Byloje yra pateikta atsakovo metinė pajamų deklaracija (2 t., b. l. 80–82).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nuo 2014-02-01 iki 2015-04-01 po 150 Eur kas mėnesį, nuo 2015-04-01 iki 2016-09-01 po 192,85 Eur ir nuo 2016-09-01 iki 2017-02-01 po 241,60 Eur. Viso 6 886,53 Eur.

Nuo 2014-02-01 iki 2015-04-01 ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 150 Eur per mėnesį, tačiau atsakovas sutinka mokėti po 100 Eur. Teismas sprendžia, jog ieškovės prašoma priteisti už šį laikotarpį 150 Eur suma yra pagrįsta. Tuo metu ieškovė su dukra gyveno Lietuvoje, mergaitei buvo 4 metai. Tuo laikotarpiu Lietuvoje MMA buvo apie 300 Eur. Ieškovė tuo metu pajamų beveik neturėjo (2 t., b. l. 93). Atsakovas tais metais gavo 128 046, 99 Eur pajamų (1 t., b. l. 186), turėjo kito turto, todėl jo turtinė padėtis laikytina buvus pakankama mokėti dukrai po 150 Eur kas mėnesį. Skola už šį laikotarpį sudaro 2 100 Eur.

Nuo 2015-04-01 iki 2016-09-01 ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 192,85 Eur per mėnesį, nes ji su dukra nuo 2015 m. kovo mėnesio išvyko gyventi į Vokietiją. Atsakovas nurodė, kad tuo laikotarpiu dukros išlaikymui turėjo užtekti 100 Eur sumos. Ieškovė nurodė, kad dukters mėnesio poreikiai tuo metu sudarė 385,70 Eur (1 t., b. l. 58). Vokietijoje dukra pradėjo pusę dienos lankyti vaikų darželį, už kurį buvo mokama po 171 Eur kas mėnesį (1 t., b. l. 48–51). Ieškovė tuo metu Vokietijoje nedirbo, 2015 m. vasarą ji laukėsi antro vaiko. Kad už darželį turėjo mokėti minėtą sumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 50–51). Teismas pripažįsta, kad 385,70 Eur dukters poreikiai yra įrodyti. Atsakovas 2015 metais gavo 52 191,50 Eur pajamų (1 t., b. l. 187), turėjo kito turto (1 t., b. l. 73–81, 182–183).

Šiuo atveju reikšminga tai, kad šalių dukra su motina gyvena užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis aukštesnis nei Lietuvoje. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino iš tėvo (motinos), gyvenančio Lietuvoje, išlaikymo vaikui dydžio, greta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaikymo dydžio kriterijų (vaiko poreikių ir turtinės padėties), atsižvelgtina į aplinkybę, kieno iniciatyva vaikas gyvena užsienyje. Kai vaikas į užsienio valstybę išvežamas gyventi abiejų tėvu sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius naštą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nagrinėjamu atveju, ieškovė išsivežė dukrą gyventi į Vokietiją be rašytinio atsakovo sutikimo. Apie išvykimą atsakovą informavo jau išvykusi į Vokietiją, todėl įvertinus tai, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta Vokietijoje nustatyta motinos iniciatyva, spręstina, kad būtent ieškovei ir tenka pareiga teikti didesnį išlaikymą dukrai, todėl atitinkamai orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi teismas laiko ne ieškovės reikalaujamą išlaikymo dydį, o tuo metu Lietuvoje galiojusį MMA, kuris minėtu laikotarpiu keitėsi ir buvo vidutiniškai apie 335 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo už ginčo laikotarpį priteistinas 180 Eur išlaikymas. Skola už šį laikotarpį sudaro 3 060 Eur.

Nuo 2016-09-01 iki 2017-02-01 ir nuo ieškinio padavimo dienos ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 241,60 Eur išlaikymą kas mėnesį, nes dukra pradėjo lankyti priešmokyklinę paruošiamąją grupę, už kurią reikėjo mokėti 268,50 Eur, o vėliau pradėjo lankyti pirmąją klasę. Pateikė mėnesinių poreikių lentelę, kurioje jų dydis yra 512,67 Eur ( 2 t., b. l. 96), tačiau ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, jog iš atsakovo prašo priteisti mažesnę išlaikymo dalį, t. y. 241,60 Eur. Atsakovas nurodė, jog sutinka mokėti po 150 Eur.

2017-09-14 apklausos Frankfurto prie Maino pirmosios instancijos Šeimos bylų teisme metu ieškovė paaiškino, kad gyvena moterų prieglaudoje, šiuo metu augina dar vieną vaiką, 1,5 metų atvykus į Vokietiją už vaikus jokių išmokų negavo, todėl vėliau jai buvo pervesta didesnė suma, t.y. 2017-07-06 gavo 3 808 Eur už vaikus iš Darbo ir socialinių reikalų tarnybos. Šiuo metu už kiekvieną vaiką gauna po 192 Eur išmoką (2 t., b. l. 98). Taip pat iš Maino-Taunus apskrities gauna 201 Eur avansinę išmoką vaikams išlaikyti (2 t. b. l. 60–61).

Atsakovas 2017 metais turėjo 5 050 Eur individualios veiklos pajamų (2 t., b. l.82), nurodė, jog jo vidutinės mėnesinės pajamos pagal verslo liudijimą yra apie 400 Eur, dirba statybų srityje apdailininku, sveikatos problemų neturi, yra darbingas. Turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Kitų išlaikytinių neturi.

Teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad šiuo metu dukters mėnesio poreikiai sudaro 512,67 Eur. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad dukra mokykloje lanko prailgintos dienos grupę ir kokią pinigų sumą už tai reikia mokėti, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad mokyklinio amžiaus vaikai Vokietijoje turi mokėti už važiavimą viešuoju transportu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šiuo metu mergaitės mėnesio poreikiai sudaro apie 450 Eur.

Teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį, taip pat tai, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta Vokietijoje nustatyta motinos iniciatyva, dukros išlaikymui ji gauna valstybės paramą, atsakovas pripažino, kad neteikė išlaikymo, sprendžia, jog ieškovei turėtų tekti didesnė išlaikymo dalis, o iš atsakovo už šį laikotarpį, taip pat nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės priteistinas 210 Eur išlaikymas kas mėnesį. Tokio dydžio išlaikymą, teismo nuomone, atsakovas yra pajėgus mokėti.

Atsakovo skola už šį laikotarpį sudarytų 1 050 Eur.

Viso išlaikymo įsiskolinimą sudaro 6 210 Eur.

CK 3.200 straipsnis, aptariantis galimybę išieškoti išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį iki ieškinio pareiškimo laikotarpį, bet ne ilgesnį nei treji metai, aiškintinas sistemiškai su kitomis teisės normomis, reglamentuojančiomis tėvų pareigas savo vaikams. CK 3.194 straipsnis numato, kad teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį tuomet, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus arba jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, dėl to nesusitarė. Tai reiškia, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o į praeitį tokia teisė galioja ribotai ir tik vaiko išlaikymo pareigos nevykdymo atveju. Nagrinėjamoje byloje, atsakovas nurodė, jog su ieškove kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2013 metų gruodžio mėnesio, nuo 2011 metų lapkričio mėnesio iki 2014 metų birželio mėnesio jis vaiko ir ieškovės išlaikymui yra davęs 47 200 Lt (1 t., b. l. 70–72). Nors ieškovė teigė, kad atsakovas neteikė išlaikymo dukrai tris metus iki ieškinio padavimo teismui, tačiau nustatyta, kad atsakovas vaiko išlaikymui nuo tada, kai šalys kartu nebegyveno ir nevedė bendro ūkio, yra pervedęs 16 000 Lt (4 634 Eur) (2014 m. sausio mėnesį pervedė 10 000 Lt ir birželio mėnesį – 6 000 Lt (1 t., b. l. 71–72)). Ankstesniu laikotarpiu atsakovo ieškovei duotos pinigų dalies teismas nevertina kaip teikto išlaikymo, nes šalys tuo metu kartu gyveno, vedė bendrą ūkį ir kartu augino dukrą. Teismas taip pat atmeta kaip neįrodytą ieškovės teiginį, jog minėtas pinigų sumas atsakovas jai grąžino, kaip paimtą iš jos paskolą. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad tarp šalių buvo susiklostę teisiniai paskolos santykiai. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų kada nors perdavusi (skolinusi) pinigus atsakovui ir kad jis būtų įsipareigojęs juos grąžinti. Įvertinęs šias faktines aplinkybes ir įrodymus, teismas 16 000 Lt (4 634 Eur) suma įsiskolinimą mažina ir priteisia iš atsakovo 1 576 Eur.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo su dukra P. J. tvarką (21 t., b. l. 189–193). Atsakovas nurodė, kad ieškovė išsivežė jų dukrą į Vokietiją be jo sutikimo, nesudaro sąlygų bendrauti, todėl dalyvavimas vaiko auklėjime, bendravimas su ja tapo sudėtingas, be to, ieškovė visiškai nesitaria su juo mergaitės auklėjimo klausimais. Ieškovė su atsakovo bendravimo tvarka sutiko.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką teismas nustato, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas nustatomas, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl teismas turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis. Ja siekiama išlaikyti, atkurti vaiko ryšį, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė nuo 2015 m. kovo mėnesio su dukra gyvena Vokietijoje, šalys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra susitarę, todėl atsakovas neturi galimybės pilnavertiškai bendrauti bei matytis su savo vaiku. Atsakovas, siekdamas įgyvendinti savo, kaip tėvo pareigas, prašė nustatyti, jog jis su dukra galėtų bendrauti be apribojimų telekomunikacijų priemonėmis, sudaryti sąlygas matytis su mergaite žiemos, pavasario, vasaros bei rudens atostogų metu, užtikrinti bendravimą per vaiko gimtadienį bei informuoti jį apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, dukros ligas, pasiekimus bei mokymosi rezultatus. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad bendravimas su dukra be apribojimų yra negalimas, nes vaikas turi laikytis dienotvarkės, mergaitė per maža viena skraidyti, o grįžti į Lietuvą jai ir dviems jos vaikams šventiniu laikotarpiu yra per brangu, ieškovė nemanė, kad ji privalo informuoti atsakovą apie mergaitės sveikatos problemas bei pasikeitusią gyvenamąją vietą. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutarė, jog jos lygiomis dalimis apmokės dukros parvykimo į Lietuvą bei išvykimo atgal į Vokietiją kelionės kainą vasaros, pavasario ir rudens atostogų metu bei sutarė, kad visas dukters žiemos atostogų kelionės išlaidas apmokės atsakovas. Ieškovė dėl kitų bendravimo tvarkos sąlygų prieštaravimų nebereiškė, jos atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ieškovę tenkina atsakovo priešieškiniu pasiūlyta ir teismo posėdyje patikslinta bendravimo su dukra tvarka.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat neprieštaravo atsakovo pasiūlytai bendravimo tvarkai, priešingai, nurodė, kad detali bendravimo tvarka neprieštarauja mergaitės interesams ir ji padės išvengti nesusipratimų bei konfliktų tarp šalių dėl bendravimo su dukra. Pažymėtina, kad kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su savo vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, o vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog šalių sutarta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia nė vieno iš tėvų teisių, todėl nustatytina bylos nagrinėjimo metu dalyje dėl vaiko kelionės išlaidų apmokėjimo atostogų metu patikslinta bendravimo su nepilnamete dukra P. J. tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Susipažinus su ieškovės atstovo advokato ir atsakovo atstovės advokato padėjėjos pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu nustatyta, jog ieškovė už teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. 2-968-775/2018 sumokėjo 1 000 Eur, atsakovas – 700 Eur. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintomis rekomendacijomis ieškovės bei atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos neviršija maksimalaus dydžio.

Įvertinus visas ieškovės bei atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, darytina išvada, jog ieškovės pagrįsta suma už suteiktas teisines paslaugas sudaro 1 000 Eur. Atsakovas turėjo 700 Eur už teisines paslaugas, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už priešieškinį ir 277 Eur už procesinių dokumentų vertimą. Iš viso atsakovo patirtos išlaidos sudaro 1 052 Eur.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas 42 procentais, o priešieškinis – 90 procentų, bendra ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 32 procentus, o atsakovo – 68 procentus.

Tenkinus ieškovės bei atsakovo reikalavimus iš dalies, ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina išlaidų suma sudaro 320 Eur (1 000 Eur x 32 proc. / 100 proc. = 320 Eur), o atsakovui iš ieškovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina išlaidų suma sudaro 715,36 Eur (1 052 Eur x 68 proc. / 100 proc. = 715,36 Eur). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ieškovei už patirtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti 320 Eur sumą, teismas atlieka įskaitymą (715,36 Eur – 320 Eur = 395,36 Eur) ir priteisia atsakovui iš ieškovės viso 395,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai, 93 straipsnis).

Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 124 Eur (žyminis mokestis 294 Eur x 42 proc. / 100 proc. = 124 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 21,97 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą bei 75,61 išlaidų už procesinių dokumentų vertimą (2 t., b. l. 19, 37, 65), iš viso 97,58 Eur. Atsižvelgiant į tai, proporcingai atmestų reikalavimų daliai valstybei iš ieškovės priteistinos 66,35 Eur išlaidos, iš atsakovo – 31,23 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei procesinių dokumentų vertimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 10 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. sausio 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 576 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt šešių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. D. J. turi teisę bendrauti su dukra P. J. telekomunikacijų priemonėmis be apribojimų, bet ne rečiau nei 4 (keturis) kartus per savaitę internetu „Skype“ arba „Viber“ programa, nuo 19 val. iki 19.30 val., Vokietijos laiku (20 val.–20.30 val. Lietuvos laiku).

2. D. J. turi teisę praleisti Lietuvoje arba užsienio šalyje su nepilnamete dukra 1 (vieną) mėnesį (t. y. 4 savaites) dukros P. J. turimų vasaros atostogų. D. J. turi pareigą apie šį norimą praleisti su dukra atostogų laiką informuoti raštu sms žinute motiną O. G. ne vėliau kaip prieš 4 (keturias) savaites. Vasaros atostogų laikotarpiu O. G. privalo užtikrinti dukros P. J. parvykimą į Lietuvą. Šalys lygiomis dalimis apmokės dukros parvykimo į Lietuvą bei išvykimo atgal į Vokietiją kelionės kainą vasaros atostogų metu.

3. D. J. turi teisę praleisti Lietuvoje ar užsienio šalyje su nepilnamete dukra kas antras (pradedant nuo 2017 m.) neporinių kalendorinių metų vaiko žiemos atostogas (Šv. Kalėdų laikotarpį). D. J. turi pareigą apie šį norimą praleisti su dukra atostogų laiką informuoti sms žinute motiną O. G. ne vėliau kaip prieš 3 (tris) savaites. Žiemos atostogų laikotarpiu O. G. privalo užtikrinti dukros P. J. parvykimą į Lietuvą. Dukros parvykimo į Lietuvą bei išvykimo atgal į Vokietiją kelionės kainą žiemos atostogų metu apmoka D. J..

4. D. J. turi teisę ir pareigą praleisti Lietuvoje ar užsienio šalyje su nepilnamečiu vaiku P. J. kas antras porinių kalendorinių metų pavasario atostogas (Šv. Velykų laikotarpiu) (pradedant nuo 2018 m.). D. J. turi pareigą apie šį norimą praleisti su dukra atostogų laiką informuoti sms žinute motiną O. G. ne vėliau kaip prieš 3 (tris) savaites. Pavasario atostogų laikotarpiu O. G. privalo užtikrinti dukros P. J. parvykimą į Lietuvą. Šalys lygiomis dalimis apmokės dukros parvykimo į Lietuvą bei išvykimo atgal į Vokietiją kelionės kainą pavasario atostogų metu.

5. D. J. turi teisę praleisti Lietuvoje ar užsienio šalyje su nepilnamete dukra P. J. kas antras neporinių kalendorinių metų rudens atostogas (pradedant nuo 2017 m.). D. J. turi pareigą apie šį norimą praleisti su dukra atostogų laiką informuoti raštu sms žinute motiną O. G. ne vėliau kaip prieš 3 (tris) savaites. Rudens atostogų laikotarpiu O. G. privalo užtikrinti dukros P. J. parvykimą į Lietuvą. Šalys lygiomis dalimis apmokės dukros parvykimo į Lietuvą bei išvykimo atgal į Vokietiją kelionės kainą rudens atostogų metu.

6. Tuo atveju, jeigu dukra P. J. per savo gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini) yra Lietuvoje, D. J. turi teisę praleisti su nepilnamete dukra P. J. dukros gimtadienį (jei jis sutampa su savaitgaliu) arba artimiausią savaitgalį, kuris eina po dukros gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)), apie tai pranešdamas O. G. raštu sms žinute ne vėliau kaip prieš 3 (tris) savaites iki numatomo atvykimo pasiimti vaiko į jo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Vaikas pasiimamas iš vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje penktadienio vakarą nuo 19.30 val. iki 20 val. Lietuvos laiku, ir grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.30 val. iki 20 val. Lietuvos laiku.

7. D. J. turi teisę susisiekti su dukra P. J. vaiko gimimo dieną telefonu arba Skype programa.

8. D. J. turi teisę papildomai bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje Vokietijoje (apie kurios pasikeitimą vaiko motina O. G. turi pareigą pranešti nedelsiant), pagal D. J. galimybes atvykti į dukros gyvenamąją vietą. Apie numatomą konkretų atvykimą D. J. turi pareigą pranešti O. G. raštu sms žinute ne vėliau kaip prieš 3 (tris) savaites iki numatomo atvykimo.

9. Susirgus nepilnametei dukrai P. J. motina O. G. turi pareigą kuo skubiau raštu elektroniniu paštu arba sms žinute informuoti tėvą D. J. apie dukros ligą ir leisti D. J. aplankyti nepilnametę dukrą jai sergant. Apie numatomą atvykimą aplankyti sergančio vaiko D. J. informuoja O. G. raštu elektroniniu paštu arba sms žinute.

10. Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, O. G. privalo nedelsiant raštu sms žinute pranešti D. J. apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą. Išvykdama su dukra P. J. atostogauti, O. G. privalo raštu sms žinute informuoti D. J. apie tikslią vaiko atostogų apsistojimo vietą ir laiką.

11. O. G. ir D. J. privalo raštu sms žinute informuoti vienas kitą apie negalėjimą įvykdyti šios šalių nustatytos bendravimo su dukra tvarkos metu ir įsipareigoja nedelsiant pranešti vienas kitam bei suderinti kitą bendravimo su dukra laiką.

12. O. G. privalo kas mėnesį raštu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) detaliai informuoti D. J. apie dukros P. J. mokymosi rezultatus, lankomus užsiėmimus bei jų pasiekimus.

Priteisti iš ieškovės O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 395,36 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 124 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66,35 Eur (šešiasdešimt šešių eurų 35 ct), iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 31,23 Eur (trisdešimt vieno euro 23 ct) valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu bei procesinių dokumentų vertimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Šliumpienė