Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-558-115/2008

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2008-06-19
Bylos Nr.: 2A-558-115/2008
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Kačinskienė, Virginija Volskienė
Suinteresuotas asmuo: Vilniaus, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus rajono 5 notarų biuro
Pareiškėjas: K. I., V. K.

Kategorijos

34.4.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
128.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-558-52/2008

Teisėjas Alfredas Juknevicius Procesinio sprendimo kategorijos 34.4.7.2; 121.21; 128.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. birželio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičius,

teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijos Volskienės,sekretoriaujant Gražinai Glavackaitei,

suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Aidai Karolienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. I. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-581-647/2008 pagal pareiškėjų K. I. ir V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus rajono 5 notarų biuro notarei S. V. , Vilniaus apskrities viršininko administracijai, V. B. , dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir testamento patvirtinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai K. I. ir V. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė palikimo priėmimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. I. , po motinos V. P. mirties, ir I. P. P. , po žmonos V. P. mirties, priėmė palikimą, kurį sudaro sekantys nekilnojamieji daiktai esantys Didžiųjų Kabiškių kaime, Vilniaus rajone: gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), viralinė (duomenys neskelbtini), klojimas (duomenys neskelbtini),garažas (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), tvartas (duomenys neskelbtini), sandėlys (duomenys neskelbtini), klojimas (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys (duomenys neskelbtini), sandėlys (duomenys neskelbtini), viralinė (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), garažas (duomenys neskelbtini) ir asmeniniam ūkiui suteiktas 2,5 ha žemės sklypas, faktiškai jį pradėdami valdyti. Taip pat prašė patvirtinti I. P. P., asmeninį testamentą, kuriame parašyta „Prašau užrašyti arba padovanoti visą šį namą K. V. “, t.y. kuriuo visą jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą po mirties paliko V. K. . Nurodė, jog V. B. Michailovnai (gimusiai duomenys neskelbtini.) ir V. B. Antonovič, esant santuokoje, 1953-12-22 jiems gimė duktė K. B. Vladislavovna (pareiškėja). 1969-10-31 V. B. Michailovna sudarė antrą santuoką, su I. P. P. Konstatinovič, gimusiu 1946-01-03 Puzyrniškių k., Vilniaus r. Po santuokos sudarymo V. B. tapo P., o šių asmenų santuoka nutraukta nebuvo, jiems vaikų negimė. 1970-11-27 Vilniaus r. Civilinės metrikacijos skyriuje K. B. sudarė santuoką su K. I. (akto įrašo Nr. 718). Įregistravus šią santuoką K. B. buvo suteikta I. pavardė. 1982-11-23 šių asmenų santuoka buvo nutraukta (akto įrašo Nr. 194). 1988-08-04 K. I. ir A. K. A., jiems nesudarius santuokos, gimė sūnus V. K. . Kaip matyti iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, sutuoktiniams Viktorijai ir I. P. P. priklausė gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pastatas - viralinė (duomenys neskelbtini), pastatas - klojimas (duomenys neskelbtini), pastatas -garažas (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), pastatas - tvartas (duomenys neskeltini), pastatas - sandėlis (duomenys neskelbtini), pastatas - klojimas (duomenys neskelbtini), pastatas - kiemo rūsys (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis (duomenys neskelbtini), pastatas - viralinė (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), pastatas - garažas (duomenys neskelbtini). Taip pat, kaip matyti iš Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus išduotos 2006-07-27 pažymos Nr. 139, 1993-03-12 Nemenčinės apylinkės tarybos sprendimu asmeniniam ūkiui buvo suteiktas 2,50 ha ploto žemės sklypas. Ant šio žemės sklypo stovi nurodyti nekilnojamieji daiktai, o likusi žemės dalis yra dirbama, joje sodinamos įvairios augalinės kultūros. 2002-04-20 mirė pareiškėjos K. I. motina V. P. . Po jos mirties, sūnus V. B. nesikreipė nei į teismą, nei į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi mirusioji nepaliko testamento išreiškiančio valią dėl jai priklausančių turtinių ir neturtinių teisių perėjimo, įpėdiniu pagal įstatymą tapo jos duktė K. I. (LR CK 5.11 str. l d. l p.), kuri paveldėjo 75/100 V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto (3/8 viso turto, kuris priklausė Viktorijai ir I. P. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise) ir sutuoktinis I. P. P. , kuris paveldėjo privalomą, 1/4 palikimo dalį (LR CK 5.13 str.), kuri po palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti sudarė 75/100 visų nekilnojamųjų daiktų, nurodytų aukščiau. Pareiškėja, kaip ir jos patėvis I.P. P. nepateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo, bet pradėjo palikimą faktiškai valdyti nuo motinos ir sutuoktinės V. P. mirties momento. Pareiškėja K. I. kartu su sūnumi V. K. nuolat gyveno su savo motina V. P. ir patėviu I.P. P. , rūpinosi ūkiu, dirbo jame žemės ūkio darbus. Šie veiksmai tęsėsi ir po motinos mirties. Todėl laikytina, kad pareiškėja K. I. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paliktą turtą, kuris sudaro 3/8 visų nekilnojamųjų daiktų, priklausiusių V. P. ir I. P. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kadangi pareiškėja ir palikėjos sutuoktinis I. P. P. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento nesikreipė nei į palikimo atsiradimo vietos notarą, nei į apylinkės teismą, bet palikimą priėmė, pradėję jį faktiškai valdyti, faktą, jog jie palikimą priėmė, gali nustatyti tik teismas. Be to, yra būtina teismo tvarka nustatyti juridinį faktą dėl palikimo priėmimo, nes tai liečia ir teisių pagal asmeninį testamentą perėmėją V. K. . Nenustačius juridinio fakto, jog I. P. P. priėmė palikimą— 1/4 žmonai V. P. priklausiusių nekilnojamųjų daiktų, nurodytų pareiškimo pradžioje, V. K. neturės juridinio pagrindo šios dalies paveldėti. Mirusysis I.P. P. santuokose vaikų neturėjo ir kitų įstatyminių įpėdinių nėra. I.P. P. 2004-06-19 surašė asmeninį testamentą, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui. I.P. P. mirė 2006-03-14. Kaip matyti iš I.P. P. 2004-06-19 asmeninio testamento, surašyto rusų kaba, testamente nėra nurodyti žodžiai „testamentas“, „palikimas“ arba „palieku“, bet šių terminų nebuvimas nedaro asmeninio testamento negaliojančiu, nes testamente yra nurodyta jo sudarymo vieta (Nemenčinė), data (2004-06-19). Testamente nurodoma, kad juo testatorius nori padovanoti V. K. namą. Asmeninis testamentas galioja, net jeigu jame per klaidą praleistas koks nors žodis arba žodis parašytas neteisingai, todėl netikslus veiksmų, kuriuos testatorius norėjo atlikti - palikti V. K. jam priklausiusio turto, įvardinimas nedaro šio testamento negaliojančiu.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija pažymėjo, kad remiantis LR CK 5.62 str. 2 d., jeigu nėra įpėdinių pagal įstatymą, o testamentu palikta tiktai dalis palikėjo turto, tai likusioji turto dalis pereina valstybei. Kadangi pareiškime, kurį prašoma pripažinti testamentu, išreiškiama valia tik dėl gyvenamojo namo, o ne dėl viso turto, ir nėra mirusio valios dėl turtinės teisės, notaras negalėtų išduoti pažymos ar liudijimo dėl teisės privatizuoti ar nuomoti asmeninio ūkio žemės sklypą. Ši turtinė teisė, nesant įstatyminių įpėdinių, pereina valstybei. Todėl pareiškėjų prašymai yra atmestini. Pažymėjo, kad nėra jokių įrodymų, jog asmeninė žemė yra dirbama, nėra mokami jokie mokesčiai. K. I. turėtų teisę prašyti nustatyti juridinį faktą tik tuo atveju, jei po motinos mirties būtų gavusi paveldėjimo teisės liudijimą. Turtui likus I.P. P. nuosavybėje ir po to jam mirus, galima spręsti klausimą tik dėl turto, likusio po jo mirties. V. K. galėtų paveldėti teisę, jei testamentas būtų pripažintas testamentu, tačiau minimas pareiškimas neatitinka daugelio testamentui keliamų reikalavimų.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad palikėja V. P. mirė 2002-04-20 ir nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo beveik penkeri metai. Pareiškėjai privalėjo pateikti įrodymus, kad po jos mirties per įstatymo nustatytą terminą, t.y. per tris mėnesius faktiškai pradėjo valdyti paliktą turtą. Be to, pats pareiškimas surašytas prieštaringai. Kaip matyti iš byloje esančio 2004-06-19 raštelio, jis nėra pavadintas testamentu, jame nėra nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, rašto surašymo vieta, nekonkretizuotas paveldimas turtas, bei paveldėtojas. Byloje nėra patikimų įrodymų, kad pareiškėjų pateiktas raštelis yra surašytas I. P. P. ranka ir jo pasirašytas. Atsižvelgiant į išdėstytą, suinteresuotas asmuo laiko, kad pareiškėjų pateiktas 2004-06-19 raštelis neatitinka imperatyvių CK 5.30 str. l dalyje nurodytų asmeninio testamento požymių, bei teismų praktikos reikalavimų, todėl yra negaliojantis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-01-31 sprendimu pareiškėjų K. I. ir V. K. pareiškimą atmetė ir priteisė iš pareiškėjų K. I. ir V. K. solidariai valstybei 18,55 Lt pašto išlaidų. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad mirusiosios V. P. vardu nebuvo išimtas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokoje įgyto turto, tame tarpe ir ½ dalį asmeninio ūkio, pareiškėjų nurodomą palikimą galinčiais priimti įpėdiniais, gali būti įpėdinai, turintys teisę paveldėti turtą po I. P. P. mirties. Visi pareiškėjų nurodomi palikimo priėmimo objektai yra registruoti I. P. P. vardu. Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, konstatavo, kad pareiškėjai nėra įpėdiniai po I. P. P. mirties pagal įstatymą (CK 5.11 str.), todėl pareiškėjai nėra tinkami asmenys reikšti tokį prašymą, o šio juridinio fakto nustatymas nesukeltų jiems teisinių pasekmių, todėl pareiškimą šioje dalyje paliko nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 3 p.). Pareiškėjų K. I. ir V. K. teismui pateiktas kaip testamentas tvirtinti 2004-06-19 raštas nėra pavadintas testamentu, jame visiškai nėra minima paveldėjimo sąvoka, nėra aptariamas I. P. P. turto statusas jos mirties atveju, kas yra privaloma testamento sąvokai, jame nėra nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, rašto surašymo vieta, nekonkretizuotas paveldimas turtas, bei paveldėtojas, jame nėra aiškiai ir kategoriškai išreikšta testatoriaus valia. Be to, pareiškėjai nepateikė patikimų įrodymų, kad jų pateiktas raštas yra surašytas būtent I. P. P. ranka ir yra jo pasirašytas. Pareiškėjų vadinamas testamentu raštas yra adresuotas Nemenčinės apylinkės tarybai, jame pareiškėju yra nurodomas V. K. , o rašte išdėstomas noras aprašyti namą ar jį padovanoti sau pačiam, t.y. V. K. , kai tuo tarpu pareiškėjas byloje yra V. K. , o testatorius I. P. P. . Todėl galimai I. P. P. padėtas parašas po minėtu tekstu negali pakeisti rašto prasmės ar turinio ir nesudaro pagrindo jį laikyti testamentu. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų pateiktas 2004-06-19 raštelis neatitinka imperatyvių CK 5.30 str. l dalyje nurodytų asmeninio testamento požymių, bei teismo praktikos šiuo klausimu reikalavimų, todėl negali būti tvirtinamas (CK 5.16 str. 1 d. 3 p., 5.30 str.).

Šalies argumentai

Pareiškėjai K. I. ir K. V. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-01-31 sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai nurodo, kad 2002-04-20 mirė pareiškėjos K. I. motina V. P. . Po jos mirties, sūnus V. B. nesikreipė nei į teismą nei į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi mirusioji nepaliko nei oficialaus, nei asmeninio testamento išreiškiančių valią dėl jai priklausančių turtinių ir neturtinių teisių perėjimo, įpėdiniu pagal įstatymą tapo jos duktė K. I. (LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), kuri paveldėjo 75/100 V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto (3/8 viso turto, kuris priklausė V. ir I. P. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise) ir sutuoktinis I. P. P. , kuris paveldėjo privalomą, 1/4 palikimo dalį (LR CK 5.13 str.), kuris po palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti sudarė 75/100 visų nekilnojamųjų daiktų. Pareiškėja, kaip ir jos patėvis I. P. P. nepateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, bet pradėjo palikimą faktiškai valdyti nuo motinos V. P. mirties momento. Laikytina, kad pareiškėja K. I. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paliktą turtą, kuris sudaro 3/8 visų nekilnojamųjų daiktų, priklausiusių V. P. ir T. P. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. I. P. P. 2004-06-19 sudarė asmeninį testamentą, kuriame savo teisių turtinių teisių perėmėju nurodė pareiškėją V. K. . Apeliantai nurodo, kad nenustačius juridinio fakto, jog I. P. P. priėmė palikimą - 1/4 žmonai V. P. priklausiusių nekilnojamųjų daiktų, nurodytų pareiškimo pradžioje, V. K. neturės juridinio pagrindo šios dalies paveldėti. Mirusysis I. P. P. santuokose vaikų neturėjo ir kitų įstatyminių įpėdinių nėra. Apeliantai tvirtina, kad 2004-06-19 sudarytas asmeninis testamentas yra galiojantis, jis surašytas rusų kalba, kur matyti, jog testatorius prašo padovanoti V. K. namą. Akivaizdu, kad testatorius, prašydamas padovanoti namą įpėdiniui K., dėl teisinio neišprusimo nežinojo kaip tiksliai, teisiškai įvardyti savo veiksmus, kurių pagrindu įpėdinis po jo mirties galėtų paveldėti nurodytus daiktus. LR CK 5.18 str. 2 d. įtvirtinta norma nurodo, jog jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia yra aiški, tokiu atveju neturi reikšmės asmenų įvardijimas arba kokio nors daikto padėtis pasikeitė ir pan. Ši norma taikytina netikslaus įpėdinio V. K. vardo nurodymo atveju. V. K. nuo pat savo gimimo gyveno viename name su I. P. P. , jį testatorius prižiūrėdavo, bendraudavo, jų santykiai buvo ypač geri, todėl neabejotina, kad pareiškėją V. K. testatorius, būtent, ir turėjo omenyje, surašydamas testamentą. Apeliantai mano, kad pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl bylą turėtų būti perduota pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad mirusios V. P. vardu nebuvo išimtas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokoje įgyto turto, tame tarpe į ½ dalį asmeninio ūkio, pareiškėjų nurodomą palikimą galinčiais priimti įpėdiniai, turintys teisę paveldėti turtą po I. P. P. mirties. Kadangi pareiškėjai nėra įpėdiniai po I. P. P. mirties pagal įstatymą, todėl juridinio fakto nustatymas nesukeltų jiems teisinių pasekmių.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantų skundą atmesti, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-01-31 sprendimą palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog 2004-06-19 raštas apeliantų vadinamas testamentu adresuotas apylinkės tarybai, jame pareiškėju nurodytas V. K. ir išdėstomas noras užrašyti namą ar jį padovanoti taip pat V. K. , t. y. sau pačiam, kai tuo tarpu byloje testatorius yra 2006-03-14 miręs I. P. P. . Akivaizdu, kad K. I. ir V. K. pateiktas 2004-06-19 raštelis neatitinka imperatyvių CK 5.30 str. 1 dalies reikalavimų, todėl yra negaliojantis. Taigi, teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmeninio testamento sudarymo ir patvirtinimo tvarką, todėl pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjų pateiktas 2004-06-19 raštelis neturi testamentui būtinų požymių ir šioje dalyje pareiškimo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu netekino pareiškėjų K. I. ir V. K. prašymo palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. I. po motinos V. P. mirties, o I. P. P. po žmonos V. P. mirties priėmė palikimą, kurį sudaro namų valdoje esantys jų nurodyti statiniai Didžiųjų Kabiškių kaime, Vilniaus rajone. Taip pat teismas netekino pareiškėjų prašymo patvirtinti I. P. P. asmeninį testamentą, kuriuo K. V. paliekamas visas jam priklausantis turtas.

Apeliantai prašo skundžiamą sprendimą panaikinti, o bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Tačiau šis prašymas negali būti patenkintas, nes apeliantai nenurodė, o kolegija nenustatė nė vieno pagrindo, numatyto CPK 327 ar 329str., kuris leistų panaikinti sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas tik dalyje, kurioje atmestas prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. I. priėmė mirusios motinos palikimą, kurį sudaro nekilnojamieji daiktai esantys Didžiųjų Kabiškių kaime, Vilniaus rajone.

Kolegija pažymi, kad pagal CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.

Byloje esantys dokumentai rodo, kad nekilnojamasis turtas esantis nurodytoje valdoje yra įgytas pareiškėjos motinai gyvenant santuokoje su I. P. P. , nes santuoka įregistruota 1969-10-31 (civ. b. Nr.2-440-647/2007, b.l. 13, 14), nors turtas įregistruotas I. P. P. vardu jau po jo mirties remiantis seniūnijos išduotu pažymėjimu (civ.b. Nr.2-440-647/2007, b.l. 26-29, 30-32, 72). Todėl šis turtas faktiškai yra laikomas pareiškėjos motinos ir patėvio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes registro duomenys nėra nuginčyti (CK 3.87, 3.88str.) Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad I. P. P. vardu registruotas turtas gali būti paveldėtas vadovaujantis CK normomis, o ginčai dėl paveldimo turto dalies spręstini ieškininės, o ne ypatingosios teisenos tvarka.

Kolegija pažymi, kad pareiškėjos motina V. P. mirė 2002-04-20, todėl jos vaikai įgijo teisę paveldėti palikėjai santuokoje su I. P. P. įgyto turto dalį (CK 5.1, 5.3, 5.5str.1d.1p., 5.11str.1d.1p.). Tuo tikslu pareiškėja turėjo priimti palikimą, t.y. per 3 mėnesius pradėti turtą valdyti, kreiptis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50str.1, 2, 3d.). Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja K. I. po motinos mirties palikimą priėmė, pradėdama faktiškai valdyti likusį turtą, nes iki motinos mirties gyveno kartu su ja ir patėviu toje pačioje valdoje, ir liko ten pat gyventi po motinos mirties, naudojosi, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius patėvio vardu, o tuo pačiu valdė likusį turtą (civ.b. Nr.2-440-647/2007, b.l. 77-88). Todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. I. priėmė motinos palikimą, kurį sudaro nekilnojamieji daiktai esantys Didžiųjų Kabiškių kaime, Vilniaus rajone, nes šis turtas laikomas mirusių sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir dalį jo pagal įstatymą turi teisę paveldėti pareiškėja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo nustatytinas prašomas faktas, kad pareiškėja po savo motinos mirties priėmė palikimą, t.y. t pradėjo valdyti turtą, kuriam nuosavybės teisės įteisintos tik vieno iš jau abiejų mirusių sutuoktinių vardu. Kolegija pažymi, kad asmeninio ūkio žemė yra paskirta I. P. P. , tačiau ši jam nuosavybės teise nepriklausė, todėl įpėdiniams gali pereiti tik LR žemės reformos įstatymo 15str.10d. ir LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 18 p. pagrindu.

Apeliacinio skundo argumentai dėl kitų reikalavimų atmestini taip pat.

Kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais atsisakyti tvirtinti kaip I. P. P. asmeninį testamentą 2004-04-19 surašytą pareiškimą (civ.b. Nr.2-440-647/2007, b.l.9,10) dėl K. V. namo užrašymo ar padovanojimo, nes pareiškimas nei savo forma, nei turiniu neatitinka CK 5.30 str. 1 d. numatytų reikalavimų ir asmeninio testamento požymių. Be to, CK 5.31 str. 4 d. numato, kad neperduotas saugoti asmeninis testamentas turi būti pateiktas teismui tvirtinti per vienerius metus po testatoriaus mirties. Pareiškėjai šį terminą yra praleidę, nes I. P. P. mirė 2006-03-14, o pareiškimas teismui yra paduotas 2007-09-14, dėl ko net ir tinkamai sudarytas testamentas negalėtų būtų tvirtinamas. Tuo pačiu kolegija sprendžia, kad pareiškėjai negali būti laikomi įpėdiniais po I. P. P. mirties nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.2, 5.11 str.). Pareiškėjai šioje byloje faktiškai nėra tinkami asmenys pareikšti prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. P. P. po žmonos mirties priėmė palikimą, kadangi tokio fakto nustatymas nesukeltų jiems teisinių pasekmių, t.y. jie negali paveldėti mirusiojo daliai tenkančio turto. Dėl šios aplinkybės kolegija mano, kad pareiškimas paminėtoje dalyje paliktas nenagrinėtu pagrįstai (CPK 296 str. 1 d. 3 p.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino, taikė įstatymą bei priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl jis naikintinas ir tenkintinas vienas iš pareiškėjų reikalavimų (CPL 326str.1d.2p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kurioje netenkintas K. I. reikalavimas dėl motinos palikimo fakto nustatymo ir palikimo priėmimo klausimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. I. po motinos V. P. mirties (mirė duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti nekilnojamąjį turtą, esantį Didžiųjų Kabiškių kaime, Vilniaus rajone, kurį sudaro: gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), viralinė (duomenys neskelbtini), klojimas (duomenys neskelbtini), garažas (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), tvartas (duomenys neskelbtini), sandėlys (duomenys neskelbtini), klojimas (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys (duomenys neskelbtini), sandėlys (duomenys neskelbtini), viralinė (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), garažas (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje spendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjos Dalia KačinskienėVirginija Volskienė