- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-17
- Bylos Nr.
- 1-340-564/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06429-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Nukentėjusysis
- S. S., E. S.
- Kaltinamasis
- M. P.
- Advokatai
- Dainius Gudas
2015 m. birželio 17 d.
nukentėjusiesiems S. S., E. S., jų atstovei– Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei R. S.,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 145 str. 2d., 140 str. 3d.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis M. P. sistemingai baugino sugyventinės A. S. nepilnamečius vaikus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudodamas psichinę prievartą bei sukėlė fizinį skausmą mažamečiui E. S., o būtent: laikotarpiu nuo 2013 metų pavasario, tikslesnis laikas įrodymų tyrimo metu nenustatytas, iki 2015 sausio 29 d., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sistemingai baugino panaudodamas psichinę prievartą mažametį E. S., t.y. nuolatos vadino jį necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais „slunkium, smirdžium, išgama“ bei kitokiais necenzūriniais žodžiais ir sistemingai baugindavo mažametį E. S., kuris dėl tokio M. P. nuolatinio bauginimo bijodavo grįžti namo, pastoviai jautė grėsmę ir baimę, todėl iš išgąsčio neužmigdavo ir verkdavo naktimis. Nuolat terorizavo bei sistemingai baugino panaudodamas psichinę prievartą ir nepilnametę S. S., vadindamas ją necenzūriniais, įžeidžiančiais, žeminančiais žodžiais „valkata, gastroliante“ bei kitais, dėl ko nepilnametė dėl nuolatinio bauginimo vengdavo sugrįžti į namus su mažamečiu broliu E. S. tol, kol namuose nebūdavo motinos A. S.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, M. P., tiksliau įrodymų tyrimo nenustatytu metu, tyčia sudavė smūgį knyga į galvą bei stipriai pastūmė į stalą mažametį E. S., tuo E. S. sukeldamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jau apie 5 metus gyvena kartu su A. S. ir jos vaikais S. ir E. S., taip pat turi vieną bendrą vaiką. Šis vaikas turi negalią ir jis jį prižiūri. Dėl visų kaltinamajame akte nurodytų veiksmų prisipažįsta kaltu ir viskas teisingai ten parašyta, nenori visko net prisiminti. Namuose buvo įtampa dėl bendros buities ir nemokėjimo spręsti problemas, nesutarė su vaikų mama, todėl automatiškai nesutarė ir su vaikais. Šiuo metu išsiaiškinę visas problemas, lankosi pas psichologą, visi sutaria gerai, nėra įtampos ir streso.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrįsta ir įrodyta LR BPK 273 str., 291 str. tvarka ištirtais įrodymais- nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.
Iš nukentėjusiosios S. S. parodymų seka, kad apie 4 metus gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., su motina, jos sugyventiniu M. P. ir broliais E. bei M.. Motina dirba, o M. P. namuose būna visą laiką ir prižiūri neįgalų brolį M. P.. Mokykloje ji lanko įvairius būrelius, po to eina į dienos centrą, todėl į namus grįžta įvairiu laiku. M. P. pyksta, kad ji nebūna namuose, sako, kad ji kažkur valkiojasi ir nepadeda prižiūrėti neįgalaus brolio, nuolat vadina ją „madonacija“, „valkata“, „žiurke“, kitais įžeidžiančiais žodžiais. Jis dažnai rėkia ant jos brolio E. S., jį pravardžiuoja, įžeidinėja dėl turėtos negalios. Grįžti į namus, kai namuose nėra motinos, ji nenori, nes M. P. ant jos ir E. rėkia bei įžeidinėja, vadindamas įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. Atrodo taip, kad ji su E. trukdo jam gyventi, apie juos kalba su panieka. Dėl tokio M. P. elgesio jiems gyventi namuose yra nepakenčiamos sąlygos (b.l. 28). Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu santykiai pagerėję, M. P. elgesys jų atžvilgiu pasikeitė.
Iš nukentėjusiojo E. S. parodymų seka, kad jis su motina, jos sugyventiniu M. P., seserim S. S., broliu M. P., gyvena (duomenys neskelbtini) apie 4 metai. M. P. niekur nedirba ir namuose prižiūri M., o motina dirba. Maždaug nuo 2013 metų pradžios, kai buvo paimtas kitas brolis K., M. P. pradėjo juos su S. terorizuoti. Kai jis grįždavo iš mokyklos, niekuo M. P. neįtikdavo, viskas būdavo blogai, nuolat vadindavo jį įžeidžiančiais (apklausos protokole nurodytais) žodžiais, keikdavo necenzūriniais žodžiais, neleisdavo išeiti į koridorių susitikti su draugais, žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu, pastoviai rėkdavo, dėl ko namuose būdavo pastovus triukšmas. Buvo toks atvejis, kad brolis M. P. išvertė kažkokius daiktus, tuomet M. P. liepė jam juos surinkti, o jam pasakius, kad nesurinks, M. P. trenkė knygos briauna per galvą. Buvo ir toks atvejis, kai M. P. stūmė jį link stalo ir jis nusibrozdino ranką. Abiem šiais atvejais jis jautė fizinį skausmą. M. P. nuolat jį terorizuoja ir visaip žemina, todėl kai namuose nėra mamos, jis bijo eiti į namus (b.l. 23, 24). Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu su M. P. nesipyksta.
Iš liudytojos A. S. parodymų seka, kad ji gyvena su sugyventiniu M. P. ir augina du vaikus iš ankstesnės santuokos –E. ir S. S., bei bendrą jų su M. P. vaiką-3 metų sūnų M. P.. Prieš tai su jais gyveno dar vienas jos sūnus - K. K., tačiau teismo sprendimu jis buvo perduotas tėvo globai. Dėl to, kad iš jos buvo paimtas sūnus K., ji kaltinto M. P., o pastarasis nuo 2013 m. pradžios pradėjo keikti ir žeminti kitus du jos vaikus – E. ir S. S.. E. S. vadindavo įžeidžiančiais žodžiais ( apklausos protokole nurodytais ) dėl jo turimų sveikatos problemų. Dukra S. S. dėl užimtumo vėlai grįžta iš mokyklos, todėl M. P. vadina ją “gastroliante“, „madonacija“, „valkata“. E. dėl tokio M. P. elgesio pergyvena, dažnai verkia naktimis, dėl to ji su sūnumi pradėjo lankytis pas psichologą, vaikai nenori grįžti į namus, kai jos nėra namuose. Tarp jos ir M. P. dėl vaikų įžeidinėjimų, nuolat kyla konfliktai (b.l .15, 16).
Iš liudytojos I. S. parodymų seka, ji dirba Marijampolės socialinės pagalbos centre ir lanko į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą įrašytą A. S. ir M. P. šeimą. Anksčiau lankantis šeimoje, jokių išorinių požymių, kad kažkas šeimoje negerai, nepastebėdavo, vaikai, girdint tėvams, niekuo nesiskųsdavo. Tik iš kaimynų buvo pasiekusi informacija, kad šeimoje nuolat vyksta barniai. M. P. nuolat šaukia ant A. S. vyresniųjų vaikų ir juos žemina. A. S. ir M. P. tai neigdavo. 2014 m. sausio 22 d. paskambinusi A. S. prašė pagalbos ir nuvykusi į jų butą, esantį (duomenys neskelbtini), rado iškviestus policijos pareigūnus. A. S. pasakojo, kad ji visą laiką slėpė, jog M. P. nuolat žemina, psichologiškai traumuoja jos vyresnius vaikus, vaikų atžvilgiu nuolat vartoja psichologinį smurtą. Maždaug prieš du metus iš A. S. ir M. P. dėl smurto šeimoje teismo sprendimu buvo paimtas ir tėvo globai perduotas A. S. sūnus K. K., kuris net nenori lankytis pas motiną, kol ten gyvena M. P.. M. P. labai myli ir prižiūri savo ir A. S. bendrą vaiką M. P., kuriam yra nustatyta negalia, todėl jis nedirba ir namuose prižiūri sūnų. (b.l. 31).
Iš protokolo pareiškimo seka, kad A. S. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad nuo 2013 m. pavasario iki 2015 m. sausio mėn. jos sugyventinis M. P. žemina ir naudoja psichologinį smurtą jos sūnaus E. S. ir dukros S. S. atžvilgiu ( b. l. 3 ).
Iš gimimo liudijimo seka, kad E. S. gimęs (duomenys neskelbtini) ( b. l. 21), S. S. gimusi (duomenys neskelbtini) ( b. l. 26 ).
Iš Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus informacijos apie A. S. šeimą seka, kad šeima susideda iš penkių asmenų, t .y A. S. gyvena su sugyventiniu M. P. ir augina du vaikus iš pirmos santuokos – E. ir S. S. bei bendrą neįgalų sūnų M. P., kurį namuose prižiūri M. P.. Šeima gyvena socialiniame dviejų kambarių bute. Namuose tvarkinga, švaru, yra visos reikiamos geros sąlygos gyventi. Nuo 2012-10-30 šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 35).
BK 145 str. 2 d. kriminalizuotas sistemingas žmogaus bauginimas, kuris gali reikštis ne tik grasinimais susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, bet ir kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz. besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Todėl tokios sistemingos psichinės prievartos realumui konstatuoti nebūtina, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą bijoti būtent dėl savo gyvybės ir sveikatos, bet pakanka išvados, jog jis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis (Lietuvos Aukščiausias Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010). Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymu visuma teismas nustatė, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis M. P. sistemingai ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. pavasario iki 2015 m. sausio mėn. pabaigos gyvendamas kartu su sugyventinės A. S. vaikais- mažamečiu E. S. ir nepilnamete S. S., naudojo prieš nukentėjusiuosius psichologinę prievartą, vadindamas juos necenzūriniais, žeminančiais, įžeidžiančiais žodžiais, dėl ko nukentėjusieji patyrė nuolatinį bauginimą, stresą, baimę. Be to, M. P. smurtaudamas nukentėjusiojo mažamečio E. S. atžvilgiu, buvo du kartus sukėlęs fizinį skausmą. Šie agresyvūs tęstiniai veiksmai, vertinant juos tiek pagal objektyvųjį poveikį žmogaus psichikai, tiek subjektyvų nukentėjusiųjų suvokimą, pagrįstai pripažintini realiu bauginimu. Teismas konstatuoja, jog neabejotinai įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. pavasario iki 2015 m. sausio mėn. 29d. kaltinamasis sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą ir sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 2 d. ir 140 str. 3d.
Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis M. P. nusikalto būdamas neteistas ( teistumai išnykę ). Jis baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos, o taip pat grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Ne kartą ikiteisminis tyrimas nutrauktas nustačius, kad jo smurtinio pobūdžio prieš asmenį veika atitinka privataus kaltinimo bylų požymius. Marijampolės AVPK tyrėjo charakterizuojamas patenkinamai. M. P. nedirba, prižiūri neįgalų vaiką. Jis padarė apysunkį tyčinį ir nesunkų nusikaltimus prieš kartu su juo gyvenančius mažametį ir nepilnametę šeimos narę ( LR BK 11 str. 4d. ). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad, nors jis neteistas, su nukentėjusiais susitaikė, jam skirtina bausmė. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytas mažesnes negu sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes ir be realaus bausmės atlikimo.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kaltinamasis ir nukentėjusieji sutinka gyvena kartu, nukentėjusieji paaiškino, kad kaltinamojo elgesys pasikeitęs į gerąją pusę, šeimoje yra neįgalus mažametis vaikas, kuriam reikalinga tėvo priežiūra, baudžiamojo poveikio priemonė –įpareigojimas gyventi skyrium ir draudimas prisiartinti prie nukentėjusiųjų neskirtinas, tačiau siekiant ir toliau koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas šeimoje, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas
NUSPRENDĖ:
M. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 9 ( devyniems ) mėnesiams. Pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 3d. ir paskirti laisvės atėmimą 5 ( penkiems ) mėnesiams. LR BK 63 str. 1d., 2 d., 5d. 1p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 9 ( devyniems ) mėnesiams. LR BK 64¹ str. pagrindu bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę- laisvės atėmimą 6 ( šešiems ) mėnesiams.
Taikyti LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d., 72¹ str. ir bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems ) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos savivaldybės ribų bei LR BK 72² str. pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
LR BK 66 str. pagrindu įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-01-29 iki 2015-01-30.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.
Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.