- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-15
- Bylos Nr.
- II-434-1128/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00359-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. S. (A. S.) (toliau – ir pareiškėjas), jo atstovui Vladimirui Kononovui (Vladimir Kononov),
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. vasario 15 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2024 m. vasario 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 130 Eur bauda ir įpareigojimas nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini), UAB per 2 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą 32,98 Eur turtinę žalą.
A. S. nubaustas už tai, kad 2023 m. gruodžio 7 d. 14.45 val. Mindaugo g. 11, Vilniuje, pasisavino brangiau kainuojančias prekes, sumokėdamas už jas mažesnę kainą, t. y. savitarnos kasoje įmušė: 0,318 kg svogūnų vietoj 4 vnt. Kaizerio bandelių su grūdais, 2,032 kg svogūnų vietoj Dvaro varškės ir vytintos Bajorų išpjovos vaakume, 0,68 kg obuolių vietoj 2 vnt. picų. Tokiais savo sukčiavimo veiksmais, kai savitarnos kasoje pasirinkdavo mažiau kainuojančius produktus, įgijo savo naudai brangesnės vertės produktus. Bendra (duomenys neskelbtini), UAB patirta turtinė žala 32,98 Eur.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu A. S. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo sumažinti baudos dydį. Skunde nurodo, kad neturėjo tikslo pasisavinti prekes ir padaryti turtinę žalą parduotuvei. Mušdamas prekes į kasą sumaišė ir per klaidą įmušė ne tas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad A. S. veiksmai yra užfiksuoti vaizdo kameromis, kur jis tyčia į vienkartinius maišelius susideda įvairiausias, brangiausias prekes. Po to šios prekės sveriamos kaip svogūnai ar obuoliai, atspausdinami barkodai, kurie klijuojami ant pasvertų produktų maišelių ir savitarnos kasoje skenuojami, tokiu būdu sumokama kaip už svogūnus, nors maišelyje sudėtos brangesnės prekės. Pažymi, kad ir savitarnos kasa yra pasirinkta tokia, kuri yra ties kolona, kuri uždengia matomumą, bei visi veiksmai atliekami su porininku, kuris irgi savo kūnu dalinai uždengia matomumą „Maxima“ darbuotojams, be to, skenuotos prekės iškart dedamos į maišą, kuris kuo mažiau bus matomas darbuotojams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. S. nurodė, kad neturėjo tikslų pasisavinti „Maxima“ priklausantį turtą. Atsiskaitė už prekes savo banko kortele, sąžiningai pirko prekes. Įvyko nesuprantama situacija tarp jo ir kolegos, kuris buvo su juo. Nesijaučia kaltas, sąžiningai ir teisėtai atsiskaitė už prekes, už tas, kurios buvo įmuštos per klaidą. Tikrai neturėjo tikslų pasisavinti tų prekių. Prekes išsirinko A. K.. Jie buvo kartu, bet A. K. rinkosi prekes. Kasoje skenavimą jis (A. S.) atliko ir jis atsiskaitė už prekes. Kur nurodyta nutarime prekės, tai jos klaidingai įvestos savitarnos kasoje, nes žmonės būna, kad ir klysta, tačiau savitarnos kasose nėra darbuotojų, kurie galėtų padėti, apsauga taip pat nepadeda, tiesiog įvesdamas suklysti, o pagalbos nėra. Kodėl nebuvo nuskenuota varškė, vytinta Bajorų išpjova, tai reikia užduoti klausimą kolegai. Prekes į maišą ne jis sudėjo ir ne jis įvedė barkodą, ne jis lipdukus klijavo. Jis tik kasoje įvedė neteisingą pasirinkimą. Kai A. K. ėmė prekes, tai jie ne visada buvo kartu, buvo tarp jų atstumas. Jo neįspėjo, kad taip pasielgs, jie nesitarė, kad taip darys. Prekes pasiėmė A. K., jam nebuvo atiduotos prekės.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. K. nurodė, kad dirba Mindaugo „Maxima“ apsaugos darbuotoju. Dirba naktimis, nes turi specialią programą, kuria tikrina daržovių pirkimus ir kai tikrino naktį buvo pastebėjęs, kad lyg jis (A. S.) muša bulves, bet akivaizdžiai tai nebuvo bulvės, todėl buvo pradėjęs sukti to piliečio maršrutą ir pamatė, kad buvo imtos skirtingos prekės ir mušta kaip bulvės. Galima suklysti, bet atsakomybė yra žmogaus, o jeigu nežino, yra konsultantai, į kuriuos galima kreiptis, bet šiuo atveju imama porą produktų ir muša kaip daržoves. Daro vaizdo įrašus, jeigu mato vagystę ar sukčiavimą kasoje, tada atseka momentą, iš kur tas žmogus imą prekę, tarkim sūris, ir iš tos kameros, kur žiūri į sūrius, kad būtų įrodomoji medžiaga, kad tai buvo sūris ir kad įmušė sūrį. Pilietis susimoka ir išeina. Jeigu atsiskaito banko kortele, tai nurodo ir pateikia policijos pareigūnams, o toliau jau policija susisiekia su banku ir gauna duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 108 straipsnyje nurodyta, kad vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (ANK 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.
Nagrinėjamu atveju A. S. nubaustas už tai, kad savitarnos kasoje įmušė 0,318 kg svogūnų vietoj 4 vnt. Kaizerio bandelių su grūdais, 2,032 kg svogūnų vietoj Dvaro varškės ir vytintos Bajorų išpjovos vaakume, 0,68 kg obuolių vietoj 2 vnt. picų. Tokiais savo sukčiavimo veiksmais įgijo savo naudai brangesnės vertės produktus ir (duomenys neskelbtini), UAB padarė 32,98 Eur turtinę žalą.
Pažymėtina, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymi, kad ANK 108 straipsnis dalių neturi. Tai vertintina kaip rašymo apsirikimas ir nėra esminis pažeidimas, lemiantis nutarimo neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, institucijos nutarime šią nuorodą į ANK 108 straipsnio 1 dalį keičia nurodydamas ANK 108 straipsnį. Šis patikslinimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties nesunkina ir jo veiksmų kvalifikavimo nekeičia.
Pareiškėjas teigia, kad neturėjo tikslų pasisavinti „Maxima“ priklausantį turtą ir per klaidą įmušė ne tas prekes, jis buvo kartu su A. K., bet prekes rinkosi ne jis, o A. K., prekės klaidingai įvestos, nes suklydo, tačiau savitarnos kasose nėra darbuotojų, kurie galėtų padėti. Visgi, iš byloje surinktos medžiagos darytina priešinga išvada. Teismo vertinimu, šie A. S. teiginiai paremti išskirtinai tik paties pareiškėjo elgesio interpretavimu bei bandymu pateisinti savo veiksmus, todėl laikytina kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Faktą, kad A. S. padarė ANK 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina 2023 m. gruodžio 8 d. anoniminis pranešimas, 2023 m. gruodžio 8 d. pareiškimas dėl vagystės, liudytojo E. K. parodymai, vaizdo įrašai.
Iš byloje esančio vaizdo įrašo pavadinimu „Camera 215 2023-12-07 14-33-38_685 (2)“ matyti, kad A. S. su tyrimo metu nenustatytu asmeniu vaikšto po parduotuvę. Su A. S. parduotuvėje esantis vyras laiko prekių krepšelį, A. S. paima maisto prekes ir deda prekes į polietileninį maišelį, kurį laiko su A. S. esantis vyras arba duoda jas su juo esančiam vyrui ir pastarasis įdeda jas į polietileninį maišelį. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „Var k 2023-12-07 14-34-29_157 (1)“ matyti, kad A. S. paima prekę ir įdeda ją į pirkinių krepšelį, kurį laiko su juo esantis vyras. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad prekes rinkosi ne jis, o A. K., paneigtinas byloje esančiais vaizdo įrašais, kadangi matyti, kad prekes rinkosi ir A. S.. Vaizdo įraše pavadinimu „Kasa 22 2023-12-07 14-42-37_069 (1)“ matyti, kad A. S. savitarnos kasoje ant svarstyklių deda popierinį maišelį su jame esančiomis bandelėmis, tačiau įmuša tai kaip svogūnus ir padeda maišelį ant nuskenuotoms prekėms skirtos lentynos. Akivaizdu, kad A. S. turėjo matyti, kad maišelyje yra ne svogūnai, nes vaizdo įraše tai akivaizdžiai matoma, tačiau A. S. pats į savitarnos kasos paieškos sistemą rankiniu būdu įveda raides „svo“ ir pasirenka svogūnus. Po to A. S. iš pirkinių krepšelio paima polietileninį maišelį, kuriame akivaizdžiai matomos skirtingos prekės, skenuoja ant polietileninio maišelio esantį brūkšninį kodą ir deda prekes į maišą, kuris yra ant nuskenuotoms prekėms skirtos lentynos. Teismo vertinimu, A. S. negalėjo nesuvokti, kad polietileniniame maišelyje yra ne tos pačios rūšies, o skirtingos prekės, kuri kiekviena turi savo brūkšninį kodą ir kuris turi būti nuskenuotas atskirai, kadangi vaizdo įraše aiškiai matyti, kad prekės yra skirtingų formų ir dydžių. Toliau vaizdo įraše matyti, kad pareiškėjas iš pirkinių krepšelio paima popierinį maišelį su jame esančiomis picomis, padeda jį ant svarstyklių ir įmuša tai kaip obuolius. Teismas daro išvadą, kad A. S. negalėjo nepastebėti, kad maišelyje yra ne obuoliai, nes vaizdo įraše tai akivaizdžiai matoma, tačiau pareiškėjas pats į savitarnos kasos paieškos sistemą rankiniu būdu įveda raides „obu“ ir pasirenka obuolius. Vaizdo įraše nėra matoma jokių objektyvių kliūčių, kurios sutrukdytų pastebėti, kad skenuojamos ir pasirenkamos pareiškėjo prekės ir prekės, atsirandančios prekių sąraše, yra skirtingos. Vaizdo įrašuose taip pat užfiksuota, kad kas kartą nuskenavus ir pasirinkus prekes, pirkinių sąrašas A. S. yra matomas ir jis pasikeičia, tačiau nematyti, kad pareiškėjui butų kilusios problemos dėl prekių nuskenavimo ar jų atitikties, kurias išspręsti jam būtų reikalingas savitarnos kasų skyriuje budintis parduotuvės darbuotojas. Toks jo elgesys patvirtina, kad jis turėjo tikslą nuskenuoti ir pasirinkti mažiau kainuojančias prekes bei paneigia teiginį, kad A. S. neturėjo tikslo pasisavinti (duomenys neskelbtini), UAB turtą apgaulės būdu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje.
Teismo posėdžio metu A. S. kaip liudytoju prašė apklausti su juo kartu buvusį A. K.. Teismo vertinimu, A. K. apklausa būtų perteklinis veiksmas, kurį atlikus gauti duomenys jokios esminės įtakos A. S. veiksmų teisiniam vertinimui neturėtų, kadangi ANK nereglamentuoja bendrininkų atsakomybės, o keleto asmenų analogiškų pažeidimų padarymas esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms kiekvienam bendrininkui administracinio nusižengimo protokolas surašomas atskirai. Tai, jog pareiškėjas savaip vertina įvykį ir neigia savo kaltę nėra pagrindas apklausti A. K., kadangi byloje esantys įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad A. S. padarė ANK 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė A. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnį. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, A. S. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. vasario 15 d. nutarimą nepakeistą ir A. S. (A. S.) skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.