- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- eI2-6609-952/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00350-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Deimantė Andrulytė, Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- A. W.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. W. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. W. skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 24S19438 (toliau – ir Sprendimas); taip pat priteisti iš atsakovo visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Ravainė“ (juridinio asmens kodas 124105822) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą), atvyko į šalį pagal nacionalinę vizą D (galiojanti nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 24 d.). Pareiškėjui viza išduota turint darbo sutartį su darbdaviu (sudaryta 2023 m. birželio 8 d.). Darbo sutartyje nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas, mokamas vieną kartą per mėnesį ir komandiruotpinigiai. Taigi, pareiškėjas turėjo teisę atvykti į Lietuvą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio nuostatų pagrindu dirbti UAB Ravainė „<...> Nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Nacionalinė viza išduodama laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių <…>. Pareiškėjas negalėjo pradėti dirbti Lietuvos Respublikoje be vairuotojo liudijimo, išduoto krovinių vežimo keliais pagal už atlygį pagal bendrijos licenciją. Šis liudijimas išduotas pareiškėjui galioja nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. Tai, kad pareiškėjas negalės dirbti Europos Sąjungoje neturėdamas šio liudijimo, jis nežinojo. Taip pat jis negali dirbti be tachografo kortelės, kuri išduodama pagal Tachografo kortelių išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 2BE-363. Tokiu būdu, dėl nesuderintų teisės aktų nuostatų, užsienietis nors ir gavęs vizą, turėdamas darbo sutartį, negali pradėti dirbti dėl nustatytų kitų reikalavimų, o Migracijos departamentas konstatuoja, kad jis neturi lėšų pragyvenimui. Darbdavys negali mokėti atlyginimo, taip pat mokėti mokesčių, nes darbuotojas negali pradėti dirbti. Taip pat suprantama, kad pareiškėjas turi lėšų savo asmeninėje banko sąskaitoje, tačiau jų nedeklaravo. Pareiškėjas turėjo su bendrove Darbo sutartį, kuri įsigaliojo nuo nacionalinės vizos gavimo (Darbo sutarties 7 p.). Konstatuotina, kad pareiškėjas turi teisę į atlyginimą, nustatytą Darbo sutartyje. Tačiau tai yra Darbo sutarties vykdymo teisiniai santykiai, reguliuojami Darbo kodekso nuostatų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad nacionalinė D viza Nr. 004530454 pareiškėjui buvo išduota 2023 m. birželio 15 d. kaip atvykstančiam dirbti UAB „Ravainė“ kvietimu. UAB „Ravainė“ tarpininkavimo rašte nurodyta, kad UAB „Ravainė“ darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto pareiškėjui mokėti 1386 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – SODRA) esančius duomenis nustatė, kad pareiškėjas UAB „Ravainė“ įdarbintas nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d., tačiau jam darbo užmokestis nėra mokamas, jokių kitų pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas negauna. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes Migracijos departamentas ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, nes pareiškėjas UAB „Ravainė“ įdarbintas 2023 m. rugpjūčio 22 d., tačiau faktiškai joje nedirba. Pareiškėjas savo skunde neneigia, kad jis faktiškai UAB „Ravainė“ nedirbo, UAB „Ravainė“ jam darbo užmokestis nebuvo mokamas ir pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė įrodymų, kad jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų, todėl yra imperatyvūs pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą nacionalinę D vizą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 24S19438 teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Byloje nustatyta, kad atsakovas priėmė sprendimą panaikinti nacionalinę vizą Nr. 004530454, nes asmuo nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį; asmuo nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
5. Pareiškėjas, nesutikdama su minėtu sprendimu, skundžia jį teismui.
6. Nagrinėjamu atveju aktualūs specialūs teisės aktai, reglamentuojantys ginčo santykį, t. y. Įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-401 „Dėl Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašas (aktuali redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.) (toliau - Aprašas).
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Nacionalinė viza išduodama laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių.
Įstatymo 19 straipsnyje reglamentuoti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, taip pat šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį.
Aprašo 53 punkte nustatyta, kad nacionalinė viza panaikinama arba atšaukiama Įstatymo 19 straipsnyje nustatytais pagrindais.
Aprašo 8.3 papunktyje nustatyta, kad užsienietis prie prašymo išduoti nacionalinę vizą turi pridėti šių dokumentų skaitmenines kopijas: dokumentą, patvirtinantį, kad turi pakankamai lėšų ir (ar) teisėtai gaus reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje visą nacionalinės vizos galiojimo laikotarpį bei lėšų grįžti į kilmės valstybę ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti. Pakankamas pragyvenimo lėšų dydis užsieniečiui, nurodytam Aprašo 6.1 papunktyje, bei nepilnamečiam užsieniečiui yra 0,5 minimaliosios mėnesinės algos vienam mėnesiui, kitiems užsieniečiams – viena minimalioji mėnesinė alga vienam mėnesiui. Pakankamas grįžimo lėšų dydis yra viena minimalioji mėnesinė alga. Jeigu pateikiamas fizinio asmens įsipareigojimas išlaikyti užsienietį, turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio šeiminius ar giminystės ryšius su įsipareigojimą pateikiančiu asmeniu, taip pat dokumentai, įrodantys, kad fizinis asmuo turi pakankamai lėšų ir (ar) teisėtai gaus reguliarių pajamų, reikalingų išlaikyti užsienietį Lietuvos Respublikoje visą nacionalinės vizos galiojimo laikotarpį, ir kad turės lėšų, skirtų padengti su užsieniečio grįžimu į kilmės valstybę ar į užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, susijusias išlaidas. Jeigu pateikiamas juridinio asmens įsipareigojimas išlaikyti užsienietį, turi būti pateikiami duomenys ir (ar) dokumentai, kad juridinis asmuo įsipareigoja įdarbinti užsienietį arba teikia labdarą ir (ar) paramą, vykdo religinę veiklą arba yra viešoji įstaiga.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su darbdaviu UAB „Ravainė“ pasirašė darbo sutartį. Darbo sutarties data – 2023 m. birželio 8 d. Sodros duomenimis pareiškėjas įdarbintas UAB „Ravainė“ nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, vairuotojo pažymėjimas pareiškėjui išduotas taip pat nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. Atkreiptinas dėmesys, kad iš atsakovo pateiktos Sodros pažymos matyti, kad nors pareiškėjas, kaip minėta, yra įdarbintas UAB „Ravainė“ nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d., tačiau jam darbo užmokestis nėra mokamas, jokių kitų pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas negauna. Sodros duomenis atsakovas tikrino 2024 m. sausio 15 d.
8. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad jis negalėjo pradėti dirbti Lietuvos Respublikoje be vairuotojo liudijimo, išduoto krovinių vežimo keliais pagal už atlygį pagal bendrijos licenciją ir šis liudijimas, išduotas pareiškėjui, galioja nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. Tai, kad pareiškėjas negalės dirbti Europos Sąjungoje, neturėdamas šio liudijimo, jis nežinojo. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjas ir yra įdarbintas bendrovėje tik nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d., tą patvirtina Sodros pažyma. Sodros pažymoje duomenys pateikti iki 2023 m. lapkričio 30 d., tačiau per laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas jokių pajamų iš UAB „Ravainė“ negavo, tai yra jis faktiškai bendrovėje jokių funkcijų neatlikdavo, nors vairuotojo pažymėjimą turėjo nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis negali dirbti be tachografo kortelės, tačiau jokių duomenų, kad jis arba darbdavys nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi dėl tachografo kortelės išdavimo teismui nepateikė.
Pažymėtina, kad, kaip nurodo atsakovas, pareiškėjui nacionalinė viza buvo išduota 2023 m. birželio 15 d. kaip atvykstančiam dirbti UAB „Ravainė“ kvietimu. UAB „Ravainė“ tarpininkavimo rašte dėl nacionalinės vizos nurodyta, kad numanoma atvykimo data – 2023 m. liepos 30 d., buvimo laikotarpis 12 mėnesių. UAB „Ravainė“ patvirtina, kad užsieniečiui darbo sutarties galiojimo laikotarpiu mokamas (bus mokamas) 1386 Eur darbo užmokestis.
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir nurodė, jog pareiškėjas pateiks teismui savo banko sąskaitos išrašą, pagal kurį matyti, kad jis turėjo ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų šalyje. Taip pat pažymėtina, kad teismui bus pateiktas Sodros išrašas, kad pareiškėjas yra apdraustas. Nurodytų dokumentų šiuo metu pareiškėjas pateikti negali, nes juos gaus per ateinančias kelias dienas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nei kreipdamasis į teismą 2024 m. vasario 1 d. su skundu, nei su patikslintu skundu 2024 m. vasario 21 d. minėtų duomenų nepateikė. Taip pat šie duomenys teismui nėra pateikti ir iki teismo posėdžio dienos 2024 m. kovo 19 d.
9. Teismas sutinka su atsakovo Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjui nėra mokamas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, jog galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui nebuvo mokamas mėnesinis darbo užmokestis. Vien faktas, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų, tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, yra pagrindas naikinti išduotą nacionalinę vizą (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 13 punkte). Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, todėl skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti.
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1165-415/2024). Iš Įstatymo nuostatų matyti, kad pareiškėjo viza buvo panaikinta vadovaujantis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, o tokiais veiksmas Migracijos departamentas nepažeidė pareiškėjo teisių.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, veikė savo kompetencijos ribose.
12. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
13. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas yra atmestas, tad jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovas duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų priteisimo klausimas nesvarstytinas (ABTĮ 40, 41 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. W. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.