Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Stasio Valužio ir Remigijaus Preikšaičio,

nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui V. V. ir jo gynėjui Vaclovui Janušauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria nutrauktas procesas dėl D. K. privataus kaltinimo skundo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. skundu kreipėsi į Klaipėdos m. apylinkės teismą, privataus kaltinimo tvarka prašydama patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d.

Skundžiama nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas procesą dėl D. K. skundo nutraukė motyvuodamas tuo, kad privatus kaltintojas atsisakė nuo kaltinimo, nes be svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį (BPK 413 str. 6 d.).

Nukentėjusioji D. K. apeliaciniu skundu prašo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tačiau kitam šio teismo teisėjui. Nurodo, kad teismo nurodytas bylos nutraukimo motyvas neatitinka tikrovės. Ji atvyko į teismo posėdį, į jį pavėlavusi 5 minutes, nes užtruko salės paieška. Skelbimų lentoje posėdžių tvarkaraštyje šio posėdžio nebuvo, ji kreipėsi į informaciją 1 aukšte, kur patarė kreiptis į teisėjos sekretorę. Pastarosios nebuvo kabinete, bet kitų teisėjų sekretorės pranešė, jog reikia eiti į salę Nr. 302. Užėjus į ją, dar salėje, sutiko teisėją D. Valošinaitę, sekretorę. V. V. sėdėjo. Atsiprašiusi paaiškino, dėl ko pavėlavo, bet teisėja į tai nereagavo, pranešė jai: „viskas, posėdis baigtas“, o atsisukusi į V. V. nuramino jį „būk ramus, aš jau paskelbiau, jog einu į pasitarimo kambarį“, ir išėjo. Sekretorė dar paklausė jos „kodėl aš nepranešiau, kad vėluosiu, kad aš turėjau žinoti, kokioje salėje vyks posėdis, jog už tai pasirašiau“. Tuo tarpu ji pasirašė tik dėl sekančio posėdžio datos. Kaip išsiaiškino vėliau, posėdžių salės iš anksto net nenustatomos, visada visi posėdžiai nurodami tos dienos bylų lentoje. Ji 2009 m. lapkričio 10 d. netgi buvo atvykusi pas teisėjos sekretorę patikslinti posėdžio datą, o tai savo ruožtu reiškia, kad ji tikrai planavo atvykti į posėdį. Sekretorės nebuvo, datą pranešė kita sekretorė, bet salės numerio nepranešė. Tai, kad ji tikslino datą, patvirtino ir pati teisėjos sekretorė (jai perdavė). Kita vertus, jei ji nepranešė, jog neatvyks, reiškia, kad vyks į posėdį. Taigi ji atvyko į posėdį, iš salės dar neišėjus nei teisėjai, nei sekretorei, o V. V. dar nespėjus pakilti nuo suolo, todėl jokių kliūčių nagrinėti bylą nebuvo. Mano, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja D. Valošinaitė pasielgė neteisėtai, todėl turi būti nušalinta nuo tolesnio jos bylos nagrinėjimo, taip pat prašo medžiagą dėl teisėjos D. Valošinaitės elgesio perduoti Teisėjų etikos komisijai.

Teismo posėdyje nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

BPK 413 str. 6 d. nustato, kad nukentėjusiajam be svarbios priežasties neatvykus į taikinamąjį posėdį laikoma, kad privatus kaltintojas kaltinimo atsisakė. Tokiu atveju procesas dėl privataus kaltinimo skundo nutraukiamas.

Kaip matyti iš byloje sukauptų dokumentų, šioje privataus kaltinimo byloje 2009-09-22 vykęs taikinamasis posėdis buvo atidėtas iki 2009-11-11 13.30 val., apie sekančio posėdžio laiką ir vietą proceso dalyviai buvo pasirašytinai informuoti pasibaigus 2009-09-22 posėdžiui, tačiau teismo šaukimai su juose nurodyta posėdžio data ir vieta jiems įteikti nebuvo.

Pažymėtina, kad privataus kaltinimo skundas teisme buvo gautas 2009-06-22. BPK 414 str. 4 d. nustato, kad dėl nukentėjusiojo skundo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje nusprendžiama per 20 dienų nuo skundo gavimo dienos. Taigi apylinkės teismas, eilę kartų nepateisinamai ilgam laikui atidėdamas taikinamąjį posėdį, o tuo pačiu ir sprendimo dėl skundo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimą, šiurkščiai pažeidė BPK 414 str. 4 d. reikalavimus.

Natūralu, jog proceso dalyviai, neįteikus jiems šaukimo šaknelės su nurodyta sekančio teismo posėdžio data ir vieta, per beveik 2 mėnesių laikotarpį galėjo pamiršti, kurioje posėdžių salėje numatyta tęsti taikinamąjį posėdį. Apeliantės nurodytą aplinkybę, jog taikinamojo posėdžio dieną teismo informacinėje lentoje nebuvo jokios viešai prieinamos informacijos apie minimos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir V. V.. Kitą apeliantės nurodytą aplinkybę, jog ji keletą minučių pavėlavo į teismo posėdį todėl, kad užtruko posėdžio vietos paieška (ji kreipėsi į informaciją teikiantį teismo darbuotoją, buvo nukreipta pas posėdžių sekretores, kurios galiausiai nurodė posėdžio vietą), o atvykusi sutiko išeinančias iš salės teisėją, posėdžio sekretorę bei V. V., apeliacinės instancijos teisme iš esmės patvirtino apklausta liudytoja teismo posėdžio sekretorė D. K. ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo V. V.. Pastarasis paaiškino, kad tuo metu, kai atvyko D. K. ir koridoriuje kalbėjosi su išeinančia iš salės teisėja, jis dar tebebuvo posėdžio salėje. Aplinkybę, kad išeinant iš posėdžio salės atvyko D. K. ir koridoriuje kalbėjosi su išeinančia teisėja, patvirtino ir liudytoja D. K..

Nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo sutikti su skundžiamos nutarties išvada, jog nukentėjusioji be svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį. Kaip minėta, taikinamoji privataus kaltinimo procedūra šioje byloje vyko nepateisinamai ilgai, pažeidžiant BPK nustatytus terminus, proceso dalyviai šaukimų atvykti į 2009-11-11 13.30 val. vyksiantį teismo posėdį nebuvo gavę, informacijos apie posėdžio laiką ir vietą teismo skelbimų lentoje ar kitoje tam skirtoje vietoje nebuvo. Dėl šių teismo organizacinės veikos trūkumų nukentėjusioji D. K. nežymiai pavėlavo į teismo posėdį, vienok jai atvykus visi proceso dalyviai dar buvo vietoje, o nutartį buvo numatyta skelbti tik 15 val. Akivaizdu, jog D. K., nors ir nežymiai pavėlavusi, atvykdama į taikinamąjį posėdį, posėdžio vietoje dar tebeesant kitai proceso šaliai, teisėjai bei posėdžio sekretorei, pašalino procesinį pagrindą, kuriuo teisėjai išeinant į pasitarimo kambarį buvo numatyta priimti, o vėliau pasitarimų kambaryje ir priimta skundžiama nutartis nutraukti procesą. Todėl, atvykus pavėlavusiai nukentėjusiajai, t. y. išnykus procesiniam pagrindui pripažinti, jog privatus kaltintojas atsisakė nuo kaltinimo, ir nesant kitų organizacinių kliūčių (esant laisvai posėdžio salei bei neišsiskirsčiusiems proceso dalyviams), teisėja turėjo pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą taikinamajame posėdyje ir susilaikyti nuo procesinio sprendimo nutraukti procesą tuo pagrindu, kad neatvyko nukentėjusioji, priėmimo. Apeliacinio proceso metu iš esmės pasitvirtinusios apeliantės nurodytos jos pavėlavimo į teismo posėdį priežastys patvirtina, kad ji neturėjo ketinimų atsisakyti nuo kaltinimo. Priešingai, nukentėjusioji ketino (ir šiuo metu tebeketina) tęsti procesą bei palaikyti privatų kaltinimą. Taigi skundžiamoje nutartyje nurodytas proceso nutraukimo motyvas aiškiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl naikinama, o D. K. privataus kaltinimo skundas perduodamas toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui spręsti, kokiam konkrečiai pirmosios instancijos teismo teisėjui skirti ar neskirti nagrinėti bylą, perduodamą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Iš byloje sukauptų duomenų matyti, jog po skundžiamos nutarites priėmimo D. K. įteikė du prašymus Klaipėdos m. apylinkės teismo pirmininkei dėl teisėjos D. Valošinaitės nušalinimo nuo tolesnio bylos nagrinėjimo, taip pat prašymą neskirti nagrinėti bylos ir teisėjai A. Sadauskaitei. Todėl, perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šiuos pareiškimus dėl nušalinimo BPK nustatyta tvarka privalės spręsti iš naujo nagrinėsiantis bylą pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka tikrinantis apskųstų pirmosios instancijos teismo nutarčių ir nuosprendžių pagrįstumą bei teisėtumą, nagrinėjamu klausimu priima BPK numatytus procesinius sprendimus, ir neinicijuoja skundžiamus sprendimus priėmusių teisėjų drausminės atsakomybės klausimų nagrinėjimo (teisėjų drausminės atsakomybės klausimų sprendimą reglamentuoja ne BPK, o Teismų įstatymas). Dėl, apeliantės manymu, netinkamo teisėjos elgesio apeliantė turi teisę inicijuoti drausmės bylos iškėlimą teisėjai „Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų“ 15-20 p. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį, kuria nutrauktas procesas dėl D. K. privataus kaltinimo skundo, ir perduoti D. K. privataus kaltinimo skundą toliau nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.