Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-991-303-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-27
Bylos Nr.
1A-991-303-2012
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-01926-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audronė Kartanienė (pirm.), Daiva Kazlauskienė, Artūras Šumskas
Nuteistasis
R. K.
Nukentėjusysis
J. B.
Advokatai
Juozapas Puškorius
Kategorijos
  • 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Jonas Ivanauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-991-303/2012Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01926-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teisėjų Daivos Kazlauskienės, Artūro Šumsko,sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,gynėjui advokatui Juozapui Puškoriui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. K. nukentėjusiajai J. B. priteista 2 814 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2011-05-10 naktį, išgertuvių metu bute, es. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė J. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG C 3300K, 364 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG, 310 Lt vertės, iš piniginės 40 Lt, nešiojamąjį kompiuterį DELL T5800 su krepšiu, 2100 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, J. B. priklausantį turtą, kurio bendra vertė – 2814 Lt, t.y. R. K. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-20 nuosprendį ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Neginčydamas teismo padarytų išvadų dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo fakto ir jos masto, apeliantas mano, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti, taikant bausmės individualizavimo nuostatas, jam paskyrus ir vieną iš alternatyvių straipsnio, pagal kurį jis nuteistas, sankcijoje nurodytų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių.

Apelianto nuomone, skiriant jam bausmę, teismas tinkamai neįvertino tai, jog jis visiškai pripažino savo padarytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Taip pat apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas, nėra priskiriama smurtiniams nusikaltimams, be to, ji buvo padaryta dėl buvusios sunkios jo finansinės padėties, nes tuo metu jis neturėjo jokių finansinių išteklių pragyvenimui. Nurodo, jog labai ilgą laiką nesėkmingai ieškojo darbo ir tik teisminio proceso metu jam pavyko rasti darbo vietą UAB „A.S.". Apelianto teigimu, darbdavio jis charakterizuojamas teigiamai, be to, jis pats nuoširdžiai stengiasi pasitaisyti ir nebekartoti praeities klaidų. Kadangi gauna legalias pajamas, gali save materialiai aprūpinti ir pragyventi, tokiu būdu išnyksta pagrindinis motyvas jam nusikalsti dar kartą. Apeliantas nurodo, jog jau keletą mėnesių jis draugauja su mergina, kuri jam daro tik teigiamą įtaką, skatina jį gyventi dorai ir būti socialiai atsakingu. Jis pats visam laikui atsiribojo nuo jam neigiamą poveikį dariusių draugų, savo nusikalstamus veiksmus praeityje vertina kritiškai.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, dirbdamas jis gali pradėti sąžiningai grąžinti skolas, dėl kurių apmokėjimo dydžio ir terminų yra sudaręs susitarimą, taip pat visiškai atlyginti nukentėjusiajai J. B. padarytą žalą. Tuo tarpu, jam paskyrus bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu, jo tolimesnis gyvenimas visuomenėje taps dar labiau problemiškas ir, tokiu būdu įgyvendinus bausmės paskirtį, bus pažeisti kiti socialiniai gėriai ir visuomenės siekiai socializuoti jos narius. Be to, nukentės ir asmenų, kuriems jis privalo grąžinti susidariusias skolas, teisėti interesai. Apelianto nuomone, sąžiningai dirbdamas ir mokėdamas mokesčius bei skolas, jis bus ženkliai naudingesnis visuomenei, nei jį įkalinus ir išlaikant už valstybės lėšas, todėl šios aplinkybės taip pat turi būti įvertintos, jam skiriant bausmę.

Apeliantas mano, kad nesant galimybės jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, jo atžvilgiu gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, kadangi, atsižvelgiant į skunde aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliantas yra įsitikinęs, kad teismui atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis savo tinkamu elgesiu sugebės įrodyti, jog gali pasitaisyti, juolab, kad su amžiumi, praėjus jaunatviškam kvailumui, kurio metu ir padarytos ankstesnės nusikalstamos veikos, jis blaiviu protu įvertino tikrąsias gyvenimo vertybes, kurias siekia išsaugoti.

Teismo posėdyje nuteistojo R. K. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas, jo ribose, atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu R. K. nuteistas už tyčinio nusikaltimo nuosavybei, padarymą. Ir nors ši pastarojo veika pagal įstatymą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ją R. K. padarė neišnykus teistumui už analogiško pobūdžio veikų padarymą, praėjus vos porai mėnesių po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Reikia pažymėti ir tai, kad praeityje apeliantas ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, už smulkų svetimo turto pagrobimą taipogi yra ne kartą baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Be to, po skundžiamu teismo nuosprendžiu apeliantui inkriminuotos veikos padarymo, pastarasis įvykdė dar dvi analogiško pobūdžio apysunkes nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-08-04 ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-12-15 nuosprendžiais. Kita vertus, kaip pagrįstai nustatė teismas, apeliantas būdamas darbingas, veikos padarymo metu niekur nedirbo, o įsidarbinęs UAB „A.S.“, kur, kaip nurodoma skunde, charakterizuojamas teigiamai, neišdirbo net mėnesio, kas leidžia teigti, jog šios bendrovės teismui pateikti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, nėra objektyvūs. Reikia pastebėti ir tai, kad R. K., pagal bylos duomenis linkęs piktnaudžiauti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas (b. l. 81-82, 85, 86, 89). Nustatytos aplinkybės rodo, kad apeliantas yra socialiai pavojingas, todėl jam kaip recidyvistui sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė už jo padarytą veiką paskirta pagrįstai (BK 56 str. 1 d.), juolab, kad švelnesnio pobūdžio bausmių, jo kriminaliniams polinkiams pakeisti nepakanka.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas aplinkybes, R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, kad R. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra, apeliantui paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima minimaliai. Šią bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Draugystės su mergina faktas ar pastarojo pažadas dorai gyventi, dirbti ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, vertintinas teigiamai, tačiau tai nėra tos aplinkybės, kurios mažintų jo, kaip nusikaltimą padariusio asmens, atsakomybę.

Apelianto skundo teiginys, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl sunkios finansinės padėties, paneigtas bylos duomenimis ir visų pirma, jo paties parodymais, iš kurių matyti, kad visus pinigus, kuriuos jis gavo pardavęs už iš nukentėjusiosios pagrobtus daiktus, išleido alkoholiui. Kita vertus, nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, todėl turėjo ir turi galimybę pasirinkti tokį darbą, už kurį mokamas uždarbis patenkintų jo poreikius. Tačiau, kaip jau minėta, apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, o įsidarbinęs, neišdirbo pilno mėnesio.

Apelianto skundo argumentai, kuriais šis prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taipogi yra nepagrįsti.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju tokios išvados, t. y. išvados, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad R. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, padaryti negalima. Kaip jau aukščiau buvo minėta, nuteistasis iki naujos nusikalstamos veikos padarymo, jau buvo penkis kartus teistas ir pagrinde už nusikalstamas veikas nuosavybei, už smulkų svetimo turto pagrobimą baustas administracine tvarka, be to, po skundžiamu teismo nuosprendžiu R. K. inkriminuotos veikos padarymo, pastarasis įvykdė dar dvi apysunkes nusikalstamas veikas ir už tai, kaip jau minėta, yra nuteistas. Pažymėtina ir tai, kad pastarasis piktnaudžiauja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas (b. l. 85-89). Naują nusikalstamą veiką R. K. padarė neišnykus teistumui. Visa tai rodo, kad R. K. nusikalto neatsitiktinai ir kad jis nėra linkęs taisytis.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visus šiuos bylos duomenis, pagrįstai R. K. paskyrė BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose nustatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra adekvati ir padarytai veikai ir R. K. asmenybei, todėl gali pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą, jo ribose, atmesti.

Kolegijos pirmininkė Audronė KartanienėTeisėjai Daiva KazlauskienėArtūras ŠumskasNuorašas tikras :Kolegijos pirmininkė Audronė Kartanienė