Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui V. O. (institucija, dalyvaujanti procese išvadai duoti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. pripažino, kad D. V. tėvas yra atsakovas V. O., nustatė nepilnamečio D. V., gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove) J. V., priteisė iš atsakovo V. O. išlaikymą nepilnamečiam D. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis nuo 2010-04-12 iki D. V. pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo V. O. 7 200 Lt išlaikymo nepilnamečiam D. V. įsiskolinimo, paskyrė ieškovę J. V. nepilnamečiam D. V. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas nustatė, kad 2000-03-02 gimusio vaiko motina įrašyta ieškovė, o vaiko tėvas nenurodytas, kad ieškovė ir atsakovas dirbo vienoje įmonėje. Teismas, įvertinęs teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktą, vadovaudamasis CK 3.146 str. 1, 2 d., 3.147 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., konstatavo, kad 2000-03-02 gimusio D. V. tėvas yra atsakovas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame bendrabučio tipo vieno kambario bute, kad nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos yra patenkinamos, kad ieškovė vaiką myli ir prižiūri, pripažino, kad nepilnamečio vaiko interesai bus tinkamai apsaugoti, jam gyvenant kartu su motina. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius, šalių turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, turimą išlaikytinių skaičių bei šalių įsipareigojimus, į vaiko bendruosius ir specialiuosius poreikius, vadovaudamasis CK 3.192 str. 2 d., pripažino, kad 800 Lt dydžio išlaikymas yra pakankamas, kad jis užtikrintų minimalius vaiko poreikius, kad šią sumą vaiko tėvai turėtų dalintis lygiomis dalimis. Teismas nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki ir ji nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos teikti savo nepilnamečiam vaikui tinkamą išlaikymą. Teismas sprendė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami jauno amžiaus, sveiki ir darbingi, gali dirbti ir turėti iš darbo santykių pakankamas pajamas pragyventi ir nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Kadangi atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, teismas, vadovaudamasis CK 3.159 str., 3.192 str. 3 d., iš atsakovo priteisė išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas sprendė, kad įsiskolinimas apskaičiuojamas 200 Lt dydžio periodines išmokas padauginant iš 36 mėnesių laikotarpio. Teismas, nustatydamas įsiskolinimo dydį, atsižvelgė į tai, kad ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir po sūnaus gimimo pakankamai ilgą laiką nesirūpino, jog sūnaus gimimo dokumentuose būtų atliktas įrašas apie vaiko biologinį tėvą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nustatymą, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, pripažino, kad D. V. tėvas yra atsakovas V. O., nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina (ieškove) J. V., priteisė iš atsakovo V. O. nepilnamečiam vaikui D. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2010-04-12 iki D. V. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisė iš atsakovo V. O. nepilnamečiam D. V. 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą (CPK 176-185, 263, 265 str.).

Byloje nustatyta, kad D. V. gimė 2000-03-02, gimimo liudijime jo motina nurodyta ieškovė J. V., tėvas nenurodytas (b. l. 6). Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti sūnaus Dominyko tėvu atsakovą V. O. Pirmosios instancijos teismas 2010-11-29 sprendimu šį ieškinio reikalavimą tenkino, pripažino, kad ieškovės sūnaus Dominyko tėvas yra atsakovas V. O. Atsakovas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde nurodo, kad jis su ieškove niekada nėra turėjęs jokių santykių, kad šiai aplinkybei patvirtinti nebuvo pasinaudota kitomis (be ekspertizės išvados) įrodinėjimo priemonėmis, kad ekspertizė buvo atlikta Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijoje išimtinai pagal ieškovės pageidavimą, imant kraują, jam kilo įtarimų dėl adatų, todėl yra pagrindas netikėti ekspertizės išvada, kad tuo metu, kai buvo pradėtas D. V., ieškovė sirgo venerine liga, taip pat tuo, kad jei jis iš tikrųjų būtų vaiko tėvas, ieškovė su ieškiniu į teismą būtų kreipusis anksčiau. Išnagrinėjus atsakovo argumentus, kurių pagrindu jis prašo panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl tėvystės nustatymo, įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovo argumentai nėra pagrįsti.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 str. išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 d. kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 str.). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 str. 2 d. įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 str. 2 d. nurodytus teisinius padarinius). Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 str. 1 d. nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Dėl to atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tėvystės nustatymo klausimu priimtas pažeidžiant įrodinėjimą reglamentuojančius CPK 176, 177, 185, 219 str., kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.148 str. 1 d. ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, yra nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pagrindas tėvystei nustatyti buvo mokslinis įrodymas, t. y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 228/10 (01), kuris pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu apelianto tėvystę. Iš šio akto matyti, kad, nustatant ar atsakovas yra vaiko D. V. tėvas, 2010-07-30 tyrimo metu kraujas buvo paimtas iš atsakovo V. O., vaiko D. V. ir ieškovės J. V., kad kraujas buvo paimtas iš piršto ant FTA kortelių ir ant atskirų marlės gabalėlių su užrašais: ES 228- T, ES 228-V, ES 228-M. Aplinkybė, kad tyrimui kraujas buvo paimtas iš visų trijų asmenų, t. y. iš ieškovės, atsakovo ir vaiko, neabejotinai paneigia atsakovo argumentus dėl ekspertizės išvados, kaip pagrindinio įrodymo nustatant tėvystę, nepatikimumo ir neobjektyvumo. Atlikus ekspertizę, gauta išvada, kad V. O. yra vaiko D. V. tėvas su 99,9999 proc. tikimybe. Atsakovas nenurodė jokių mokslinių ar kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti šios atlikos ekspertizės išvada. Atsakovas teigia, kad atliekant ekspertizę nesilaikyta jos atlikimo taisyklių, t. y. kad ekspertizė pagal ieškovės pageidavimą buvo atlikta Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijoje, kad atliekant ekspertizę buvo „manipuliuojama“ adatomis, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Iš 2010-07-09 parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas sutiko tyrimus atlikti Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijoje. Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ekspertizė buvo atlikta naudojant netinkamas priemones, kas leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad ekspertizė atlikta pažeidžiant ekspertizių atlikimo taisykles (CPK 12, 178) ir kas leistų abejoti ekspertizės išvadų pagrįstumu. Atsakovui nebuvo užkirstas kelias prašyti skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau atsakovas neprašė, jog būtų paskirta pakartotinė ekspertizė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovės sveikatos būklės tuo metu, kai ji pastojo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo dokumentų apie ieškovės ligą, kad ieškovė nepateisinamai ilgą laiką nesikreipė į teismą tam, kad būtų nustatyta vaiko tėvystė, negali paneigti byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas yra vaiko tėvas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo 2010-11-15 dėl to, kad atsakovas į kitą teismo posėdį galėtų atsivesti liudytoją, nes iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui buvo sudarytos galimybės kviesti liudytojus, t. y. 2010-10-08 parengiamajame teismo posėdyje buvo nustatytas šalims terminas iki 2010-10-28 pateikti reikalavimus šioje byloje ir duomenis apie kviečiamus į teismo posėdį liudytojus, tačiau atsakovas to nepadarė. 2010-11-15 teismo posėdyje atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad į teismo posėdį liudytojas negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių.

Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str. 1 d.). Turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas gautų geresnį išlaikymą iš tėvų ar kitų finansiškai už jį atsakingų asmenų tiek valstybės viduje, tiek iš užsienio (Vaiko teisių konvencijos 27 str. 4 d.). Šių konvencijų nuostatų reikalavimai suderinti su nacionalinės teisės aktų nuostatomis. CK 3.192 str., reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Taigi pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra konkretaus vaiko poreikiai ir jo abiejų tėvų turtinė padėtis. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. Konkreti kiekvieno iš tėvų skirtinų vaikui išlaikyti lėšų suma priklauso nuo byloje nustatytų kiekvieno iš jų turtinių galimybių: turimo turto, gaunamų pajamų, būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius, abiejų tėvų pateiktus duomenis apie jų turtinę padėtį, nustatė, kad atsakovas nuo 2010-04-12 turi teikti 400 Lt išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Byloje atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovės turtinė padėtis yra tokia, jog ji vaikui gali teikti žymiai didesnį išlaikymą, nei atsakovas. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tik ieškovė užtikrina, jog būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kurių sprendimo dalis, kuria priteistas išlaikymas nuo 2010-04-12, yra nepagrįsta ir neteisėta. Ši sprendimo dalis nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, todėl ši sprendimo dalis pripažintina pagrįsta ir teisėta.

Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistas 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas, nesutikdamas su šia teismo sprendimo dalimi, nurodo, kad išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, kad aplinkybė, jog jis yra vaiko tėvas, nustatyta tik 2010-11-29 sprendimu, todėl pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką jam atsirado nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad aplinkybė, jog jis vaiko tėvu pripažintas tik 2010-11-29 teismo sprendimu, todėl iš jo apskritai negali būti priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011).

Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas: 400 Lt advokato pagalbai apmokėti, 900 Lt ekspertizės išvadai apmokėti. Atsakovas, nesutikdamas su priteistomis išlaidomis ekspertizės išvadai apmokėti, nurodo, kad ši suma priteista nepagrįstai, kadangi 2010-07-09 nutartyje, kuria buvo paskirta ekspertizė, nustatyta, kad ekspertizės išlaidas apmoka ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis į Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto sąskaitą, kad pusę šios sumos, t. y. 450 Lt, jis sumokėjo. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą šios aplinkybės neginčija. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį, todėl atsakovas pagal anksčiau minėtą įstatymo nuostatą privalo atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad viena ieškovė sumokėjo 900 Lt už ekspertizę, nes iš byloje pateiktų ieškovės 2010-07-30 mokėjimo nurodymo Nr. 397596 UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Medicinos bankas“ 2010-07-30 kasos pajamų orderio Nr. 397596 matyti, kad ieškovė sumokėjo 450 Lt (b. l. 49, 50). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė 900 Lt išlaidų ekspertizės išvadai sumokėti. Dėl šių priežasčių mažintina ieškovei iš atsakovo priteistų išlaidų ekspertizės išvadai sumokėti suma iki 450 Lt.

Dėl ankščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinis skundas iš esmės netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeistina.

Kadangi apeliacinio skundo materialinio pobūdžio reikalavimai netenkinti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atstovavimą advokatei sumokėjo 300 Lt. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovės atstovės advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, pobūdį, į bylos nagrinėjimo trukmę ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Lt advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (bylinėjimosi išlaidų) (CPK 98 str.). Priteistina iš atsakovo ieškovei advokatės atstovavimo išlaidų suma nemažintina dėl to, kad tenkintas apeliacinis skundas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, kadangi apeliacinės instancijos teisme priimtas procesinis sprendimas vertintinas kaip sprendimas atsakovo nenaudai, nes apeliacinis skundas dėl ginčo esmės yra atmestas, o šalies naudai ar nenaudai priimamu apeliacinės instancijos procesiniu sprendimu nelaikoma teismo sprendimo dalis dėl teismo išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą ieškovei J. V. iš atsakovo V. O. 900 Lt išlaidų ekspertizei apmokėti sumą sumažinti iki 450 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. V. iš atsakovo V. O. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300 AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovo V. O. 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.