Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2022-06-01 · Civilinė byla Nr. e2YT-2634-1105/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-01
Bylos Nr.
e2YT-2634-1105/2022
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01188-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Eglė Sabaliauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
P. P.
Suinteresuotas asmuo
J. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus, L. P., notarei A, valstybės įmonės „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2634-1105/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01188-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 1 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei V. V.,dalyvaujant pareiškėjui P. P., jo atstovei advokato padėjėjai A. L.,suinteresuotam asmeniui J. P.,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovui K. C.,

suinteresuotiems asmenims L. P., notarei A. Š., suinteresuotų asmenų valstybės įmonės „Turto bankas“ , Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims L. P., J. P., valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarei A. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.51 straipsnio pagrindu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos J. P. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo tikslu. Tiek savo pareiškime, tiek posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis yra palikėjos sūnus. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui, motina J. P. liko gyventi viena. Prieš 13 metų motina atvyko gyventi pas pareiškėją, pareiškėjas su žmona ją slaugė iki pat mirties. Po motinos mirties liko žemės sklypas, kurio dalis yra paimta visuomenės poreikiams, namų apyvokos ir motinos asmeniniai daiktai. Dar būdama gyva, pareiškėjo motina buvo įgaliojusi pareiškėją sudaryti sandorius jos vardu, prižiūrėti jos turtą. Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu palikėja jau tuomet išreiškė valią, kad pareiškėjas paveldėtų jai priklausantį turtą. Šį visą turtą pareiškėjas prižiūrėjo ir šiuo metu prižiūri kaip savo, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog jis priėmė motinos palikimą faktiniu valdymu. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos J. P. palikimo priėmimo ar jo atsisakymo faktų. Kitokia nei teismine tvarka pareiškėjas negali gauti palikimo priėmimo fakto pagrindžiančių dokumentų. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, nes jis galės paveldėti po J. P. mirties atsiradusį palikimą.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjo atstovė advokatė A. L. pareiškimą palaikė ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. P. priėmė po savo motinos J. P. mirties atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo L. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė sutinkantis su pareiškimu.

4. Suinteresuotas asmuo J. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su pareiškimu.

5. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog valstybės įmonė nėra gavusi duomenų apie galimą J. P. turto perėjimą valstybei.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog nėra gavęs informacijos apie (duomenys neskelbtini) mirusios J. P. palikimo perėjimą valstybei. Suinteresuotas asmuo jokios procedūros turto atžvilgiu nevykdė ir neprieštarauja, kad civilinėje byloje sprendimas būtų priimtas teismo nuožiūra.

7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos teismo posėdžio metu nurodė pareiškimą, pagal pateiktus įrodymus, nagrinėti teismo nuožiūra.

8. Suinteresuotas asmuo notarė A. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

9. Pareiškimas tenkinamas.

10. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos J. P. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes nuo šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti visą po tėvo mirties atsiradusį palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

11. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

12. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, pateiktų įrodymų turiniu nustatyta, kad palikėja J. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja turėjo sūnus – P. P. ir J. P. (VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog palikėja turėjo dar du sūnūs – A. P., kuris miręs, ir L. P., kuris įtrauktas suinteresuotu asmeniu byloje. Palikėjos J. P. sutuoktinis K. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Po J. P. mirties liko turtas – žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Trumpalaikė žemės nuomos sutartis pavirtina, jog šis žemės sklypas yra išnuomotas žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) įgaliojimu, patvirtintu Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) biuro notarės, nustatyta, jog palikėja buvo įgaliojusi savo sūnų P. P. valdyti, naudoti ir disponuoti visą jos turtą bei turtines teises ir prievoles. Pareiškėjo teigimu, po motinos mirties jis tvarkė su šiuo turtu susijusius reikalus ir priėmė motinos asmeninius daiktus. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjos vardu nėra įregistruotų testamentų.

13. Pažymėtina, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, o įpėdinis priimdamas palikimą šiuo būdu savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

14. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad palikėjas rūpinasi po motinos J. P. mirties likusiu turtu, byloje esantys dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas mokėjo žemės mokestį už žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 2021 metus. Taip pat, priėmė motinos asmeninius daiktus, kadangi motina iki pat mirties gyveno su juo, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas jau iki motinos mirties administravo jos turtą. Minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad P. P. aukščiau aptartu būdu priėmė po savo motinos J. P. mirties atsiradusį palikimą.

15. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiosios J. P. palikimo sudėties.

16. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, nes neviršija minimalios nustatytos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo P. P. pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė po savo motinos J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Eglė Sabaliauskienė