Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei E. Ž. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

E. Ž. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos, siekdama susigrąžinti į šeimą sūnų ir dukrą, motina aktyviai bendradarbiauja su jai paskirtu advokatu.

Biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto socialinės paramos centras 2019-04-29 raštu Nr. 8-1599 Skyrių informavo, kad Pagalbos šeimai skyriuje 2018-11-27 vykusio pirmojo atvejo nagrinėjimo posėdžio metu E. Ž. įsipareigojo laikytis blaivybės, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimus, lankyti vaikus Šiaulių socialinių paslaugų centre, domėtis jų ugdymo pasiekimais, bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. Rašte nurodyta, kad E. Ž. vykdo Pagalbos plane pasirašytus įsipareigojimus, dirba, nevartoja alkoholio, dalyvavo organizuotuose pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimuose, dalyvavo Moterų grupėje nuo alkoholio ir/ar narkotinių medžiagų priklausomiems asmenims.

Šiaulių apskrities VTAS valstybės tarnautojai 2020-07-21 aplankė globotinius T. Ž. ir U. Ž., globojamus nuolatinių globėjų šeimoje ir surašė Globojamų (rūpinamų) vaikų aplankymo aktus Nr. 6GVA-571 ir Nr. 6GVA-572, iš kurių matyti, kad nepilnamečiai vaikai su motina E. Ž. susitikę buvo 2 kartus. Aplankymo akte taip pat nurodyta, kad globėja stengiasi, kad vaikai bendrautų su biologine motina, skatina bendravimą, vaikus veža į susitikimus su mama.

E. Ž. šeimai nuo 2020-12-10 taikoma atvejo vadyba Elektrėnų savivaldybėje, nuo 2020-12-17 teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. E. Ž. savo įsipareigojimų ir susitarimų nevykdė, su socialine darbuotoja ar atvejo vadybininke bendravo tik joms paskambinus, pati iniciatyvos bendrauti nerodė, dėl pagalbos ar patarimų nesikreipė. E. Ž. neturi pastovios gyvenamosios vietos, nes namas, kuriame gyveno su gyvenimo draugu, sudegė. Šiuo moteris su draugu glaudžiasi jo motinai nuosavybės teise priklausančiame name, jiems skirtas vienas kambarys. E. Ž. niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Nuo 2020-09-10 iki 2021-06-09 moteriai yra paskirta nedarbo draudimo išmoka, kurios dalis yra išskaičiuojama priteistiems alimentams mokėti. Raginant ieškotis darbo, moteris teigė, kad žiemą jai dirbti nepasimoka, be to ji gyvena atokioje vietovėje, darbo gyvenamojoje vietoje nėra, o važinėti į darbą, nėra patogu.

E. Ž. nuo atvykimo dienos gyventi į Elektrėnų savivaldybę, nedėjo pastangų esamai situacijai pakeisti, pastebima, kad pokyčių, dėl kurių vaikai galėtų grįžti į šeimą, nėra. Be to, rašte teigiama, kad pati E. Ž. nurodo, kad ji šiuo metu savarankiškai vaikais pasirūpinti negali.

A. E. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji šiuo metu įsidarbino ir todėl galės teikti didesnį išlaikymą vaikams. Supranta, kad esant dabartiniai situacijai šiuo metu vaikams gyvenamojo būsto užtikrinti negali, ir viena išlaikyti vaikų negalėtų, tačiau, jei teismas grąžintų vaikus, ji pasistengtų rasti gyvenamąją vietą. Su vaikais nebendravo, nes buvo karantinas ir buvo išvykusi dirbti į užsienį. Palaikė ryšį su vaikų globėja, ir bandė bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu. Niekada nevengė dirbti, mokėti išlaikymą vaikams ar bendrauti su vaikais. Dar turi keturis vaikus, iš kurių trys yra globojami, o vyriausias gyvena su tėvu.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

Gimimo įrašų Nr. 52 ir Nr. 378 duomenimis, atsakovė E. Ž. yra nepilnamečių vaikų T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), motina.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-11-22 sprendimu buvo laikinai apribota E. Ž. motinos valdžia nepilnamečių vaikų T. Ž. ir U. Ž. atžvilgiu.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2018-01-26 nutartimi nepilnamečiams vaikams T. Ž. ir U. Ž. nustatyta nuolatinė globa, globėja paskiriant R. A..

Biudžetinės įstaigos „Vilniaus miesto socialinės paramos centras“ duomenimis, E. Ž. šeimai nuo 2016-12-28 teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, o nuo 2018-11-27 taikoma atvejo vadyba.

Iš Šiaulių apskrities VTAS 2019-08-19 Globojamų (rūpinamų) vaikų aplankymo aktų Nr. 6GVA-881 ir Nr. 6GVA-882, matyti, kad nepilnamečiai vaikai T. Ž. ir U. Ž. su tėvais nebendrauja, motina jų nelanko, išlaikymo neteikia.

Iš Šiaulių apskrities VTAS 2020-07-21 Globojamų (rūpinamų) vaikų aplankymo aktų Nr. 6GVA-571 ir Nr. 6GVA-572, matyti, kad nepilnamečiai vaika su motina E. Ž. buvo susitikę du kartus.

Biudžetinės įstaigos Elektrėnų socialinių paslaugų centras 2021-03-22 rašte Nr. 02. S-101, nurodyta, kad E. Ž. šeimai nuo 2020-12-10 taikoma atvejo vadyba Elektrėnų savivaldybėje, nuo 2020-12-17 teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. E. Ž. nuolat buvo raginama bendrauti su Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Globos centro darbuotojais, vaikų globėja, karantino metu , elektroninėmis ryšio priemonėmis derinti susitikimus su vaikais, mokėti priteistą išlaikymą, pagal galimybes mokėti ir turimą įsiskolinimą vaikams, ieškoti darbo, lankyti priklausomybių konsultanto, psichologo konsultacijas, stiprinti tėvystės įgūdžius, bendrauti su paskirta darbuotoja ir atvykti į individualias konsultacijas. Rašte nurodyta, kad E. Ž. savo įsipareigojimų ir susitarimų nevykdė, su socialine darbuotoja ar atvejo vadybininke bendravo tik joms paskambinus, pati iniciatyvos bendrauti nerodė, dėl pagalbos ar patarimų nesikreipė. Žinoma, kad E. Ž. neturi pastovios gyvenamosios vietos, nes namas, kuriame gyveno su gyvenimo draugu, sudegė. Šiuo moteris su draugu glaudžiasi jo motinai nuosavybės teise priklausančiame name, jiems skirtas vienas kambarys. E. Ž. niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Nuo 2020-09-10 iki 2021-06-09 moteriai yra paskirta nedarbo draudimo išmoka, kurios dalis yra išskaičiuojama priteistiems alimentams mokėti. Raginant ieškotis darbo, moteris teigė, kad žiemą jai dirbti nepasimoka, be to ji gyvena atokioje vietovėje, darbo gyvenamojoje vietoje nėra, o važinėti į darbą, nėra patogu. E. Ž. šeimai 2021-03-05 buvo sudarytas pagalbos planas, paskirtos pagalbos priemonės: vaikų motinai susitikimus, bendravimą su vaikais derinti su Šiaulių globos centro specialistais, domėtis vaikų ugdymu, savijauta, bendrauti su vaikų lankomų įstaigų specialistais, kas mėnesį mokėti vaikams priteistą išlaikymą, ieškoti darbo, užsiregistruoti pas priklausomybių konsultantą ir lankyti konsultacijas, dalyvauti individualiose socialinio darbuotojo konsultacijose. Siūlomų pagalbos priemonių lankyti tėvystės įgūdžių mokymus ar psichologo konsultacijas, padėsiančias atkurti ir stiprinti ryšį su vaikais, E. Ž. posėdžio metu atsisakė, motyvuodama, kad pozityvios tėvystės mokymus ji baigė ir pažymėjimas įgytoms žinioms galioja tris metus, o psichologo konsultacijos jai šiuo metu nėra tikslingos. Socialinės darbuotojos teigimu, E. Ž. pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių nevykdo. Iki atvejo vadybos nagrinėjimo posėdžio atvejo vadybininkei bendraujant su Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Globos centro socialine darbuotoja - globos koordinatore yra žinoma, kad E. Ž. su globos koordinatore paskutinį kartą telefonu bendravo 2020-11-05. Apie pakeistą gyvenamąją vietą Globos centro darbuotojų neinformavo. Specialistė nurodė, kad E. Ž. vaikų globėjai buvo parašiusi keletą sms žinučių. Rašte nurodoma, kad vaikų motina pati iniciatyvos bendrauti su vaikais nerodo, todėl per atvejo nagrinėjimo posėdį Globos centro darbuotoja ragino motiną priimti siūlomą specialistų pagalbą, daugiau laiko skirti bendravimui su vaikais, domėtis jų ugdymu, savijauta, mokėti vaikams priteistą išlaikymą. E. Ž. nuo atvykimo dienos gyventi į Elektrėnų savivaldybę, nedėjo pastangų esamai situacijai pakeisti, pastebima, kad pokyčių, dėl kurių vaikai galėtų grįžti į šeimą, nėra. Be to, rašte teigiama, kad pati E. Ž. nurodo, kad ji šiuo metu savarankiškai vaikais pasirūpinti negali.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad tarp motinos (atsakovės) ir nepilnamečių vaikų dėl atsakovės kaltės bendravimas nevyksta. Nuo laikino motinos valdžios apribojimo ir globos vaikams nustatymo padėtis nepasikeitė – atsakovė vengia atlikti savo pareigas, mažai domisi vaikų poreikiais, nededa pakankamai pastangų bendrauti su vaikais ir nesiima aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą.

Atsakovė yra iš esmės nusišalinusi nuo savo vaikų auklėjimo ir priežiūros. Atsakovė praktiškai nedalyvauja jų gyvenime, nesiekia įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų. Atsakovė vangiai dėjo pastangas įsidarbinti vis rasdama pasiteisinimus kodėl negali įsidarbinti. Neturėdama darbo ji negalėjo teikti pakankamo išlaikymo savo vaikams ir nors šiuo metu įsidarbino, tačiau dar nagauna pakankamai lėšų iš kurių galėtų išlaikyti vaikus. Be to, atsakovė nededa pastangų susirasti būstą ir taip užtikrinti vaikams tinkamas sąlygas gyventi. Objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovė dėtų realias pastangas susigrąžinti vaikus, byloje nėra.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečiams vaikams T. Ž. ir U. Ž.. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiams vaikams neužkerta atsakovės galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo ir ugdymo procese.

Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Už ieškinio reikalavimą apriboti tėvų valdžią mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 75 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės E. Ž., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiam sūnui T. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovės E. Ž., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametei dukrai U. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Iš atsakovės E. Ž. priteisti 75 Eur žyminio mokesčio valstybei. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24

7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.