Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Nepilnamečio vaiko, R. Š., globėja, paskirta ieškovė, J. G.. R. Š. globos vieta yra nustatyta, ieškovės, gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo įsakymu taip pat paskirta vaiko globos išmoka, kuri mokama nuo 2014-09-30.

Minėtas įsakymas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, jokie suinteresuoti asmenys šio įsakymo nėra apskundę.

Nuo 2014-10-20 dienos ieškovė, J. G., kaip teisėta įstatyminė nepilnamečio R. Š. laikinoji globėja, atidarė banko sąskaitą, nepilnamečio globotinio interesais.

Nepilnametis globotinis, R. Š., yra ieškovės sesers V. Š. mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Ieškovės seseriai būnant gyvai, su jos šeima seserų santykiai buvo normalūs, susitikdavo per šeimos šventes, pasveikindavo vieni kitus gimimo dienos proga. Seseriai pagimdžius sūnų, R. Š., kuris buvo labai laukiamas vaikas jų šeimoje, jų ir ieškovės santykiai buvo normalūs.

Tačiau dar 2008 metais, ieškovės sesuo, V. Š., žiemą, su sūnumi R., išėjo iš namų ir atvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), pas savo motiną. Iš velionės sesers kalbos ieškovė tuo metu suprato, kad santykiai jos šeimoje visiškai yra pašliję, sesuo teigė, kad jos vyras labai daug vartoja alkoholio.

2010 metais, ieškovės sesuo, V. Š., nepilnamečio R. Š. motina, susirgo kraujo vėžiu, o tuo tarpu R. grįžo gyventi pas tėvą, J. Š., į (duomenys neskelbtini). Tuo metu kai R. gyveno (duomenys neskelbtini), jis dažnai kalbėdavo su savo motina, kuriai pasipasakodavo, kad tėtis, J. Š. labai daug geria alkoholio.

Mirus nepilnamečio R. Š. motinai, V. Š., laidotuvių metu ieškovė iš kaimynų sužinojo, kad atsakovas labai skriausdavo jos seserį V. ir dabar skriaudžia savo sūnų R., kuriam šiuo metu yra paskirta laikinoji globa. Per laidotuves R. pusseserėms pasakojo, kad tėvas jį mušdavo su šluota, rodė sumuštą mėlyną ranką. Po laidotuvių R. skambindavo ieškovei, tetoms ir pusseserėms naktimis verkdamas, kad tėvas girtuokliauja ir smurtauja. Ieškovė kviesdavo policiją, siųsdavo raštus į vaikų teises, kad tikrintų šią šeimą, kad gelbėtų vaiką nuo smurto ir tėvo, kuris be saiko vartojo alkoholį. Ši situacija yra puikiai žinoma Kauno m. vaiko teisių apsaugos skyriui, kuris turi surinkęs visą ati charakterizuojančią medžiagą.

2013 metais Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau 2013-04-09 dieną buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių, kad J. Š., padarė veiką turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nereiškia, kad nusikalstama veika prieš nepilnametį vaiką nebuvo padaryta, tai reiškia, kad tiesiog pritrūko įrodymų. Taigi nepilnamečio vaiko tėvo, J. Š. elgesys nepilnamečio vaiko atžvilgiu, neatitinka Vaiko teisių apsaugos konvencijos, bei kitų su vaiko teisėmis susijusių įstatymų. Tai patvirtina ir 2014 metais Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK KPS pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-00786-14 prieš atsakovą dėl fizinio skausmo sukėlimo jo nepilnamečiam sūnui R. Š..

Nuo 2013 metų balandžio (kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas) iki 2014 rugsėjo mėnesio, nei ieškovė, nei kiti giminaičiai, negalėjo susisiekti su R. Š., tik ieškovės sesuo, A. K., gaudavo šiek tiek informacijos iš buvusių kaimynų, apie smurtą ir girtuokliavimą ieškovės sesers nepilnamečio vaiko šeimoje, todėl žino apie joje esančią nepalankią vaikui aplinką, bet nieko padaryti negalėjo, nes nebuvo teisėta vaiko globėja.

2014-09-30 dieną R. Š. buvo paimtas iš šeimos, tai yra iš tėvo atsakovo J. Š. dėl jo girtuokliavimo. R., ieškovė J. G., paėmė globoti į (duomenys neskelbtini), nes čia gyvena su savo sutuoktiniu, kuris neprieštaravo dėl nepilnamečio R. Š. globos.

Kauno miesto administracijos direktorius įsakymu 2014-10-02 nustačius nepilnamečiam vaikui laikinąją globą, R. Š., buvo paimtas iš šeimos, be jokių asmeninių daiktų, taip kaip išėjęs į mokyklą.

Vaikas buvo labai išsigandęs, pasimetęs ir dėl kiekvieno staigesnio kito žmogaus judesio gūžėsi, mirksėjo labai dažnai akimis, tiesiog bijojo bendrauti, labai atsargiai rinkdavo žodžius, mažai kalbėjo. Jo pažymiai mokykloje buvo prasti.

Bėgant laikui ir R. gyvenant ieškovės šeimoje, jis atsigavo emociškai, susirado naujų draugų, pradėjo lankyti naują mokyklą. Šiuo metu jis yra normalios emocinės būsenos, bendraujantis, adekvačiai suvokiantis susidariusią situaciją ir vienareikšmiškai nusprendęs, kad gyventi su tėvu J. Š., šiuo metu nenori. Jis pradėjo pasakoti kas buvo ir kas vyko jo šeimoje.

Gyvendamas laikinosios globėjos šeimoje, R. 7 mėnesius, (duomenys neskelbtini), lankėsi pas vaikų psichologę. Kiek vėliau kursus pradėjo lankyti ir ieškovė, ji išklausė 30 valandų trukmės globėjų kursus, ją testavo socialinės darbuotojos V. A., A. S., V. Š..

Tai ką šiuo metu jaučia R., jis savo gyvenimą Šiauliuose įsivaizduoja spalvingą ir su perspektyvomis, draugų R. susirado labai greitai. Į (duomenys neskelbtini) gyventi pas tėvą, R. grįžti nenori.

Pirmasis pokalbis su vaikų teisių atstove vyko, paskyrus vaikui laikinąją globą, (duomenys neskelbtini). 2014-10-08 buvo šeimos susitikimas, dalyvaujant ir J. Š., ir buvo sprendžiamos tėčio ir R. problemos. R. tuo metu nedalyvavo susitikime, kuriame buvo kalbama kaip R. sekasi (duomenys neskelbtini), kaip sekasi tėčiui tvarkytis savo gyvenimą, buvo sudaromi planai kokius kursus ir ką lankys J. Š., siekiant susitvarkyti savo asmeninį gyvenimą, pagerinti santykius su nepilnamečiu vaiku ir atkurti galimybes auginti savo nepilnametį vaiką.

Sekantis pasimatymas su vaiko tėvu, vyko Kaune 2014 gruodžio mėnesį, kur vyko ir R. apklausa, dalyvaujant vaiko teisių darbuotojai, prokurorei ir teisėjai. Vaikas buvo apklausiamas dėl smurtavimo.

2015 m. liepos 01 dienos Kauno savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus posėdyje, kuriame buvo surašytas vaiko globos (rūpybos) priežiūros aktas, R. posėdyje nedalyvavo, jis buvo atskirai apklaustas vaikų teisių darbuotojos. Iš nepilnamečio vaiko poreikių, konstatuotų specialistų, buvo nustatyta, kad R. Š., nori gyventi su ieškove, savo teta, globėja J. G.. Ji su R. sutaria gerai, jis laikosi namų taisyklių, jie kalbasi su juo apie jo problemas. Su savo tėvu R. bendrauti nenori, tačiau kalbasi su tėvu telefonu, kai tėvas paskambina ir buvo susitikęs vieną kartą, kai tėvas buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini).

Ateityje R. grįžti pas tėvą nenori, nori gyventi su globėja, kur jis jaučiasi saugus ir mylimas, pradeda atsigauti po patirtų išgyvenimų, motinos mirties, tėvo agresyvaus ir netinkamo elgesio su juo.

Pats atsakovas J. Š. pripažįsta, kad jis turėtų nepiktnaudžiauti alkoholiu, tačiau nurodo, kad koduotis nenori. Kitas programas lankyti atsisako, tik žada nueiti į priklausomybių centrą anonimiškai. Žada lankytis (duomenys neskelbtini), dėl bendravimo su R..

Kauno savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko globos 2015-07-01 peržiūros akte, buvo priimti siūlymai tęsti R. Š. laikinąją globą, bei kreiptis į teismą dėl J. Š. tėvo valdžios ribojimo.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytoja V. V. duodama parodymus paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijos esančios (duomenys neskelbtini), 8d. klasės auklėtoja. Parodė, jog šioje klasėje 2 metus 5-6 klasėje ir 7 klasėje iki spalio mėnesio mokėsi R. Š.. Po to jis išvyko į (duomenys neskelbtini). Vaikas pamokų metu buvo išsiblaškęs, tekdavo liepti susikaupti, o šiaip normalus, judrus mokinys ir tiek. Pamokų metu R. sėdėdavo 1 suole. Jis kartu su kitais klasės mokiniais vykdavo į ekskursijas. Dėl smurto prieš mokinį ji iš jo negirdėjo, pats vaikas jai niekada nesiskundė, o mėlynių ji irgi nematė. Parodė, kad palyginus su kitais vaikais R. atrodė turtingesnis. Ji iš kolegės socialinės pedagogės girdėjo apie tai, kad kažkokią informaciją rinko policiją, tačiau ir su ja R. apie tėvą nieko nekalbėjo, sakė jai, kad viskas gerai.

Liudytoja D. K. duodama parodymus parodė teismui, kad tik nuo 2014-10-20 dirba socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini), socialinių paslaugų centre. Kuomet kalbėjo su J. Š. jis jai sakė, kad daug dirba, sunku prižiūrėti sūnų. Žino, kad vaiko tėvas 3 mėnesius lankė kursus ir pas specialistus. Pats vaiko tėvas jai neigė, kad turi priklausomybę svaigiems gėrimams. Girdėjo, kad J. Š. buvo taikomi apribojimai kuomet buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jos atstovaujama įstaiga dėl J. Š. lankymosi pas priklausomybės specialistus yra gavusi ir pranešimą. Tėvas jai yra sakęs, kad nori matytis ir bendrauti su sūnumi, tačiau sūnus atsisako. Ji rekomendavo tėvui vykti į (duomenys neskelbtini) ir dalyvauti susitikime su R. dalyvaujant psichologui. Jai teko kalbėti ir su J. Š. kaimynais, kurie nei ką blogo, nei ką gero apie jį nepasakė. Po to J. Š. atsisakė su ja bendrauti.

Liudytoja R. L. duodama parodymus paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje ir šiuo metu yra R. Š. klasės auklėtoja. Prisiminė, kad R. iš pradžių nesusikaupdavo pamokose, tačiau berniukas lengvai bendrauja, guvus ir linksmas. Elgesys nėra išskirtinis. Tėvas su ja dėl sūnaus nebendravo, o šiemet R. yra praleidęs 7 pamokas. Dabar dėl R. ji bendrauja su globėja teta J. G..

Liudytojas G. G. duodamas parodymus teismui nurodė, kad yra ieškovės sutuoktinis, jų šeimoje šiuo metu gyveną žmonos sūnėnas R.. Jo santykiai su vaiku normalūs, daugiau rūpesčių tenka jo žmonai. Kuomet R. apsigyveno jų šeimoje jis buvo savotiškai išsigandęs, tačiau dabar jis elgiasi visai kitaip. J. Š. labai pasikeitė dar iki žmonos mirties, anksčiau buvo normalus, o dabar dažnai būna neblaivus. Žmona daug padeda R., kadangi kai kurie dalykai mokykloje jam sekasi sunkiai. Jiems nekyla jokių problemų dėl tų išlaidų, kurias jie patiria šeimoje gyvendami kartu su R.. Be to ir pats R. stengiasi neišlaidauti.

Su ieškovės pareikštu ieškiniu atsakovas nesutinka, mano, kad ieškinys pagrįstas prasimanymais, pamąstymais, o byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių ieškovės ieškinį.

Po žmonos mirties R. liko ir toliau gyventi su atsakovu, jam atsakovas suteikė savo šilumą ir jis rodė pagarbą bei norą gyventi kartu toliau.

Atsakovas retsykiais R. išleisdavo į svečius pas ieškovę ir jis grįždavo visas pasikeitęs, būdavo irzlus, tai trukdavo kokią savaitę, ir R. tėvui prasitarė, kad ieškovė bando nustatinėti jį prieš atsakovą, sakydama, kad jis blogas tėvas, reikėtų jam persikelti gyventi pas ją, kiek supranta atsakovas tas noras gimė dėl to, dėl ko yra pareikštas ir ieškinio reikalavimas tapti ieškovei turto administratore, bei gauti iš jo išlaikymą R. iš kurio ji taip pat galėtų sau prisidurti prie pragyvenimo.

Atsakovas yra sėkmingas verslininkas, vadovauja solidžiai įmonei turinčiai 104 darbuotojus, įmonei vadovauja nuo 2002 metų.

Teigė, kad jokios priklausomybės alkoholiui neturi ir neturėjo, niekada nebuvo įrašytas į jokias rizikos ar priklausomybės grupes.

Vaikų teisių tarnybos įkalbėtas išties lankė kursus dėl alkoholio vartojimo, tačiau tam jokio poreikio nebuvo, nes atsakovas nėra alkoholikas, tačiau vaikų teisės patarė jam, kad jei jis lankys tuos kursus greičiau atgaus vaiką, o dabar tuos kursų lankymus piktybiškai naudoja prieš atsakovą, kaip kokį alkoholiką.

Atsakovas išties buvo apsinuodijęs alkoholiu, tačiau alkoholio apsinuodijimas neturi jokio ryšio su pastoviu alkoholio naudojimu, ir vėlgi R. įtakotas ieškovės, buvo paimtas iš jo namų ir išvežtas į (duomenys neskelbtini).

Ieškovė daro neigiamą įtaką jo sūnui, nuolat nustatinėja prieš tėvą, neleidžia susitikti su savo sūnumi, neleidžia kalbėtis net telefonu su savo vaiku. Atsakovas yra įsitikinęs, kad vaikų teisių tarnyba, yra padariusi klaidingas išvadas jo atžvilgiu, nes nėra jokių įrodymų, dėl tariamo jo netinkamo elgesio su vaiku.

R. gyvendamas su atsakovu lankė šokių būrelį šokių studiją (duomenys neskelbtini) „F. D.“. Lankė papildomas anglų kalbos pamokas.

Teigė, kad 2013-04-09 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu, dėl tariamo smurto prieš vaiką.

Šiame ikiteisminiame tyrime buvo atlikta ekspertizė ir yra ekspertizės aktas Nr. 103-MS-175/2012.

Šioje ekspertizėje, R. daug pasakoja apie tėvą, bet niekur nemini, kad atsakovas jo atžvilgiu smurtauju, kad jis yra alkoholikas, jo neprižiūri ar panašiai.

Atsakovas niekam nenorėjo sakyti, tai sakė tik tyrėjai, kuri pati iš kažkur sužinojo, kad R. neatsiklausęs tėvo savinosi dideles pinigų sumas.

Paskutinis jų konfliktas buvo būtent dėl šių nelemtų pinigų, nes atsakovas sūnui davė pastabą, kad neimtų neatsiklausęs pinigų, jis jam atšovė, kad ką tu man padarysi, atsakovas nesusivaldęs jį stumtelėjo, dėl ko labai gailisi, tačiau tai nebuvo tyčinis veiksmas, tai buvo spontaniškai iššaukta reakcija.

Atsakovas savo atsikirtimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytojas V. Č. duodamas parodymus teismui nurodė, kad yra atsakovo sesers vyras. Jų šeimos nuolat bendrauja. Bendravimas pakito, po to kai R. išvyko į (duomenys neskelbtini). Labai su R. bendravo jų dukra J., tačiau šiuo metu ir jų ryšys nutrūko. Apie jokį smurtą J. Š. šeimoje jis nieko nežino. Jam teko girdėti, kaip tėvas subardavo R. ir tik tiek. Apie giminaičio polinkį į svaigalus jis irgi nieko nežino, nes pats atvykdavo pas J. Š. su mašina. Mano, kad bylinėjimuisi įtakos turėjo turtas, nes J. Š. gyvena pasiturinčiai, o R. galėjo pavydėti daug vaikų. Žmona, kaip vaiko teta ir šiuo metu skambina R. į mobilų telefoną, tačiau jis neatsiliepia. Jis girdėjo, kad R. lygtai draudžiama bendrauti su jų šeima. Apie baudžiamąsias bylas irgi girdėjo, tačiau nelabai suprato, kas ten įvyko. Kuomet J. Š. žmona V. buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), jam dėl to buvo šokas.

Liudytojas V. K. duodamas parodymus nurodė teismui, kad yra atsakovo moksladraugis ir seniai pažįsta vienas kitą. Teigė, kad J. Š. daug negeria, o R. išvyko pas kitus gimines tik dėl turto. Kuomet dar buvo gyva J. Š. žmona V., tai jų santykiai jam atrodė idealūs. O apie V. išvykimą pas motiną, jis nieko nežino. Be to V. jam niekada nesiskundė dėl J. elgesio, o koks buvo R. ir V. pokalbis jis nežino.

Institucija ŠVTAS pateikė teismui savo išvadą ir nurodė šiuos motyvus.

Nepilnametis R. Š., turi biologinį tėvą J. Š., o vaiko motina V. Š., mirusi.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-10-01 raštu Nr. 19-2-3024 informavo, kad 2014-09-30 skubos tvarka paėmė iš šeimos R. Š., ir berniuką perdavė mirusios vaiko motinos seseriai J. G..

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-07 įsakymu Nr. Al-1081 nuo 2014-09-30 R. Š. nustatyta laikinoji globa ir gyvenamoji vieta J. G. šeimoje.

Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras 2015-05-07 pateikė išvadą Nr. S-213, kurioje nurodoma, jog J. G. yra pasirengusi globoti (rūpintis) R. Š., todėl darytina išvada, kad J. G. atitinka visus globėjai/rūpintojai keliamus reikalavimus ir nėra LR CK 3.269 str. numatytų priežasčių, dėl ko ji negalėtų tapti vaiko nuolatine globėja/rūpintoja.

Skyriaus specialistai 2015-07-30 kalbėjosi su nepilnamečiu R. Š., kuris nurodė, kad nenori gyventi su tėvu J. Š. dėl patirto fizinio ir psichologinio smurto, bei dėl tėvo alkoholinių gėrimų vartojimo. R. paaiškino, kad jam su rūpintoja gyventi saugu, ramu, todėl jis nori ir toliau būti globojamas/rūpinamas rūpintojos J. G.. R. Š. nurodė, jog jis nenori visiškai matyti tėvo J. Š., nes net bendraudamas su tėvu telefonu, jis jaučiasi nekomfortiškai: jaudinasi, įsitempia, nori greičiau baigti pokalbį. Berniukas pasakojo, kad su tėčiu buvo susitikęs keletą kartų, tėtis yra jam davęs pinigų.

Skyriaus specialistai 2015-07-30 lankėsi adresu: (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad J. G. savo rūpintojos pareigas atlieka tinkamai, nepilnamečiui R. Š. yra sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis.

Tėvų teisė ir pareiga tinkamai auklėti vaikus, kad nesukeltų pavojaus vaikų sveikatai, jų fiziniam, emociniam, protiniam ar moraliniam vystymuisi, prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Galima teigti, jog atsakovas tos pareigos tinkamai auklėti savo sūnų nevykdo dėl netinkamo gyvenimo būdo.

Atsižvelgiant į išdėstytą mano, jog atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su sūnumi, daro jam žalingą įtaką, ir nėra tikimybės, jog situacija atsakovo šeimoje pasikeis. Todėl Skyrius mano, jog tikslinga neterminuotai apriboti atsakovui J. Š. tėvo valdžią sūnaus R. Š. atžvilgiu (LR CK 3.180 str.), bei nustatyti vaikui nuolatinę rūpybą, nuolatine rūpintoja paskirti J. G., taip pat nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su rūpintoja.

Atsižvelgiant į vaikų interesų pirmumą, į tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki pilnametystės, Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad tikslinga priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Trečiasis asmuo KVTAS atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu ir prašė teismo jį tenkinti.

Išvadoje KVTAS nurodė, kad J. Š. šeima Kauno m. VTAS žinoma nuo 2012 m. liepos mėnesio pradžios. 2012-06-16 atsakovo kaimynė pranešė, kad buvo iškviesta policija dėl galimo smurto prieš R. Š.. Berniukas neigė, kad tėvas smurtauja jo atžvilgiu. Atsakovo sesuo paaiškino, kad jos brolis nepiktnaudžiauja alkoholiu, tačiau, moters teigimu, ji girdėjusi, kad yra nesutarimų tarp J. Š. ir jo sūnaus R.. 2012-08-06 gauta informacija iš mirusios vaiko motinos giminaičių apie pakartotiną galimą smurtą R. atžvilgiu. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos nuovadoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-00880-12. Kauno m. VTAS prašymu nuo 2012 m. spalio mėnesio šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos - šeimoje lankėsi Socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas. Atsakovas bendradarbiavo nenoriai, buvo priešiškai nusiteikęs, priklausomybę alkoholiui neigė. Pirmos apklausos metu R. teigė, kad tėvas kartais jį muša. Tačiau tyrėjui apklausiant vaiką antrą kartą berniukas viską neigė. Tuo pagrindu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Kauno apylinkės teismo 2013-04-09 nutarimu. J. Š. nesutiko, kad toliau šeimoje lankytųsi socialinis darbuotojas, todėl socialinis darbas buvo nutrauktas. Iki 2014 m. birželio mėnesio nebuvo gauta informacijos apie smurtą J. Š. šeimoje. 2014-06-26 buvo gautas telefoninis pranešimas, kad bute (duomenys neskelbtini), naktį buvo girdimas vaiko šauksmas, kaimynai įtarė, kad atsakovas smurtauja sūnaus atžvilgiu. Tą pačią dieną Kauno m. VTAS specialistai nuvažiavo nurodytu adresu. Buto duris atidarė R.. Berniuko paakyje buvo matoma kraujosruva, tačiau jis neigė, kad tėvas jį muša. Vaikas paaiškino, kad griuvo ir susimušė veidą. 2014-06-27 gauti vaiko tetų elektroniniai laiškai dėl galimo pakartotino R. sumušimo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos nuovadoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-00786-14. Kadangi ikiteisminio tyrimo eigoje Kauno m. VTAS gavo dar kelis kaimynų pareiškimus dėl R. tėvo netinkamo elgesio, Skyriuje apklaustas J. Š., R. apklaustas Skyriuje dirbančio psichologo. Kadangi vyko ikiteisminis tyrimas, J. Š. bendradarbiavo su specialistais, sutiko lankytis psichologo konsultacijose Psichologinės paramos ir konsultavimo centre. 2014-09-30 į Kauno m. VTAS atvyko atsakovo kaimynė R. G. kartu su R. Š.. Moteris paaiškino, kad 2014-09-29 apie 21 val. neblaivų J. Š. ištiko nervinis priepuolis ir jis medikų buvo išvežtas į ligoninę. Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos medikai patvirtino, kad J. Š. buvo diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo. Po incidento R. nakvojo kaimynės namuose, o ryte atsisakė eiti į namus, nėjo į pamokas, nes bijojo, kad tėvas ateis jo pasiimti. Apklausos metu berniukas patvirtino, kad atsakovas jį muša namuose, sulaužė akinius, sudavė per galvą. Vaikas vizualiai atrodė išsigandęs, pasireiškė nervinis tikas - vaikas nevalingai tankiai mirkčiojo. 2014-09-30 Kauno m. VTAS buvo nuspręsta paimti nepilnametį R. Š. iš šeimos, informuotas ikiteisminio tyrimo tyrėjas. Globoti R. Š. pareiškė norą jo teta J. G., gyvenanti Šiauliuose. Berniukas sutiko gyventi kartu su teta. Nuo 2014-09-30 R. Š. gyventi pas save į šeimą pasiėmė J. G.. Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-07 įsakymu Nr. Al-1081 nustatyta laikinoji globa R. Š.. Vaiko globėja paskirta J. G.. Berniukas dėl patirto emocinio ir fizinio smurto nepasitiki tėvu, nenori su juo bendrauti. Nustačius laikinąją globą R. Š., jo tėvas J. Š. baigė tėvystės įgūdžių ugdymo kursus, privačiai gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui (tačiau atsisakė koduotis suleidžiant ilgalaikio poveikio vaistus), lankėsi psichologo konsultacijose Kauno socialinių paslaugų centre. Konsultacijų metu psichologas rekomendavo, siekiant atstatyti tarpusavio ryšius tarp tėvo ir sūnaus, J. Š. su sūnumi bendrauti dalyvaujant psichologui. Ikiteisminis tyrimas J. Š. atžvilgiu nutrauktas vadovaujantis LR BK 212 str. 1 d. 6 p. - J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Nustačius laikinąją globą R. Š., šeimai buvo tęsiamas socialinių paslaugų teikimas. Atsakovas noriai bendradarbiavo su specialistais, lankėsi psichologo konsultacijose, specialisto, dirbančio su priklausomybę turinčiais asmenimis, konsultacijose, baigė tėvystės įgūdžių ugdymo kursus. Socialinio darbo metu J. Š. reiškė nuogąstavimą, kad sūnus R. nenori su juo bendrauti. Buvo siūloma bendrauti tėvui su sūnumi dalyvaujant specialistui ar lankyti berniuką jo globos vietoje. Atsakovas buvo nuvažiavęs pas sūnų į (duomenys neskelbtini), tačiau R., globėjos ir tėvo teigimu, bendravo nenoriai. Vaikas, pasak globėjos, tik raginamas paskambina tėvui ar atsiliepia telefonu jam skambinant. Specialistai daug kartų mėgino padėti atstatyti tarpusavio ryšius tarp tėvo ir sūnaus, tačiau R. visais atvejais stengėsi išvengti kontaktų su tėvu. Nuo 2015 m. sausio mėnesio socialinis darbuotojas pastebėjo, kad atsakovas pradėjo vengti susitikimų, neigė turintis priklausomybę alkoholiui, nesilankė pas priklausomybės ligų specialistą ir psichologą. J. Š. net nesvarstė galimybės lankyti AA grupės, pripažino, kad savaitgaliais išgeria alkoholio. Socialinio darbuotojo teigimu, atsakovas praranda viltį susigrąžinti sūnų, tikisi bent išlaikyti ryšį su vaiku. Tačiau, po patirtų išgyvenimų, berniukas vengia bendravimo su tėvu. Sūnaus išlaikymui J. Š. moka po 145 eurus kas mėnesį. 2015-07-01 Kauno m. VTAS įvykusios peržiūros metu konstatuota, kad socialinis darbas neefektyvus, atsakovas nesprendžia priklausomybės nuo alkoholio problemos, yra atleistas nuo atsakomybės dėl smurto sūnaus atžvilgiu. Socialinio darbo metu berniukas tiek globėjai, tiek specialistams pasakojo apie daugkartinį tėvo smurtavimą jo atžvilgiu, nesaikingą alkoholio vartojimą. Priėmus sprendimą R. paimti iš šeimos, buvo stebima vaiko baimė tėvui, nervinis tikas, uždarumas, neišgyventas gedėjimo laikotarpis po motinos mirties. Gyvendamas globėjos šeimoje berniukas tapo ramesnis, drąsiau pasakoja apie patirtą smurtą. Tačiau vaikas pakankamai kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu, nesistengia atstatyti tarpusavio ryšių. Globėjos ir specialistų pastangų dėka su R. pavyko sutarti, kad J. Š. gali atvykti aplankyti jo į globėjos namus.

Atsižvelgiant į socialinio darbo rezultatus, į nepilnamečio paaiškinimus bei surinktą informaciją darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai tenkintini - atsakovo J. Š., tėvo valdžia sūnaus R. Š., apribotina neterminuotai, priteistinos lėšos sūnaus išlaikymui, vaikui nustatytina nuolatinė globa ir jo nuolatine globėja paskirtina J. G..

Pažymėtina, kad LR CK 3.183 str. 2 d. reglamentuoja, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus. LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą. Be to LAT praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią teismas, nagrinėjantis ieškiniu dėl tėvų valdžios apribojimo, nėra saistomas pareikštų reikalavimų ribų ir gali priimti sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (LAT CBS teisėjų kolegijos nutartis c. b. Nr. 3K-3-1423/2002). Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinti vaiko atskyrimo nuo tėvų pagrindai ir jų realizavimo mechanizmas yra grindžiami ,,ryšių testo“ taisykle, kuri reikalauja įvertinti visų aplinkybių, kuriomis grindžiamas valstybės sprendimas, santykį su vaiko interesais (žr. Sagatys G. ,,Vaiko teisė į šeimos ryšius“, V., Teisinės informacijos centras, 2006, 151-171 p.). Jokia tėvų charakteristika negali turėti prejudicinės galios priimant sprendimą konkrečioje byloje. Net ir piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, pripratimas prie jų negali būti laikomas objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių vaikas negali gyventi su tėvu ar motina. Alkoholio ar narkotikų vartojimas kiekvienu atveju turi būti vertinamas kaip kalti veiksmai, kartu analizuojant, kokių padarinių tai sukėlė vaikui (žr. LR CK komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2003, 350 p.). Taip pat ir kitokios tėvų charakteristikos (fizinė, psichinė, socialinė padėtis ar kt.) negali būti laikomas pagrindais, ipso iure galinčiais nulemti tėvų valdžios apribojimą. Valstybė turi garantuoti vaiko teisę augti šeimoje planuodama ir teikdama paslaugas šeimai, kuri patiria sunkumų prižiūrėdama vaiką. O vaikas iš šeimos gali būti paimamas tik tuo atveju, jeigu išnaudotos visos galimybės padėti tiek šeimai, tiek pačiam vaikui (LR Seimo 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. IX-1569 patvirtinta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija).

Kaip teismas jau yra nurodęs dar 2012-08-06 irgi buvo galima teismo sprendimu siekti, kad atsakovui kaip vaiko tėvui būtų apribota valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Pas atsakovą atvykę ikiteisminio tyrimo specialistai privalėjo operatyviai reaguoti į tėvo ir vaiko santykių pokyčius, kadangi dėl to buvo informuoti ir prokuratūros pareigūnai. Iš to seka, kad atsakovas gyvendamas su savo vaiku, kai kada netinkamai dar iki 2012-08-06 elgėsi su sūnumi R. ir toks jo elgesys jau tuomet iš dalies laikytinas žalingu vaikui. Ieškovė kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė, kad atsakovas būdamas neblaivus smurtavo prieš vaiką ir ne vieną kartą. Tačiau ieškovė neteigė, kad atsakovas iki tol nesirūpino vaiku, neskyrė jam dėmesio, nedalyvavo jo auklėjime ar neteikė tinkamo išlaikymo. Priešingai, ieškovė duodama paaiškinimus teismui, pripažino, kad atsakovo elgesys pakinta tik tuomet, kai jis būną neblaivus. Todėl darytina išvada, kad atsakovas ne visada tinkamai įgyvendino tėvo valdžią nustatytą LR CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jo nepilnamečiam vaikui buvo įsteigta laikinoji globa (rūpyba) ir vaikas apgyvendintas laikinosios globėjos (rūpintojos) šeimoje (T.1, 12 b.l.). Teismo nuomone, tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Priklausomai nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių už vengimą vykdyti savo pareigas, atsakovui ir nustatytinas tėvo valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.).