Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-10-20 · Civilinė byla Nr. 2-533

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-10-20
Bylos Nr.
2-533
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Gintaras Pečiulis, Vincas Verseckas (pran.)
Ieškovas
O.H.
Atsakovas
V.B.D.
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2 – 533/2005Procesinio sprendimo kategorija 99.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

kolegijos pirmininko Artūro Driuko,kolegijos teisėjų: Gintaro Pečiulio, Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo O.H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas likusios žyminio mokesčio dalies, paduodant apeliacinį skundą, sumokėjimui civilinėje byloje Nr.2-106-41/2005 pagal ieškovo O.H. ieškinį atsakovei V.B.D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas O.H. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V.B.D., prašydamas priteisti iš atsakovės 172 404 Lt negrąžintos skolos, 7 956,75 Lt palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovo O.H. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo O.H. atsakovės V.B.D. naudai 5 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 28,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Panaikino Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės V.B.D. turtui.

Ieškovas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, sumokėjo už jį 1 000 Lt, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė atleisti. Prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo grindė sunkia materialine padėtimi: jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinio skundo padavimą, dydis viršija pusę jo gaunamo darbo užmokesčio sumos, todėl sumokėti jį yra didelė našta, be to yra įsiskolinęs 205 588,56 Lt bankui už parduotą namą, kuris buvo įsigytas su banko paskola, su sutuoktine gyvena nuomojamame būste, kurio nuoma per mėnesį sudaro 2181,20 Lt, sutuoktinė nedirba, negauna pajamų, yra ieškovo išlaikoma, serga krūties vėžiu, dėl ko ieškovas patiria dideles išlaidas jos gydymui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovo O.H. prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo netenkino ir nustatė terminą likusios žyminio mokesčio dalies – 3 607,21 Lt sumokėjimui, argumentuodamas tuo, jog ieškovas O.H. neįrodė pagrindo, numatyto CPK 83 str.3 d., leidžiančio iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas teigė, jog iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas dirba, kiekvieną mėnesį reguliariai gauna pakankamai nemažą darbo užmokestį, objetyviai leidžiantį sumokėti visą žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą sumą. Ieškovo nurodytą aplinkybę, jog mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro pusę gaunamų per vieną mėnesį pajamų, teismas laikė nepakankamu argumentu atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, motyvuodamas tuo, jog ieškovas reguliariai gauna nemažas mėnesines pajamas, be to nepateikti duomenys apie kitas ieškovo gaunamas pajamas (pavyzdžiui, pajamas iš intelektinės, kūrybinės veiklos). Teismas įvertinęs tai, jog ieškovo atsakovei paskolinta pinigų suma yra didelė, ir tai leidžia spręsti apie tam tikrą finansinį pajėgumą suteikti kitiems asmenims teisę naudotis jam priklausančiais piniginiais ištekliais, konstatavo, jog ieškovo padėtis nėra tokia, kuri sudarytų pagrindą jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas teigė, jog pateikti ieškovo mokesčių deklaracijos vertimai negali būti vertinami kaip ieškovo sunkią turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai. Ieškovo nurodytą aplinkybę, jog jis išlaiko sutuoktinę, teismas laikė, nesudarančia pagrindo išvadai apie negalėjimą sumokėti visą žyminio mokesčio sumą, kadangi ieškovas nepateikė duomenų apie sutuoktinei priklausantį turtą bei gaunamas (negaunamas) pajamas, išmokas (pašalpas) iš valstybės ir panašiai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas O.H. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atleisti ieškovą O.H. nuo dalies - 3 607, 21 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, jog nutartis neteisėta, nepagrįsta ir naikintina, nes teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, tarp teismo argumentų yra prieštaravimas. Teismas neįvertino detalaus ieškovo išaiškinimo apie tai, kokie atskaitymai yra daromi nuo jo gaunamų pajamų (mokesčiai) ir kiek grynųjų pajamų lieka ieškovo pragyvenimui Norvegijoje. Pažymi, jog teismui pateikė pajamų paskaičiavimą litais, kurios per vieną mėnesį susidaro apie 7 379, 18 Lt sumą. Su sutuoktine D.H. gyvena nuomojamame būste, kurio nuoma per mėnesį kainuoja 5 000 NOK (penkis tūkstančius Norvegijos kronų), t.y. 2 181, 20 Lt (teismui nuomos sutartis buvo pateikta, pridėtas nuomos sutarties pratęsimas) ir atėmus nuomos mokestį už būstą iš gaunamų pragyvenimui lieka 5 197, 98 Lt. Mokėtinas žyminis mokestis už paduodamą apeliacinį skundą yra 4 607, 21 Lt, todėl, apelianto manymu, yra akivaizdu, kad sumokėti tokio dydžio žyminį mokestį yra tikrai didelė finansinė našta. Apeliantas pažymi, jog suteikta 180 360, 75 Lt paskola atsakovei sumažino ieškovo finansinį pajėgumą, t.y.sumažino jo santaupas, be to paskolos suteikimo metu ieškovo turtinė padėtis buvo geresnė. Paskolos suteikimas tapo esmine aplinkybe, pabloginusia ieškovo turtinę padėtį, todėl, apelianto teigimu, tai vertintina kaip aplinkybė, sudaranti vieną iš pagrindų atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog, neturint duomenų apie kitas ieškovo gaunamas pajamas (pvz., pajamas iš intelektinės kūrybinės veiklos) negalima teigti, jog konkrečiu atveju visos žyminio mokesčio sumos sumokėjimas būtų didelė našta ieškovui, reguliariai turinčiam pastovias mėnesines pajamas. Prašo atkreipti dėmesį į tai, jog galimybę sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį lemia ne pajamų reguliarumas, bet gaunamų pajamų dydis. Bendrosios ieškovo pajamos deklaracijoje nurodytos su honorarais (išrašo iš 2004 m. mokesčių deklaracijos 2.1.1 eilutė). Jeigu ieškovas turėtų papildomų pajamų pagal autorines ar kitokio pobūdžio sutartis, jos atskirai būtų išskirtos mokesčių deklaracijose. Apeliantas pažymi, jog turtinę padėtį grindė mokesčių deklaracijomis kaip oficialiais dokumentais, pateikiamais mokesčių institucijoms ir teismas rėmėsi būtent jomis, konstatuodamas, jog ieškovas kiekvieną mėnesį gauna pakankamai nemažą darbo užmokestį. Dėl to, apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog mokesčių deklaracijos vertimai negali būti vertinami kaip ieškovo sunkią turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai. Apeliantas teigia, jog teismas nevertino pateiktų dokumentų ir aplinkybių apie tai, jog sutuoktinė D.H. nedirba, dėl ko negauna pajamų, yra ieškovo išlaikoma, serga sunkia, nepagydoma liga. Apeliantas sprendžia, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė V.B.D. ginčija atskirojo skundo argumentus bei prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2005m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą. Teigia, jog teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą. Nutartyje teisingai įvertinta ieškovo turtinė padėtis bei tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo blogą ar pablogėjusią turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, (tarpe kitų funkcijų) atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, apeliacinį skundą ir kt.). Priešingu atveju ieškiniui ar skundui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. To nepadarius, ieškinys ar skundas laikomi nepaduotais ir grąžinami jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Taigi žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme bei teismo sprendimo apskundimo sąlygų.

Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 83 straipsnio trečiąja dalimi, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį ir esant motyvuotam bei įrodymais pagrįstam pastarojo prašymui, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėjamu atveju apeliantas, pateikdamas apeliacinį skundą dėl priimto jam nepalankaus teismo sprendimo, sumokėjo dalį, t.y. 1 000 Lt žyminio mokesčio, o nuo kitos mokėjimo dalies prašė atleisti. Pirmosios instancijos teismas prašyme išdėstytus argumentus ir pridėtus įrodymus pripažino nepakankamais atleidimui nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl prašymo netenkino.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu priimta nutartimi, mano ją esant pagrįsta ir teisėta. Teismas, svarstydamas ir atsisakydamas tenkinti apelianto prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą, išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir juos nutartyje aptarė. Atskirajame skunde apeliantas iš esmės remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis (kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinio skundo padavimą, dydis viršija pusę jo gaunamo darbo užmokesčio sumos, yra įsiskolinęs bankui už parduotą namą 205 588,56 Lt, su sutuoktine gyvena nuomojamame būste, kurio nuoma per mėnesį sudaro 2181,20 Lt, sutuoktinė nedirba, negauna pajamų, yra ieškovo išlaikoma, serga krūties vėžiu, dėl ko ieškovas patiria dideles išlaidas jos gydymui), kurias pirmosios instancijos teismas ištyrė, įvertino ir dėl kurių pasisakė, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamos nutarties motyvacija, jų neatkartoja.

Atskirajame skunde nurodytas naujas argumentas apie tai, jog suteikta atsakovei 180 360, 75 Lt paskola sumažino apelianto finansinį pajėgumą, t.y. sumažino turimas santaupas bei pablogino turtinę padėtį ir tai, apelianto manymu, vertintina kaip aplinkybė, sudaranti vieną iš pagrindų atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nepagrįstas. Paskolos pagal sutartyje aptartas sąlygas atsakovei suteikimas parodo, kad ieškovo turtinė padėtis buvo gera ir užtikrinta į ateitį, nes leido skolinti didelę pinigų sumą, neskaičiuojant palūkanų už penkerius metus ir jos grąžinimą išdėstyti pakankamai ilgam laikui. Be to kolegija pastebi, kad byloje esantys duomenys rodo, jog apeliantui ženkli paskolos suma yra grąžinta (b.l. 92, 93, 95, 106, 107, 158, 178) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau įrodymų ar paaiškinimų, kur ši gauta suma atsispindi, apeliantas teismui nepateikė. Be to atsakovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo dokumentus (b.l. 46-49), kurie rodo, jog apeliantui po teismo sprendimo priėmimo išsiuntė paskolos grąžinimui 4 000 Lt sumą. Taigi vien šios sumos pakanka likusiam žyminiam mokesčiui sumokėti. Vertinant išdėstytas aplinkybes, kolegijos manymu, nėra pagrindo išvadai, jog apeliantas nepajėgus sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Artūras DriukasTeisėjai Gintaras PečiulisVincas Verseckas