Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo atliekančio Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko funkcijas Mindaugo Žirlio (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. paskirta bausmė, vadovaujantis 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sumažinta vieneriais metais.

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d., 2022 m. kovo 9 d. įsiteisėjusiomis nutartimis buvo nutarta netenkinti Institucijos teikimų dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo atliekančio Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko funkcijas Mindaugo Žirlio teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teikimo duomenimis, nuteistasis R. S. į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko 2009 m. birželio 3 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Anksčiau teistas, nusikaltimas sunkesnis ir yra teisės pažeidėjo būdingo nusikaltimų modelio dalis. Atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Pataisos įstaigoje nuteistasis vengia destruktyvių grupių, bendraujant su pataisos įstaigos administracija išlieka tolerantiškas, mandagus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis naudojasi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nėra susijusios su nusikalstamu elgesiu. Nėra įrodymų, kad asmuo būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis šešiolika kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus. Šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, paskutinė nuobauda skirta 2010 m. liepos 13 d. Už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuteistasis dvidešimt šešis kartus skatintas. 2020 m. rugsėjo 2 d. Direktoriaus įsakymu perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją. Atlikdamas bausmę studijavo Vytauto Didžiojo universitete, tačiau studijų nebaigė, kadangi pataisos įstaigoje nėra galimybės atlikti praktiką ir apsiginti diplominio darbo).2020/2021 m. įkalinimo įstaigoje įgijo dailidės specialybę VŠĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre. Atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą. Nuo 2015 m. spalio 5 d. buvo įdarbintas į Valstybės įmonę „Mūsų amatai“, kaip atsarginis darbuotojas, tačiau į darbą išvedamas nebuvo, nuo 2019 m. lapkričio 15 d. pradėjo darbinę veiklą minėtoje įmonėje. Nuteistasis 2020 m. rugsėjo 8 d. pristatė Menininkų asociacijos „Tiltas" pažymą, kad po bausmės atlikimo bus priimtas į projektų parodų vadybininko eigas. Nuostata į darbinę veiklą tiek laisvėje, tiek įkalinimo įstaigoje yra teigiama, šiuo metu dirba. Nuteistasis iki bausmės atlikimo dirbo, turėjo pajamų reikalingų pragyvenimui. Teismo sprendimais nuteistasis turi didelių solidariai priteistų civilinių ieškinių. Įkalinimo liga nuteistojo vardu gavusi septynis vykdomuosius patvarkymus, išskaičiuojami iš gaunamų lėšų. Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos finansų skyriaus gauta pažyma 2022 m. gruodžio 14 d., nuteistasis R. S. šiai dienai turi aktualius vykdomuosius patvarkymus pagal kuriuos nuteistasis privalo išmokėti 18984 Eur. Išieškota 1246 Eur. Savanoriškai dengė skolas - 320,00 Eur. Remiantis gauta 2022 m. gruodžio 14 d. Resocializacijos skyriaus pažyma, nuteistasis R. S. dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse laikotarpyje nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. Remiantis vyr. psichologės I. B. pažyma nuteistasis laikotarpyje nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2022 m. sausio 24 d. lankė individualias nusikalstamo elgesio korekcines konsultacijas Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

2016 m. sausio 5 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, nuteistajam buvo nustatyta - vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2020 m. spalio 19 d., 2021 m. kovo 22 d., 2021 m. spalio 26 d. atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta išliekanti vidutinė rizika. 2023 m. sausio 17 d. atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, nustatyta - išliekanti vidutinė rizika. Remiantis atlikto vertinimo rezultatu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė bei yra stebimos tam tikros iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistojo kriminogeniniai statiniai veiksniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, ankstesni smurtiniai veiksmai, pirmas smurto atvejis jauname amžiuje, problemos vaikystėje, ankstesni režimo pažeidimai. Nuteistojo kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų mokėjimo galimybės, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra asocialios grupės, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti elgesio pasekmių, su darbu susijusios problemos.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja bei pataisos įstaigos atstovė teikimą prašė tenkinti. Prokuroras prašė teikimą atmesti.

Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo atliekančio Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko funkcijas Mindaugo Žirlio teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (įstatymo suvestinė redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.) 88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis, atlikęs ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, jog jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi tokį nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar jis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Įstatymas įtvirtina galimybę pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka aukščiau nurodytus formalius reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal pataisos proceso metu surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Spręsdama šį klausimą, teisėjų kolegija įvertina visas reikšmingas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, asmens pavojingumą, nuteistojo amžių veikos padarymo metu, jo gyvenimo būdą iki nusikaltimo padarymo, elgesį bausmės atlikimo metu, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, galimybę ir norą adaptuotis, resocializuotis ir pastangas laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. S. atitinka BVK 88 straipsnyje numatytą formalųjį kriterijų – yra atlikęs įstatymo nustatytą privalomą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1999 m. balandžio 15 d.). Nuteistasis taip pat pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimą nepakanka – siekiant priimti teisingą sprendimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos (ne)pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, būtina įvertinti ir eilę kitų aplinkybių.

Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant „OASys“ metodiką. Iš R. S. asmens byloje esančios 2023 m. balandžio 18 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistajam 2016 m. sausio 5 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinių 2020 m. spalio 19 d., 2021 m. kovo 22 d., 2021 m. spalio 26 d. įvertinimų metu, taip pat buvo nustatyta vidutinė rizika. 2023 m. sausio 17 d. dar kartą vertinant nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai, ji išliko vidutinė. Taigi matyti, kad nuo pirminio nuteistojo vertinimo, rizika pakartotinai nusikalsti per daugiau nei septynis metus išliko nepakitusi. Nors remiantis atlikto vertinimo rezultatu tam tikros rizikos mažėjimo ir valdymo pastangos nustatytos „mąstymas ir elgesys“ srityje, stebimos tam tikros iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, kriminogeniniai veiksniai: statiniai - kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, ankstesni smurtiniai veiksmai, pirmas smurto atvejis jauname amžiuje, problemos vaikystėje, ankstesni režimo pažeidimai; dinaminiai veiksniai - turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų mokėjimo galimybes, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra asocialios grupės, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti elgesio pasekmių, su darbu susijusios problemos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokio asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors statinių kriminogeninių veiksnių nuteistasis savo pastangomis sumažinti negali, tačiau matyti, kad didžiąją dalį nuteistojo rizikos sudaro dinaminiai, t. y. kintantys kriminogeniniai veiksniai, kurie priklauso tik nuo nuteistojo elgesio pokyčių ir dedamų pastangų jį koreguoti. Šiuo atveju, įvertinus R. S. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra.

Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu R. S. taikomas laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas į švelnesnę bausmę būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistojo asmens bylos duomenimis R. S. per visą bausmės atlikimo laiką 16 kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, iš jų 14 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis (paskutinį kartą 2010 m. liepos 13 d.). Dalis jo padarytų pažeidimų buvo šiurkštūs. Jis buvo nubaustas už nepagarbų, įžūlų elgesį prieš pareigūnus, kuriems grasino ir fiziniu susidorojimu, pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, draudžiamų daiktų laikymą (užgaląsto šaukšto laikymą, mobiliojo ryšio telefono su SIM kortele laikymą) ir kitus pažeidimus. Nuo 1999 m. lapkričio 18 d. iki 2007 m. liepos 12 d. R. S. buvo įrašytas į linkusių pabėgti įskaitą (asmens bylos 1 t., b. l. 132; 3 t., b. l. 70), užfiksuoti duomenys apie savęs žalojimą. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad nuteistasis ne kartą badavo, 2015 m. rugsėjo 10 d. buvo paskelbęs bado akciją, protestuodamas prie Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimus (asmens bylos 4 t., b. l. 86). Be kita ko, svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis iš esmės visą atliktą bausmės dalį atlikinėjo paprastosios grupės sąlygomis, į lengvąją grupę buvo perkeltas tik 2020 m. rugsėjo 2 d. (asmens bylos 5 t., b. l. 97). Iš asmens byloje esančių R. S. charakteristikų matyti, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis pataisos įstaigų administracijos charakterizuojamas patenkinamai. Nors šiuo metu nuteistasis R. S. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau vidaus tvarkos pažeidimai bei kitos aukščiau išdėstytos aplinkybės, neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ir rodo R. S. netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi. Šios aplinkybės yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama motyvacija į R. S. siekiamą švelnesnę bausmę.

Įvertinus teismui pateiktą nuteistojo asmens bylos medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais R. S. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo asmens bylos duomenys bei socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad šiuo metu R. S. aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo 2016 m. sausio 5 d. sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane, kuris 2023 m. sausio 17 d. buvo pakoreguotas, numatytas priemones: nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė individualias nusikalstamo elgesio korekcines konsultacijas, dalyvavo individualiuose pokalbiuose su psichologu. Pataisos įstaigoje užsiima individualia kūrybine veikla. Per visą bausmės atlikimo laiką 26 kartus buvo skatintas. Bausmės vykdymo metu nėra įrodymų, kad teisės pažeidėjas yra susijęs su kriminaline subkultūra, taip pat nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Nuostata į darbinę veiklą tiek laisvėje, tiek įkalinimo įstaigoje yra teigiama, šiuo metu dirba. Atlikdamas bausmę nuteistasis įgijo dailidės specialybę VŠĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre. Palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais. Nuteistasis šiai dienai turi aktualius vykdomuosius patvarkymus, pagal kuriuos jis privalo išmokėti 18984 Eur. Išieškota 1246 Eur. Savanoriškai dengė skolas - 320,00 Eur. Tačiau vien tai, kad R. S. dalyvauja įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose, socialinės reabilitacijos programose, rodoma motyvacija dirbti, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks elgesys ir turėtų būti asmens, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, standartas, jei jis pageidauja, jog būtų pakeista laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos į švelnesnę.

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atsižvelgti ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. anksčiau buvo teistas, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal tris subendrintus apkaltinamuosius nuosprendžius. Bausmę atlieka ir už labai sunkų iš anksto suplanuotą, veikiant kartu su bendrininkais, nusikaltimą – itin žiaurų dviejų žmonių nužudymą dėl savanaudiškų paskatų (išsitraukęs ginklą – pistoletą kulkosvaidį „Scorpion iššovė nenustatytą kiekį kulkų į A.M., tuo padarydamas jam šautinę krūtinės ląstos žaizdą su dešinės pusės XI šonkaulio ir dešinės pusės XI krūtinkaulio slankstelio skersinės ataugos lūžį, tyčia dėl savanaudiškų paskatų jį nužudė. Po to, R. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, iššovė vieną kartą S. B. į pilvo sritį ir ją sužeidė. Gavęs telefonu bendrininko nurodymą ją „pribaigti“ paėmęs peilį, perpjovė S. B. gerklę, po ko paėmęs ginklo „Scorpion“ diržą ją pasmaugė. Įvykdęs nusikaltimus nuteistasis su bendrininku, panaikino nužudymo vietoje nusikaltimo pėdsakus, išvalė kraują, suvyniojo kūnus į politileninius maišus ir sudėjo lavonus į namo viduje, garaže buvusį automobilį ir šiuo automobiliu išvežė į mišką, kuriame kūnus užkasė. R. S. iš anksto susitaręs su kitais asmenimis ir bendrai veikdami grupėje, nuteistajam nužudžius A. M. ir S. B. užvaldė jų auksinius papuošalus ir automobilį, t.y. įvykdė svetimo turto vagystę stambiu mastu). Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu R. S. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.

Kaip jau minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu (nustatyta, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; daug kartų skatintas; jo požiūris į priežiūrą yra teigiamas; palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse), tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę R. S. pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nuskalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam R. S. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo atliekančio Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko funkcijas Mindaugo Žirlio teikimo dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.