Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovui N. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vizostata“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad keisti atsakovo byloje neturi pagrindo, kadangi ieškovas bendravo tik su atsakovu, būtent jis savo asmeninį telefono numerį buvo paskelbęs viešoje erdvėje, o ne bendrovės, kurioje dirbo. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog atsakovui sumokėti pinigai buvo apskaityti UAB „Vizostata“ buhalterijoje. Mano, kad pokalbių išklotinės patvirtina, jog pinigai buvo perduoti atsakovui kaip fiziniam asmeniui, o ne kaip įmonės darbuotojui, be to, ant sąskaitų faktūrų yra būtent atsakovo parašas, paskambinus į įmonę, ieškovui buvo paaiškinta, kad įmonė jokių sąskaitų faktūrų ieškovui neišrašė. Paaiškino, kad atsakovas ieškovui prisistatė kaip UAB „Vizostata“ darbuotojas, pateikė vizitinę kortelę. Dalis darbų buvo atlikta, juos atliko atsakovo atvežti darbuotojai, pagal sąskaitas faktūras nepristatyta yra tik mediena, būtent už tai ir prašoma priteisti žala.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, nors apie teismo posėdžio datą, laiką bei vietą buvo informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad atsakovas N. R. UAB „Vizostata“ vardu išrašė ieškovui E. A. dvi sąskaitas faktūras: 2016-03-24 Nr. 114 – 2262 Eur sumai (1182 Eur už medieną, 320 Eur už bortelius bei darbą, 400 Eur už stulpelius, 300 Eur avansas už vartus) ir 2016-03-26 Nr. 117 – 500 Eur sumai (300 Eur už polių gręžimą, 200 Eur už betonavimą).

Ieškovas laikosi pozicijos, kad būtent N. R. yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, kadangi su juo tarėsi dėl vartų gamybos ir statybos, jam sumokėjo pinigus, jis pasirašė ant sąskaitų faktūrų, todėl jis ir turi atlyginti ieškovui padarytus nuostolius.

Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per atstovus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 2.132 straipsnis). Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų, atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantami iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registro išrašo duomenimis nustatyta, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2015-12-15 iki 2016-04-08 dirbo UAB „Vizostata“. N. R. UAB „Vizostata“ vardu išrašė ieškovui E. A. dvi sąskaitas faktūras: 2016-03-24 Nr. 114 – 2262 Eur sumai (1182 Eur už medieną, 320 Eur už bortelius bei darbą, 400 Eur už stulpelius, 300 Eur avansas už vartus) ir 2016-03-26 Nr. 117 – 500 Eur sumai (300 Eur už polių gręžimą, 200 Eur už betonavimą). Darytina išvada, jog minėtas sąskaitas faktūras atsakovas išarė būdamas darbiniuose teisiniuose santykiuose su trečiuoju asmeniu, t. y. veikdamas kaip trečiojo asmens darbuotojas.

Pažymėtina, jog atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atstovui, bendraujančiam su abiem sandorio šalimis, tenka pareiga elgtis sąžiningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus (CK 2.133 straipsnis), apibūdinančius jo leistiną elgesį ir ribas. Jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės (CK 2.133 straipsnio 3 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovas ieškovui prisistatė UAB „Vizostata“ darbuotoju, tai patvirtinti pateikė vizitinę kortelę, be to, ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovas žadėjo sumokėtus pinigus apskaityti UAB „Vizostata“ buhalterijoje ir išduoti kasos pajamų orderį. Iš ieškovo pateiktų 2016-05-17, 2016-05-26 telefoninių pokalbių su atsakovu išklotinių matyti, jog ieškovas reikalavo jam pristatyti medieną arba grąžinti pinigus, atsakovas neneigė, kad turi pareigą tai padaryti, tačiau laikėsi pozicijos, kad pinigai yra įmonės kasoje, įmonės sąskaitoje, kad pinigus jis įnešė į įmonės kasą, kad būtų padaryti pavedimai. Atsakovas nurodė ieškovui, kad pinigus jam grąžinti turi įmonės vadovas. Ieškovui pateikė ir UAB „Litimbera“ 2016-04-14 išrašytą UAB „Vizostata“ sąskaitą išankstiniam apmokėjimui 1165,81 Eur sumai už dvigubo pjovimo eglės medieną, kaip įrodymą, jog mediena vartams yra užsakyta, o užsakymą pateikė UAB „Vizostata“. Kad šios sąskaitos būtų fiktyvios, suklastotos ar netikros, duomenų byloje nėra. Visi byloje esantys ir ištirti rašytiniai įrodymai, net ir ieškovo ieškinyje išdėstytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog N. R. neslėpė nuo ieškovo veikiantis savo darbdavės, t. y. UAB „Vizostata“ vardu ir jos naudai. Ieškovo atstovė posėdžio metu patvirtino, kad kad darbus pas ieškovą atliko ne pats atsakovas, bet jo pristatyti darbuotojai. Kad tokiais savo veiksmais jis būtų viršijęs savo, kaip darbuotojo, įgaliojimus, byloje duomenų nėra. Nors ieškovo atstovė posėdžio metu nurodė, kad UAB „Vizostata“ buvęs vadovas ieškovui paaiškino, kad jam išrašytos sąskaitos yra fiktyvios, tačiau ieškovas šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais, minėto asmens neprašė apklausti liudytoju. Tuo tarpu ieškovas turėjo įstatyme numatytą teisę pareikalauti, kad atstovas pateiktų įgaliojimą veikti įmonės vardu. Teismas pažymi, kad ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, akivaizdžiai matydamas ir suprasdamas, jog atsakovas nurodo veikiantis darbdavės vardu, tuo neįsitikino, pavyzdžiui, nepatikrino atsakovo įgaliojimo. Vertinant tokį ieškovo elgesį, yra pagrindas konstatuoti, kad jam nebuvo labai reikšminga, su kuo konkrečiai vartų pagaminimo ir pastatymo darbų atlikimo sandoris bus sudarytas (CK 2.133 straipsnio 3 dalis).

Byloje taip pat nustatyta, jog trečiajam asmeniui UAB „Vizostata“ 2016-10-31 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. BUAB „Vizostata“ bankroto administratorius nurodė, jog bankroto administratoriui nėra perduoti jokie UAB „Vizostata“ buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentai. Taigi byloje nėra duomenų, paneigiančių aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, kad prievoliniai teisiniai santykiai dėl vartų pagaminimo ir pastatymo darbų susiklostė tarp ieškovo ir trečiojo asmens, atstovaujamo N. R., o ne tarp ieškovo ir atsakovo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas kreipėsi į UAB „Vizostata“ dėl sutartinių santykių vykdymo.

2017-02-28 nutartimi teismas išaiškino ieškovui teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu (CPK 45 straipsnis), tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, laikėsi pozicijos, kad N. R. yra tinkamas atsakovas, atsakingas už ieškovui padarytus nuostolius. Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui. Be to, ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio. Byloje nėra duomenų, kad sutartiniai santykiai atsirado tarp ieškovo ir atsakovo, kaip fizinio asmens, be to, ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovas (trečiojo asmens darbuotojas) atsakingas už įmonės sutartinių santykių nevykdymą.

Atmestus ieškinį, atmestinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo bei prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.