Kauno apylinkės teismo įsakymas

2013-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1701-347/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-05-21
Bylos Nr.
1-1701-347/2013
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00226-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Naujokienė
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1701-347/2013Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00226-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1.; 2.10.1; 2.10.1.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Naujokienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1998-06-22 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 str. 2 d.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2013 m. vasario 21 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), konfliktuodamas su savo sugyventine S. T., ranka sudavė ne mažiau du kartus į galvos sritį ir vieną kartą į dešinį šoną, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. T. fizinį skausmą.

R. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-02-21 apie 18.00 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su savo sugyventine S. T., jų mažamečiu sūnumi G. (2012 m. gim.) ir dviem mažamečiais S. vaikais. Į namus grįžo apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to S. su juo pradėjo konfliktuoti, jai nepatiko, kad jis būdamas girtas namuose jos dukroms liepia susitvarkyti. Taip pat konfliktas buvo ir ryte dėl jos vaikų. Konflikto metu jis tris kartus sudavė S. T., t. y. du kartus į galvos sritį ir vieną kartą į dešinį šoną. Konfliktas truko neilgai. Tarp jų kaip ir visose šeimose yra ne kartą kilęs šeimyninis konfliktas, kuris laikui bėgant išsispręsdavo ir viskas būdavo gerai. Jo suduoti smūgiai S. galėjo sukelti fizinį skausmą, dėl to jis nuoširdžiai gailisi, pažadėjo jai daugiau taip nesielgti ir atsiprašė. S. T. jam atleido ir atsiprašymą priėmė (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Be R. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

nukentėjusiosios S. T. parodymais, kuriais nustatyta, kad apie du metus gyvena su sugyventiniu R. B.. Apie pusę metu kartu gyvena (duomenys neskelbtini), nuomoja butą. Kartu veda bendrą ūkį, turi bendrą vaiką G. B., gim. 2012 m. Dar bute gyvena dvi nepilnametės jos dukros, iš viso augina tris vaikus. 2013-02-21 apie 14.00 val. kilo pirmas konfliktas, dėl ko konfliktavo, neprisimena. Apie 18.00 val. kilo antras konfliktas, kurio metu namuose buvo visi trys mažamečiai vaikai, t. y. I. B. (10 m. amžiaus), S. B. (9 m. amžiaus) ir G. B. (gim. 2012 m.). Jos sugyventinis R. B. į namus grįžo apsvaigęs nuo alkoholio ir pradėjo aiškinti vaikams, kad jie turi laikytis tvarkos, kaip sudėti batai ir pan. Ji R. B. pasakė, kad jis neaiškintų jos vaikams, kadangi jie tik grįžo, o be to, jis girtas. R. tai, ką ji pasakė, nepatiko, jis pradėjo ją stumdyti, aiškinti, kad ji negaus vaiko, t. y. G. B., jis jį pasiims ir išeis. Konflikto metu G. B. iš pradžių buvo pas R. B. ant rankų. Ji priėjo prie R. B. ir bandė paimti iš jo rankų sūnų ir tuo metu jam R. B. trenkė vieną kartą į galvos sritį ir vieną kartą į dešinį šoną. Nuo šių smūgių ji pajuto fizinį skausmą ir pritūpė. Tuo metu, kai R. B. jai sudavė du smūgius, t. y. vieną į galvos sritį, kitą į šoną, ji jam liepė padėti vaiką į lovytę. Nors ir nenorėdamas, bet R. jį padėjo į lovytę, tačiau visą tą laiką, aiškino, kad jo vaikas. Tada ji bandė paimti G. iš lovytės, ir dar vieną smūgį gavo į galvos sritį, kuriuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po šio smūgio ji pradėjo rėkti R., kad jis baigtų ją mušti, ir tuo metu iš koridoriaus atbėgo S. su I., paėmė G. iš lovytės ir išbėgo į koridorių. Kai dukra I. išbėgo iš namų su G. ant rankų į koridorių, ji išėjo iš paskos. Būnant koridoriuje, I. pasakė, kad pas kaimynus prašė pagalbos. Ji I. pasakė, kad nereikėjo, kadangi bus blogiau. Taip pat pasakė, kad R. apsiramins ir visi grįš į namus. Jai išbėgus paskui I. į koridorių, R. užsirakino duris ir neįsileido į namus. Kai R. užrakino duris, ji bandė patekti į vidų, t. y. beldė, tačiau R. durų taip ir neatidarė. Kadangi R. jos neįleido į namus ir ji su savimi turėjo mobilų telefoną, paskambino savo buvusiam vyrui V. paprašyti pagalbos. Paskambinusi jam pasakė, kad ją su vaikais iš namų išvijo sugyventinis R., kad stovi laiptinėje. Klausė, ką daryti. V. pasakė, kad kviestų policijos pareigūnus, tačiau ji pasakė, kad jei išsikvies policiją, gali būti dar blogiau, o be to bus kaip su pirmu vyru, iškviesdavo, atvažiuodavo, išsiveždavo ir vyras vėl grįždavo. Tada V. pasakė, kad jis pats iškvies policijos pareigūnus. Tuo pokalbis su V. ir baigėsi. Tol, kol laukė atvykstančios policijos, visą laiką su vaikais prabuvo laiptinės koridoriuje. Po to V. pats paskambino ir pasiteiravo, ar atvyko policija, tačiau ji pasakė, kad ne. Jos turimomis žiniomis policiją iškvietė kaimynas, tačiau kas toks, nežino. Kadangi viskas buvo daugiau nei prieš mėnesį laiko, tai negali pasakyti tiksliai, nei kiek laiko konfliktavo, nei kiek laiko prabuvo su vaikais laiptinėje. Šiuo metu su buvusiu sugyventiniu R. B. yra susitaikiusi, jam jokių pretenzijų neturi. Dėl jai sukelto fizinio skausmo civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 20, 22);

liudytojo V. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2013-02-21 apie 20.00 val. jam paskambino buvusi sugyventinė S. T. ir pasakė: „daryk ką nors, aš su vaikais esu laiptinėje, nes grįžo girtas R. ir mane išvijo“. Tuo pokalbis su S. T. baigėsi. Po S. skambučio jis paskambino į policiją ir pranešė, kad jo buvusią sugyventinę S. T. su vaikais, gyv. (duomenys neskelbtini), išvijo jos sugyventinis R. B.. Taip pat pareigūnams nurodė laiptinės kodą bei pasakė savo vardą, pavardę. Tą patį vakarą dar kartą sulaukė S. skambučio, tačiau tikslaus laiko pasakyti negali ir ji jam pasakė, kad pareigūnai, kuriuos iškvietė jis, pas ją neatvyko, todėl antrą kartą skambino policijai kaimynas, tačiau koks kaimynas, pasakyti negali, nes jis gyvena kitu adresu nei S. T. su savo sugyventiniu ir vaikais. Taip pat S. sakė, kad jos sugyventinį išsivežė policijos pareigūnai, tačiau kas tiksliai įvyko ir dėl ko jai reikėjo pagalbos, nepasakojo. Tą pačią dieną, laiko nurodyti negali, bendravo su S. telefonu, tačiau prieš tai, kai ji jo prašė pagalbos. S. pasakojo, kad dieną R. buvo grįžęs girtas namo, dėl to pas juos buvo atvykusi socialinė darbuotoja. Kiek žino iš S., R. buvo išprašytas iš namų tam, kad išsiblaivytų. S. pirmą kartą jam skambino ir prašė pagalbos, todėl negali pasakyti, ar tai pirmas konfliktas tarp R. B. ir S. T.. Jis gyvena savo gyvenimą ir į kitų gyvenimus nesikiša. Policijos pareigūnus iškvietė paprašius Sandrai pagalbos, realiai nematė, kas ten įvyko (b. l. 24);

įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-7);

pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 3104 R. B. 2013-02-21 20.58 val. nustatytas 2,91 ‰ girtumas (b. l. 27).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

R. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme (b. l. 83).

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus – į nusikalstamų veikų pobūdį, motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad yra teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į tai, kad veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.). R. B. gydytas Respublikinėje Kauno psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai. Žalingas alkoholio vartojimas. Specialisto išvadoje Nr. 93TPK-158 nurodyta, kad atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga.

Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes teismas mano, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi toks bausmės paskyrimas pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., į bausmę įskaityti laiką, kurį R. B. išbuvo laikinai sulaikytas, t. y. nuo 2013-02-21 iki 2013-02-22.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Aurelija Naujokienė