- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- 1A-226-582-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-3-00005-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Algirdas Remeika, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- S. J.
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Advokatai
- Gintaras Dapkevičius, Edgaras Jautakis
- Kategorijos
Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-226-582-2013
Teisėja: Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00005-2012-9
2013 m. kovo 7 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant nuteistajam S. J., jo gynėjui advokatui Gintarui Dapkevičiui, nukentėjusiajai D. J., jos atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams.
Iš S. J. priteista nukentėjusiosios D. J. naudai 3000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 22 d. apie 12 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), keturmečio sūnaus akivaizdoje, jis stumdė nukentėjusiąją D. J., ją smaugė, pargriovęs ant žemės ir sugriebęs už sprando trenkė jos galvą į grindis, nukentėjusiajai D. J. bandant jį sustabdyti, ją nustumdavo parversdamas ant žemės, tąsė už plaukų suduodamas ranka į galvos sritį, taip mušdamas bei smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai D. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - jį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliantas nurodė, kad teismas neteisingai ištyrė byloje esančius įrodymus, nuosprendyje neįvertinta dalis įrodymų. D. J. pareiškime teismui ir specialistei nurodė skirtingas įvykio vietas ir laiką. Apelianto tėvai ir O. M. parodė, kad jis 2011-08-22 apie 12 val. buvo tėvų namuose Jonavoje. Teismas neįvertino jo duotų parodymų apie jo alibi. Teismas apžiūrėjo, tačiau nuosprendyje neįvertino vaizdo įrašo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matosi, kad ant nukentėjusiosios kūno nesimato jokių sužalojimų, ji buvo linksma. Liudytoja S. L. parodė, kad po tariamo sužalojimo nukentėjusioji dalyvavo šventėje ir linksminosi. Liudytojos S. L. parodymai yra neobjektyvūs, negali būti laikomi patikimais dėl išankstinio nusistatymo prieš nuteistąjį ir nuo galimai nuo nukentėjusiosios gautų pinigų. Liudytojo T. B. parodymai buvo nenuoseklūs, į klausimus liudytojas vengė atsakyti, pamiršo, kaip atrodė sužalojimai, kuriuos jis matė. Pagal surašytą specialisto išvadą akivaizdu, kad vaikas tirtas dalyvaujant pareiškėjai ir išvada surašyta ne pagal vaiko, o pareiškėjos psichologei nurodytą problemą. Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje nukentėjusiosios advokatas jam grasino spausti jį ir jo šeimą per baudžiamąsias bylas. Grasinimą girdėjo advokatė I. A.. D. J. turi tikslą bet kokiomis priemonėmis gauti iš apelianto pinigus. Teismas neįvertino duomenų, charakterizuojančių pareiškėją – ji bausta administracine tvarka, jai pradėti du ikiteisminiai tyrimai, pareiškėja linkusi save žaloti, kreipėsi į medikus dėl savaiminių kraujosruvų atsiradimo, sužalojimai ant jos kūno galėjo atsirasti dėl neatsargaus elgesio.
Nukentėjusioji D. J. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Jos nurodytas laikas, tiek teismui, tiek apžiūros specialistei Liucijai Karčiauskaitei yra vienodas. Teismui byloje nurodyta apie 12 val., o tolesnis kontekstas kalba, kad įvykis truko apie dvi valandas, tai ir reiškiasi, kad nusikalstamas įvykis truko maždaug nuo 12-14 val. Tiek teismui, tiek apžiūros specialistei buvo nurodytas konkretus nusikalstamo įvykio adresas, t.y. (duomenys neskelbtini), kur tuo metu 2011-08-22 ji gyveno ir vadino savo namais. Lašalinės lašinimo faktas nėra ir negali būti aplinkybė, įrodanti apie nusikalstamos veikos nebuvimą. O nuteistasis S. J. savo 2011-08-22 dienos alibi grindžia būtent tik šia aplinkybe, kuri yra paremta tik artimos šeimos draugės slaugytojos O. M. žodiniais parodymais bei jo tėvų žodiniais parodymais, kurie nepateikė jokių savo parodymų patvirtinimų. Tikėtina, kad teismui pateiktas vaizdo įrašas buvo iškirptas, 2012-12-03 skunde apie jos aprangą ir sužalojimų maskavimą pateikta informacija neatitinka tikrovės. Vaizdo medžiagoje pateiktas vaizdas netikslus ir sužalojimų jame įžiūrėti negalima. Todėl, jei sužalojimų nesimato dėl prastos kokybės vaizdo įrašo, tai nėra įrodymas, kad jų nebuvo. Sužalojimai, patirtas stresas bei jos sveikatos būvis leido jai atlikti tolimesnius 2011-08-22 suplanuotus darbus. S. J. ištisą dieną skambinėjo liudytojai S. L. ir prašė padėti sutaikyti jį su D. J., prašė duoti jam naudingus parodymus, siūlė pinigų ir darė jų pokalbio įrašą tuo metu, kai privataus kaltinimo byla dar net nebuvo pradėta. Su liudininke S. L. įrašytas ne visas jų pokalbis, o tik ta vieta, kuri yra naudinga jam, kur kalbama apie pinigus. T. B. pateiktos 2011-08-22 nuoseklios įvykio aplinkybės patvirtina jos teismui pateiktas aplinkybes ir paneigia netikslumus ir prieštaraujančius duotus A. ir S. J. parodymus. Nuteistojo gynėjas uždavinėjo šiam liudytojui asmeninius, su byla nesusijusius ir nieko bendra su nagrinėjamu padarytu nusikalstamu įvykiu neturinčius klausimus, į kuriuos teisėja teismo posėdžio metu leido liudytojui neatsakinėti. Apie jos sužalojimus liudytojas T. B. aiškiai pasakė, kad matė tamsios spalvos mėlynes ant jos kairės rankos ir mėlynes ant kaklo, o nepamena, tik kurioje kaklo pusėje jos buvo (2012-11-08 teismo posėdžio protokolo 77 psl.). Nuteistasis S. J. kategoriškai pasisakė prieš sūnaus apklausinėjimą (2012-03-27 teismo posėdžio protokolo 41 psl.). Psichologės darbo metodai ir bendravimas su klientu yra visiškai konfidencialus, todėl teisme ji negalėjo suteikti šios informacijos, ji, kaip oficiali savo srities specialistė, vaikų psichologė, po kelių konsultacijų su sūnumi M. J., paliudijo teismui, kad vaikas jai papasakojo, kad yra matęs, kaip tėtis smaugė mamą. Apie savaiminių mėlynių atsiradimą bei savęs žalojimą buvo plačiai pasisakyta ir nagrinėta teismo posėdžių metu nagrinėjant šią bylą. Ekspertė Liucija Karčiauskaitė 2012-03-27 teismo posėdžio metu paaiškino, kad sužalojimai kakle nebūdingi pačiai grumiantis, tai būdinga rankom suspaudus kaklo plotą (2012-03-27 teismo posėdžio protokolo 42 psl.)
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą. Nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ir ištyrusi visą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. LR BPK 20 str., 301 str. nuostatos nepažeistos. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas nuosprendyje vertino visetą byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo išvada, kad S. J. padarė LR BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, t. y., kad nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. J. sveikatą, yra pagrįsta.
Kad S. J. padarė LR BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, patvirtina nukentėjusiosios D. J., liudytojų S. L., J. D., T. B., specialistės L. Karčiauskaitės parodymai, specialisto išvada, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.
Nukentėjusioji D. J. nurodė, kad S. J. pas ją į namus atėjo 2011-08-22 apie 12 val. ir ėmė ją mušti, smaugė, tąsė už plaukų, trankė galvą į grindis. Smurtiniai veiksmai truko apie 2 val. Jis smurtavo vaiko akivaizdoje. S. J. išėjo tik tada, kai pavykus užsidaryti vonioje, ji pagrasino, kad iškvies policiją. Pas medicinos specialistą nukentėjusioji kreipėsi 2011-08-23 11 val. Nukentėjusioji paaiškino, kad įvykio dieną buvo užimta, todėl nespėjo nuvažiuoti pas specialistus. Specialistei ji nurodė analogiškas sužalojimo aplinkybes. Nukentėjusiosios skunde teismui ir specialisto išvadoje nurodyta data, laikas ir vieta nėra prieštaringi – 2011-08-22 apie 12 val. Specialistė nurodė, kad įvykis įvyko „savo namuose“. Tai buvo įrašyta iš nukentėjusiosios žodžių ir nukentėjusioji galėjo turėti omenyje namus, kuriuose gyveno, o ne tai, kad nuteistasis, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, ją sumušė namuose, kuriuose gyvena jis.
Specialisto išvadoje nurodyta, jog D. J. konstatuota poodinės kraujosruvos kakle, rankose, kojose, dešinėje klubinėje srityje, odos nubrozdinimai sprande, dešinėje klubinėje srityje. Specialistė L. Karčiauskaitė išvadoje nurodė, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2011-08-22 (b. l. 10). Specialistė Liucija Karčiauskaitė apklausiama teisme parodė, kad nukentėjusiąją po traumos apžiūrėjo praėjus parai laiko. Nustatė nubrozdinimus, kraujosruvas ant rankų, sprando. Sužalojimai kakle nebūdingi pačiai grumiantis, tai būdinga rankomis suspaudus kaklo plotą. Nukentėjusiosios parodymai atitinka jos duotai išvadai. Galvoje sužalojimų nerado. Sprande buvo žymės kakle, kraujosruvos ant rankų. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Kaklą gal ir galima būtų pačiai susispausti, tačiau sprando niekaip. Poodinės kraujosruvos visos vienodos spalvos, tai vienu metu jos taip susproginėti negali. Tai paneigia gynybos versiją apie tai, kad dėl nukentėjusiosios savaiminių kraujosruvų atsiradimo. Specialistė patvirtino, kad pagal pobūdį ir spalvą tai neprieštarauja, kad kraujosruvos galėjo būti padarytos rugpjūčio 22 d. Specialisto išvada ir paaiškinimais nustatyta, kad 2011-08-22 nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai kietu buku daiktu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimus konstatavo specialistė, todėl vaizdo įrašas, kuriame galima ar ne pamatyti, kad ant nukentėjusiosios kūno buvo matomos ar nebuvo matomos kraujosruvos, esminės reikšmės neturi. Be to, pažymėtina, kad vaizdo medžiagoje pateiktas vaizdas yra netikslus ir sužalojimų jame įžiūrėti negalima.
Kad ant nukentėjusiosios kūno buvo matomos mėlynės, patvirtino ir liudytojai T. B. bei S. L.. Šių liudytojų parodymai patvirtina specialistės konstatuotas kraujosruvas, neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams. Liudytojas T. B. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos neprisimena, matė D. J. sužalojimus - mėlynes ant kaklo ir rankų. Liudytoja S. L. pati įvykio nematė, tačiau teismui parodė, kad po savaitės nuo įvykio jos buvo susitikusios ir ji matė, kad nukentėjusiosios kūne mėlynės buvo likusios, buvo apdraskyta. Liudytojo T. B. parodymai tik patvirtina specialisto išvadoje nurodytą sužalojimų padarymo laiką ir specialistės konstatuotas kraujosruvas. Tai, kad liudytojas ir specialistė skirtingai įvertino kraujosruvų spalvos tamsumą, esminės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad šis liudytojas galėjo kitaip, nei specialistė vertinti sužalojimų lokalizaciją, jis tai įvertino subjektyviai ir tikra sužalojimų lokalizacija buvo nustatyta pagal specialistės medicinos srityje duotą išvadą.
Tai, kad D. J. atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, patvirtino ir liudytoja psichologė J. D.. Ši liudytoja patvirtino, kad vaikas buvo paliktas jai vienai be mamos, kas paneigia apelianto teiginius, jog su vaiku buvo bendraujama dalyvaujant nukentėjusiajai. Liudytoja patvirtino, kad vaikas kalbėjo apie tai, jog šeimoje matė smurtą, matė tą epizodą, kai tėtis mamą smaugė. Teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais. Liudytojos J. D. parodymai patvirtina, kad nuteistasis vaiko akivaizdoje prieš nukentėjusiąją vartojo smurtą.
Teismas pagrįstai kaltinamojo S. J. ir liudytojų jo tėvų Liudos ir A. J. bei liudytojos O. M. parodymus vertino kritiškai, kaip siekį S. J. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Pažymėtina, kad nuteistojo S. J. parodymai nėra visiškai nuoseklūs, jie nevisiškai sutampa su liudytojų O. M., L. J. ir A. J. parodymais ir visiškai prieštarauja nukentėjusiosios ir liudytojų S. L. ir T. B. parodymams.
2012-03-27 teisiamojo posėdžio metu nuteistasis teismui paaiškino, kad 2011-08-22 jis buvo daugybėje vietų, ryte buvo Jonavoje, paskui namuose, paskui dar kažkur važiavo, bet apie 17 val. buvo namuose. Ryte jam padarė lašelinę (b.l. 39). 2012-05-03 teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. M. teismui parodė, kad seniai pažįsta J. šeimą, 2011-08-22 nuo 9 iki 15 val. ji dirbo, bet turėjo eiti į apylinkes. Liudos prašymu S. pastatė lašelinę. L. pas ją į darbą atėjo apie 12 val., dar užsuko į vaistinę, lašinimas truko apie 1,5 val., viskas truko nemažiau kaip dvi valandas, iš J. namų išėjo po poros valandų, galėjo būti po 14 val. (b.l. 55). Nuteistojo ir liudytojos O. M. parodymai yra prieštaringi: nuteistasis nurodė, kad lašelinę jam padarė ryte, o liudytoja O. M. teigia, kad lašelinė jam padarė nuo 12 iki 14 val. – t.y. jau antroje dienos pusėje. Nuteistasis teismui paaiškino, kad jis buvo daugybėje vietų, o liudytoja O. M. parodė, kad L. J. jai pasakė, kad išvakarėse S. buvo priepuolis ir šiuo metu jis labai silpnas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad O. M. lašelinę nuteistajam galėjo pastatyti 2011-08-22 ryte, o dienos metu nuteistasis galėjo būti Kaune, nes pats nurodė, kad Jonavoje buvo ryte. Atkreiptinas dėmesys, kad medicinos darbuotoja O. M. teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos paminėtos paslaugos suteikimą, apie jos nebuvimą darbe jos darbo laiku. Be to, S. J. nėra jos pacientas. Pažymėtina, kad nei L. J., nei A. J. tiksliai nenurodė, kada į namus atvyko slaugytoja O. M., kada į Kauną išvažiavo S. J..
Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad paminėti duomenys nepaneigia D. J. parodymų, jog S. J. 2011-08-22 apie 12 val. atvyko pas ją į namus. Be to, faktą, kad S. J. nurodytu laiku atvyko pas D. J. patvirtino ir liudytoja S. L., kuri aiškino, kad nurodytu laiku jai kalbant telefonu su D. J., buvo girdimas ilgai trunkantis durų skambutis, ir kad D. J. jai sakė, kad atėjo S. J.. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojos S. L. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi iš tarp nuteistojo ir jos užfiksuoto pokalbio matyti, kad jos parodymai priklausys nuo to, kiek bus sumokėta pinigų, tačiau pastebėtina, kad liudytoja teismo posėdžio metu paaiškino minimo pokalbio aplinkybes. Ji paaiškino, kad S. J. jai skambino ne kartą, ją terorizavo, todėl ji su juo ėmė „naglai“ kalbėti, kad pastarasis atstotų. S. J. pateikė tik dalį pokalbio įrašo, t.y., tarp jo ir S. L. vykęs pokalbis užfiksuotas ne nuo pradžių, todėl liudytojos parodymai, kad ji specialiai taip kalbėjo, lieka nepaneigti.
Nukentėjusiajai dėl S. J. veiksmų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Patirti sužalojimai nebuvo tokie, jog būtų trukdę nukentėjusiajai vykti į iš anksto planuotą šventę ar atlikti kitus jos suplanuotus veiksmus. Tai, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio nesikreipė į policiją nesudaro pagrindo teigti, kad ji nepatyrė kūno sužalojimų. Juolab, kad nukentėjusioji pateikė įrodymus, kad S. J. ir anksčiau yra smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau teisėsaugos institucijos apie tai nebūdavo informuojamos.
Kiti konfliktai, užfiksuoti administracinėse ar baudžiamosiose bylose, ankstesni teistumai ir civilinės bylos neturi reikšmės įvykio buvimo ar nebuvimo fakto nustatymui, nes jose nėra duomenų apie šios bylos faktines aplinkybes. Apelianto teiginiai, kad jo advokatui buvo daromas spaudimas, deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti.
Teismo nuosprendžio aprašomoje dalyje dėstant kaltinamojo parodymuose nurodytus 2012 metus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip rašymo apsirikimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina nuteistojo S. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.