- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-01-04
- Bylos Nr.
- e1-638-1035/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45414-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- G. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje G. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. B. 2020 m. lapkričio 15 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,05 prom. girtumas, žodinio konflikto su savo sugyventine S. J. metu metė į pastarąją moterišką batą su kulniuku ir pataikė į galvą, tuo padarė galvos plaukuotosios dalies 1,5 cm muštinę žaizdą, t. y. sukėlė nukentėjusiajai S. J. fizinį skausmą. Šiais veiksmais G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. B. parodė, kad jis gyvena kartu su sugyventine S. J. ir jos senyvo amžiaus motina V. P. (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 15 d. buvo kartu su S. svečiuose pas jo draugus, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Grįžus namo apie 16.00 val., jis nuėjo atsigulti į didelį kambarį, o S. nuėjo pas savo mamą ir jos kažką kalbėjosi. Jam būnant kitame kambaryje, jis išgirdo, kaip jos jį apkalbinėja. Kadangi buvo neblaivus, jį tai supykdė, jis atėjo į jų kambarį ir pradėjo su jomis aiškintis, tarp jų kilo žodinis konfliktas. S. dvidveidiškumas jį labai supykdė ir jis, paėmęs nuo žemės moterišką S. batą su kulniuku, metė jį į S.. Batas pataikė į S. galvą. Suprato, kad savo veiksmais gali sukelti S. skausmą, tačiau nemanė, kad batu gali prakirsti galvą, kad net gali tekti siūti žaizdą. V. pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Jis pamanė, kad ji tik gąsdina, todėl nuėjo ir atsigulė kitame kambaryje. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė, o atvykusi greitoji med. pagalba išsivežė S., nes jai iš žaizdos galvoje bėgo kraujas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nemanė, kad viskas taip baigsis. Kadangi yra dirbantis, padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai galės atlyginti, taip pat atlygins žalą padarytą S. (b. l. 59).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Apklausta liudytoja S. J. parodė, kad 2020 m. lapkričio 15 d., apie 14.00 val., Vilniuje, Darbininkų g, 12-1, jos su motina V. P. gulėjo kambaryje ant lovos, o jos sugyventinis G. B. buvo išgėręs ir gulėjo kitame kambaryje. Jos motina provokavo jos sugyventinį, tada jis atėjo pas jas į kambarį ir pradėjo konfliktuoti. Jos mama pasakė jam, kad jis išeitų iš namų, nes ji nenori su juo gyventi. Po šių mamos žodžių G. B. paėmė juodos spalvos moterišką batą su kulniuku ir metė į jų pusę, taip pataikė jai į galvą. Po smūgio jai pradėjo bėgti kraujas iš galvos. Jai pasidarė silpna, ji toliau gulėjo lovoje. Jos sugyventinis G. nuėjo į kambarį ir gulėjo ant lovos. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir medikai. Atvykę medikai ją išvežė į Lazdynų ligoninę, kur apžiūros metu susiuvo galvos žaizdą ir paleido gydytis ambulatoriškai. Į teismo medicinos tarnybą dėl sužalojimo masto nustatymo nesikreips. Tiesiog nori, kad jos sugyventinis daugiau negrįžtų namo (b. l. 15).
Apklausta liudytoja V. P. parodė, kad 2020 m. lapkričio 15 d., apie 14.00 val., jos su dukra S. J. gulėjo kambaryje ant lovos, o dukros sugyventinis G. B. buvo išgėręs ir buvo kitame kambaryje. Jis atėjo pas jas į kambarį ir pradėjo pravardžiuoti. Ji jam pasakė, kad jis išeitų iš namų, nes jos dukra nenori su juo gyventi. Po šių jos žodžių G. B. paėmė juodos spalvos moterišką batą su kulniuku ir stipriai trenkė batu jos dukrai S. J. per galvą. Po smūgio jos dukrai pradėjo bėgti kraujas iš galvos. Dukra atsigulė į lovą, sakė, kad jai labai bloga. Ji nubėgo iškviesti policiją. O sugyventinis G. nuėjo į kambarį ir gulėjo ant lovos (b. l. 29).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. lapkričio 15 d. 14.37 val. užregistruotas įvykis, kad pranešėja V. P. kviečia policijos pagalbą, nurodydama, jog pranešėjos dukterį sumušė pastarosios sugyventinis, bėga kraujas iš galvos. Smurtas pasitvirtino. Rasta lovoje gulinti S. J. su kraujuojančia žaizda galvos srityje. Nurodė, kad ją sužalojo sugyventinis G. B. (b. l. 9–10).
Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2020 m. lapkričio 15 d. apžiūrėta pacientė S. J.. Diagnozuota galvos plaukuotosios dalies žaizda (b. l. 18–19).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini). Ant kambaryje esančios lovos matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Kraujo dėmės matomos ir ant grindų. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 31, 33–35).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2020 m. lapkričio 15 d. 15.50 val. G. B. nustatytas 2,05 promilių girtumo laipsnis (b. l. 71).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai“ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, t. y. metė moterišką batą su kulniuku ir pataikė jai į galvą, taip sukėlė nukentėjusiajai S. J. fizinį skausmą.
Įtariamajam G. B. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. B. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokurorė, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 73–74, 75). S. J. 2020 m. gruodžio 22 d. pranešimu yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 76).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę – dirbantis (b. l. 67), neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 66), baustas administracine tvarka (b. l. 69–70), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, skiriant jam BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 15 d. 15.10 val. (b. l. 53) iki 2020 m. lapkričio 16 d. 14.34 val. (b. l. 55), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu G. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 48,51 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 37). Iš pinigų pervedimo kvito matyti, kad G. B. 2020 m. gruodžio 11 d. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai 48,51 Eur turtinę žalą (b. l. 45). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu patenkino Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus, šis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 15 d. 15.10 val. iki 2020 m. lapkričio 16 d. 14.34 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 48,51 Eur žalos atlyginimo atmesti.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.