Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-02-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-503-961/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-02-03
Bylos Nr.
A15.-503-961/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00138-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Ilona Mateikienė (pirm.)
Pažeidėjas
K. K.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-503-961/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00138-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.7; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. vasario 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2021 m. sausio 2 d., apie 17.00 val. Vilniuje, Naugarduko g. – Vilkpedės g., vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,72 promilės neblaivumas. Vairuodamas automobilį buvo neatsargus, neatsižvelgė į kelio dangos būklę ir meteorologines oro sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, užvažiavo ant gatvės bortelio, atsitrenkė į stulpą ir kelio ženklus. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis ir kelio ženklai. Šiais veiksmais K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje.

Tyrimo metu K. K. parodė, kad 2021 m. sausio 2 d., maždaug 17.00 val. vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jam. Važiavo Naugarduko gatve link Vilkpėdės gatvės. Žiema, slidu, buvo dvi eismo juostos. Važiavo antra eismo juosta, 50 km/val. greičiu. Važiavo išgėręs su draugu. Bandydamas perjungti dainą radijo moduliatoriuje, savo dėmesį sukoncentravo į jį, taip atsitrenkė į bordiūrą (b. l. 15).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu K. K. parodė, kad jis negeriantis, šiuo metu skiriasi, dirba tiekėju ir jam gyvybiškai reikalingos teisės. Buvo du pūtimai, promilės mažėjo, jis buvo tikrai adekvatus ir turbūt po pusvalandžio promilės būtų nukritusios iki 0,4 promilės. Pripažįsta, kai vairavo, buvo 0,78 promilės, dar slidus kelias. Pripažįsta, kad apgadino kelio ženklus ir važiavo nepasirinkęs saugaus greičio. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimių servise tiekėju. Jeigu būtų įmanoma, prašytų keisti teisių atėmimą į piniginę baudą, nes jam reikalingos teisės, mažametį vaiką veža į darželį į kitą rajoną, mama pensininkė. Jis sutiktų su „alkobloku“, bet darbovietė nesutiktų, nes darbovietės automobilis. Šiuo metu vyksta skyrybos, sūnus lieka gyventi su juo. Planavo nuomotis butą (duomenys neskelbtini), bet neišeis, nes darbovietė centre. Jo pajamos yra 750 eurų. Jam svarbiausia yra teisės, labai gailisi, teisės yra ne tik pragyvenimo šaltinis, o ir susisiekimas, kadangi po avarijos lūžo stuburas, nuo tos dienos jis 70 procentų gulintis, stuburas skilo dviejose vietose, jam nelabai galima sėdėti, dėl to šiuo metu yra nedarbingas.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų padarymo faktą ir K. K. kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai:

- administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos esminės administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1);

- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato tyrėjos A. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad patruliuojant kartu su vyresniuoju tyrėju M. P. nustatytame maršrute, apie 16.55 val. važiuojant Vilkpėdės ir Šlaito gatvių sankryžoje pastebėjo ką tik įvykusį eismo įvykį, t. y. Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkusį į šviesoforo stulpą. Sustojus prie eismo įvykio, pastebėjo kaip iš priekinės keleivio vietos automobilio dešinės pusės išlipo asmuo, laikydamas alaus butelį. Išlipus iš tarnybinio automobilio, pro automobilio priekinį stiklą pastebėjo vairuotojo vietoje sėdintį kitą vaikiną, kuris netrukus iš vairuotojo vietos persėdo į keleivio vietą ir išlipo prie priekines dešinės pusės keleivio vietos dureles. Kaip vėliau paaiškėjo, keleivio vietoje sėdėjo T. Ž., o vairuotojas K. K. Abu vaikinai atrodė akivaizdžiai neblaivūs. Paklausus vairuotojo, ar vartojo alkoholinių gėrimų, vairuotojas atsakė neigiamai. Alkotesterio pagalba buvo nustatytas vairuotojo girtumas (b. l. 7);

- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. P. (V. P.) tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. sausio 2 d. dirbant kartu su vyriausiąja patrule E. Č., 17.09 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Vilkpėdės-Šlaito g. sankryžoje V1208 pastebėjo eismo įvykį, kuriame dalyvavo Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas atsitrenkė į kelio ženklus ir šviesoforo stulpą. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko V1911, kurie paaiškino, kad jiems atvykus į įvykio vietą, alkoholio matuokliu buvo patikrintas galimai automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas K. K. Patikrinus asmenį apie 17.05 val., pirmu pūtimu šiam nustatytas lengvas (0,83 promilės) neblaivumo laipsnis. Apie 17.21 val., antru pūtimu, asmeniui nustatytas lengvas (0,72 promilės) neblaivumo laipsnis. K. K. prietaiso parodymų neginčijo ir su jais sutiko. Taip pat asmuo paaiškino, kad tai jis vairavo automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį. Kaip teigė, automobilio nesuvaldė, nes žvilgsnį buvo nukreipęs į automobilio magnetolą. Viso bendravimo su K. K. metu iš jo burnos buvo juntamas alkoholio kvapas, o asmens kalba buvo nerišli (b. l. 8);

- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio R. R. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir jau minėtame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. P. tarnybiniame pranešime (b. l. 9);

- nuotraukos, iš kurių matyti eismo įvykio vieta ir gatvių sankryžoje į šviesoforo stulpą atsitrenkęs automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-25);

- alkotesterio rodmenų duomenys ir patikros sertifikatas, kurie patvirtina, kad K. K. 2021 m. sausio 2 d. 17.05.29 val. buvo nustatytas 0,83 promilės girtumas, o 2021 m. sausio 2 d. 17.21.14 val. buvo nustatytas 0,72 promilės girtumas; prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 16, 29-30);

KET 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; KET 14 punkte, be kita ko, numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims; KET 127 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog yra įrodyta, kad K. K. protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairavo automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,72 promilės girtumas, ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus; vairuodamas automobilį buvo neatidus, neatsižvelgė į kelio dangos būklę ir meteorologines oro sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, užvažiavo ant gatvės bortelio, atsitrenkė į stulpą ir kelio ženklą bei apgadino automobilį ir kelio ženklą, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus. K. K. tyrimo metu sutiko su pažeidimu ir nurodė pažeidimo padarymo aplinkybes. Jo kaltę įrodo ir tyrėjos A. K., vyriausiojo patrulio V. P. ir vyriausiojo patrulio R. R. tarnybiniai pranešimai, nuotraukos ir alkotesterio rodmenų duomenys. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsni 7 dalį (KET 9, 127 punktai) ir 423 straipsnio 3 dalį (KET 14 punktas).

K. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra lengvinanti aplinkybė, į K. K. asmenybę – per pastaruosius penkerius metus daug kartų baustas administracine tvarka, daugumą jam paskirtų baudų yra sumokėjęs (b. l. 2-6), todėl teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus K. K. baudas, atitinkančias straipsnių sankcijose numatytų baudų minimumą.

Paskirtos nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

ANK 423 straipsnio 4 dalis nustato, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Teismo posėdžio metu K. K. prašė atsižvelgti į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga šeimoje ir darbo funkcijoms atlikti, ir, jei įmanoma, skirti jam didesnę baudą vietoje teisės vairuoti atėmimo. Tačiau tokios galimybės įstatymas nenumato. Dėl draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, jis nurodė, kad pats neprieštarautų, tačiau su tuo nesutiks darbdavys. ANK 31¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu. Kadangi K. K. iš esmės sutinka su antialkoholiniu draudimo užraktu, teismas mano, kad yra pagrindas nustatyti jam šį draudimą. Aplinkybė, kad darbdavys nesutiktų, šiuo atveju reikšmės neturi, nes teismas tik nustato draudimą asmeniui vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti šie užraktai, o ne įpareigoja, kokiuose automobiliuose antialkoholinį variklio užraktą įrengti.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Ši teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kas reiškia, kad tik nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikoma ši nuostata. Tokia pozicija atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-42-2013, 2AT-25-2013, kt.). K. K. paaiškino, kad teisė vairuoti jam labai reikalinga, tačiau vien tai nesudaro pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės. Administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemonėmis siekiama asmens nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis). Padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų transporto eismo saugumui, paties vairuotojo ir kitų žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgus į tai, kad nors K. K. pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, su padarytu pažeidimu sutiko, vis tik vairuodamas transporto priemonę ne tik kėlė grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, bet savo veiksmais dar ir sutrikdė savo paties sveikatą, dėl ko šiuo metu negali dirbti, vairavo mieste, kuomet eismas yra gana intensyvus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad yra išskirtinių aplinkybių, ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Įvertinus K. K. asmenybę, terminas nustatytinas minimalus.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog transporto priemonė, kurią nusižengimo padarymo metu vairavo K. K., nuosavybės teise priklauso jam pačiam. Tačiau visgi atsižvelgus į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, K. K. asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad pirmą kartą padarė tokio pobūdžio KET pažeidimus, darytina išvada, kad skirti transporto priemonės konfiskavimą netikslinga ir neproporcinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

K. K. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

1) už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, – 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą;

2) už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir K. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams 6 mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 21127268197.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Išaiškinti, kad pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmeniui, kuriam paskirta administracinio poveikio priemonė, leidžiama vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tik Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka susigrąžinus teisę vairuoti transporto priemones.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė