Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1042-345/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
2A-1042-345/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė
Atsakovas
S. J.
Ieškovas
J. J.-K.
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1042-345/2010Procesinio sprendimo kategorija: 121.15; 121.18; 121.21.; 78.2.1.; 99.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Višinskienės, sekretoriaujant Arvydui Ivanovui,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J.-K. ieškinį atsakovui S. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 2006 m. rugpjūčio 17 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1089-371/2006 priteisto išlaikymo dydį, išieškant dukrai A. J., gimusiai 2001 m. vasario 26 d., išlaikymą po 300 Lt per mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išieškant iš visų atsakovo S. J. pajamų rūšių, išlaikymo dydį padidinant nuo 2009 m. lapkričio 1 d. Nurodė, kad dukros poreikiai išaugo, vis daugiau lėšų būtina skirti rūbams, kadangi vaikas greitai auga, dukra lanko mokyklą, ieškovė užsiregistravusi darbo biržoje. Be to, atsakovas priteistą 100 Lt išlaikymą sumokėjo tik vieną kartą.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų teismas ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė 2006 m. rugpjūčio 17 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1089-371/2006 priteisto išlaikymo dydį ir padidino priteistą iš S. J. išlaikymą dukrai A. J., įpareigojo kas mėnesį mokėti periodinę išlaikymo išmoką 250 Lt dydžio, pradedant nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki dukros pilnametystės. Paskyrė J. J.-K. gaunamų išlaikymo lėšų tvarkytoja.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010 m. sausio 7 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą ir palikti galioti 2006 m. rugpjūčio 17 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1089-371/2006. Nurodo, kad jis pagal tautybę yra lenkas, tačiau procesas vyko rusų kalba. Teismas priėmė sprendimą nedalyvaujančių asmenų atžvilgiu, o būtent jo sutuoktinės O. J.. Nors vyko viešas teismo posėdis, tačiau į jį nebuvo įleidžiami kiti asmenys – O. J., V. L., kurios vėliau buvo iškviestos liudininkėmis. Taip pat, teismas pažeidė CPK 142 str. 1 d., kadangi su ieškinio nuorašu neatsiuntė pranešimo dėl atsiliepimų bei terminų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Civilinė byla buvo vedama be advokatų, o šalims nebuvo išaiškintos jų teisės ir pareigos. Atsakovui buvo apribota baigiamosiose kalbose kalbų trukmė. Ieškinyje nurodytos ne J. J.-K., S. J. bei A. J. pavavardės, o J. J.-K., S. J. bei A. J. pavardės. Teismas nesiėmėm jokių priemonių šalims sutaikyti. Ieškovė teismui nepareiškė apie dalyvaujančius liudytojus, o būtent apie J. L., su kuria tiesiog atėjo į teismo posėdį ir vėliau ji buvo apklausta kaip liudytoja. Teismas nepareikalavo iš ieškovės dokumentų apie jos pablogėjusią materialinę padėtį, nors atsakovas to prašė, neišsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes bei neįvertino liudytojų parodymų. Nors ieškovas negavo teismo protokolo, nurodo, kad duoti liudytojų parodymai nesutampa su jų parodymais, nurodytais, teismo sprendime. Be to, teismas neišsamiai ištyrė ieškovės ir atsakovo materialinę padėtį. Teismo priteista 250 Lt išlaikymo suma nėra ta suma, kurią atsakovas gali mokėti atsižvelgiant į jo turtinę padėtį bei tai, kad pastarasis turi dar du vaikus. Taip pat teismas nevertino ieškovės gyvenimo būdo. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę leisti atsakovui matytis su dukra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra lieka nuolat gyventi su ieškove, o atsakovas įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai išlaikymą, kas mėnesį mokant 100 Lt periodinę išmoką nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006 ir kt.).

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų nepažeidė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisminė praktika šios kategorijos bylose įpareigoja žemesnės instancijos teismus nagrinėjant išlaikymo vaikams priteisimo bylas atsižvelgti ne tik į tėvų turtinę padėtį bet ir į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti išlaikymą vaikui yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, išlaikymo teikėjo nerūpestingu ir nesąžiningu elgesiu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, nedarbingumo laikotarpis po operacijos jau pasibaigė, todėl atsakovas turi dėti visas pastangas užsidirbti ir gauti pajamų vaiko išlaikymui.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal pateiktus į bylą duomenis nustatyta, kad yra iš esmės pasikeitę vaiko poreikiai, t.y. jam reikalingas išlaikymas esmingai pasikeitė – padidėjo nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d., kai abi šalys sutarė, jog mergaitės išlaikymui iš atsakovo pusės reikalinga po 100 Lt į mėnesį. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad mergaitės poreikiai pasikeitė dėl jos amžiaus, šiuo metu vaikas jau lanko mokyklą, vaiko poreikiai išaugo, šalies ekonominė situacija taip pat pasikeitė, visų prekių ir paslaugų kainos padidėjo, todėl yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį (CK 3.201 str.).

Teisėjų kolegija nurodo, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog jam nebuvo su ieškinio nuorašu nebuvo atsiųstas pranešimas dėl aptiliepimo pateikimo bei terminų, kadangi bylos medžiaga nustatyta, kad teismo pranešimas, kuriame nurodyta atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarka ir terminai, buvo pasirašytinai įteiktas atsakovo sūnėnui. Apeliantas nurodo, kad buvo pažeistos kalbos taisyklės, nes teismo procesas vyko rusų kalba, tačiau teisėjų kolegija, pažymi, kad iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, jog teismo posėdyje dalyvavo ir vertėja O. I., kuriai teismo posėdžio pradžioje teisėja išaiškino teises ir pareigas (CPK ) 240 str., vertėja prisiekė ir pasirašė priesaikos tekstą. Atsakovas nušalinimo vertėjai nereiškė. Be to, byloje yra pateikti atsakovo paaiškinimai, parašyti rusų kalba, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas moka rusų kalbą. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas priėmė sprendimą trečiųjų asmenų atžvilgiu, t.y. jo žmonos O. J., kadangi teismo sprendimas priteisti ieškovės ir atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą iš atsakovo, neturi jokios tiesioginės įtakos O. J.. Taip pat, atmestinas argumentas, kad teismo posėdis buvo viešas, bet į jį nebuvo įleistos O. J. ir V. L.. Teisėjų kolegija nurodo, minėti asmenys teismo posėdžio metu buvo apklausiami kaip liudytojai, o Civilinio proceso kodekso 192 straipsnyje numatyta, jog kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai, neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad šalims buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos, todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad tai nebuvo padaryta. Apelianto argumentas, kad jam buvo apribotas laikas baigiamajai kalbai pasakyti, atmestinas, kaip nepagrįstas. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovui buvo suteikta teisė sakyti baigiamąją kalbą ir jo laikas nebuvo ribojamas, kadangi jeigu atsakovo baigiamosios kalbos laikas būtų ribojamas, tai atsispindėtų protokole. Be to, apelianta pastabų dėl protokolo nepateikė. Dėl pavardės neatitikimo – teisėjų kolegija daro išvadą, jog tai buvo gramatinės klaidos, kadangi visi kiti duomenys – asmens kodas, gyvenamoji vieta ir pan., yra nurodyti teisingai. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nesikreipė į teismą dėl liudytojų apklausos, tačiau iš teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad ieškovė pirmos instancijos teismo posėdžio metu pateikė prašymą liudytoja apklausti jos motiną V. L.. Atsakovas tam neprieštaravo ir teisėja nusprendė ieškovės prašymą tenkinti bei V. L. apklausti liudytoja. Apelianto argumentas, kad teismas nepareikalavo iš ieškovės dokumentų apie jos pablogėjusią materialinę padėtį, nors atsakovas to prašė, atmestinas kaip nepagrįsti, kadangi bylos medžiaga nenustatyta, kad atsakovas teikė prašymą išreikalauti iš ieškovės papildomus dokumentus. Taip pat atmestinas apelianto argumentas dėl ieškovės gyvenimo būdo, kadangi pastarasis nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Apelianto teiginys, kad priteista 250 Lt išlaikymo suma nėra ta suma, kurią atsakovas gali mokėti atsižvelgiant į jo turtinę padėtį bei tai, kad pastarasis turi dar du vaikus. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tai negali būti pagrindu apriboti ar panaikinti atsakovo pareigą išlaikyti ir ieškovės vaiką. Be to, nors atsakovas šiuo metu yra sunkioje materialinėje padėtyje, tačiau sąžiningo ir rūpestingo tėvo, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistina 8,40 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. J. valstybei 8,40 pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėDalia Višinskienė