- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- II-257-564/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00596-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. L.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyrius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. L. atstovo advokato G. B. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2020-07-01 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR-N-280-2020 panaikinimo arba švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. L. atstovas advokatas G. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2020-07-01 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR-N-280-2020 arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą.
Skunde nurodoma, kad Lietuvos transporto saugos administracija 2020-07-01 priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-280-2020, kuriame nurodyta, kad 2020-04-02 17.52 val. kelyje A5 92,86 km daugiafunkcinė pažeidimų kontrolės sistema (toliau- BPKS) užfiksavo, kad V. L. vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią krovininę transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (N3 kategorija), kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, ir važiavo magistraliniu keliu A5 nesumokėjęs kelių naudotojo mokesčio. V. L. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 415 straipsnio 2 dalyje ir 463 straipsnio 4 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus paskirta subendrinta galutinė administracinė nuobauda - 550 Eur bauda. Tačiau, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su nutarimu visiškai nesutinka, kadangi skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko turi būti panaikintas dėl netinkamai pritaikytų ANK normų ir nutarime išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėms aplinkybėms. ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų. Pažymėtina tai, kad šiuo atveju administracinis nusižengimas nustatytas visiškai nepagrįstai, kadangi krovininės transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (N3 kategorija) techninė apžiūra atlikta Vokietijoje ir tariamo administracinio nusižengimo nustatymo metu (2020-04-02) buvo galiojanti.
Motyvuojamoji dalis
ANK 463 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad važiavimas mokamais valstybinės reikšmės keliais M3, N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. Kelių transporto priemonių savininkų ar valdytojų pareiga už naudojimąsi magistraliniais keliais mokėti kelių naudotojo mokestį nustatyta Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo administravimo ir priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447. Aprašo 4 punkte numatyta, jog sumokėjus kelių naudotojo mokestį, išduodami mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai - vinjetės. Aprašo 5 punktas įvardija vietas, kuriose galima sumokėti naudojo mokestį ir įsigyti vinjetę - elektroninėms vinjetėms platinti skirtoje interneto svetainėje, specialiais ženklais pažymėtose vietose (įskaitant ir degalines) arba naudojantis mobiliąja programa. Analogiškas reglamentavimas dėl vinječių įsigijimo tvarkos įtvirtintas ir Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97, kurio 4 punkte nustatyta, kad popierinės vinjetės platinamos vinječių platinimo vietose, o elektroninės vinjetės - vinječių platinimo vietose, vinjetėms platinti skirtoje interneto svetainėje ir naudojant mobiliąją programą. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, vinjetes galima įsigyti bet kurioje vinječių platinimo vietoje, įskaitant ir degalines. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo važiavo iš užsienio valstybės (Lenkijos) teritorijos ir prieš įvažiuodamas į magistralinį kelią neturėjo galimybės įsigyti vinjetę, kadangi Lenkijoje vinjetės, galiojančios Lietuvos Respublikoje, objektyviai nėra galimybės įsigyti. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) yra sudaręs sutartį su UAB „Viada LT“ ir gauna prekes (įskaitant degalus) bei paslaugas už specialią kainą, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, atliekančių vairuotojo funkcijas, sustojimai planuojami UAB „Viada LT“ tinklo degalinėse. Pažymėtina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nusižengimas užfiksuotas jam atliekant darbo funkcijas. V. L. užimamos pareigos - tolimųjų reisų vairuotojas, kurioms taikomas pakankamai griežtas specialus reguliavimas, nustatomas grafikas, atsižvelgiant į nustatytus poilsio ir darbo laiko reikalavimus. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atsakingai planuodamas savo maršrutą bei privalomus sustojimus, kelių naudotojo mokestį sumokėjo būtent UAB „Viada LT“ tinklo degalinėje. Akcentuotina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevengė kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo, jį sumokėjo ir neginčija pareigos mokėti kelių naudotojo mokestį egzistavimo. V. L. kelių naudotojo mokestį įsigydamas vinjetę sumokėjo 2020-04-03 06.35 val. UAB „Viada LT“ tinklo degalinėje, esančioje Muitinės g. 22, Trakėnų k., Kalvarijos sen., Kalvarijos sav., t. y. vos 7,1 km atstumu nuo pasienio tarp Lietuvos ir Lenkijos. Be to, kaip paaiškėjo gavus skundžiamą nutarimą, V. L. pagal sudarytą grafiką privalomai sustojo minėtoje degalinėje, kur praleido naktį. V. L., prieš pradėdamas važiuoti suplanuotu maršrutu, sumokėjo kelių naudotojo mokestį įsigydamas vinjetę. Tokias aplinkybes patvirtina UAB „Viada LT“ kvitas ir navigacinės sistemos užfiksuoti atstumų duomenys. Taigi akivaizdu, jog V. L. siekė tinkamai įvykdyti savo pareigą sumokėti kelių naudotojo mokestį ir tai padarė įsigydamas vinjetę vinječių platinimo vietoje - UAB „Viada LT“ tinklo degalinėje, veikė sąžiningai ir buvo įsitikinęs savo veiksmų teisėtumu.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju yra aktualūs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimai, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina tai, kad net ir tuo atveju, jeigu visgi būtų konstatuotas administracinis nusižengimas, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į situacijos specifiką (kelių naudotojo mokestis sumokėtas magistraliniu keliu nuvažiavus vos 7,1 km atstumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sąžiningumas, įsitikinimas veiksmų įsigyjant vinjetę degalinėje teisėtumu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas ir kt. aplinkybės, nurodytos aukščiau), administracinio nusižengimo fakto konstatavimas kartu su administracine nuobauda - įspėjimu, yra pakankama sankcija V. L.. Be to, yra pakankamas pagrindas administracinės nuobaudos - piniginės baudos - neskirti ar bent jau ją sumažinti, kadangi paskirta nuobaudą - 550 Eur bauda - yra neadekvati, neproporcinga nurodytam administraciniam nusižengimui bei akivaizdžiai neteisinga. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, prašo paskirtą nuobaudą - 550 Eur baudą - pakeisti švelnesne administracine nuobauda - įspėjimu, arba paskirtą baudą sumažinti.
Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą Lietuvos transporto saugos administracija teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad 2020-04-02 V. L. padarė 2 administracinius nusižengimus, kurių pagrindu 2020-05-18 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VKTI-ANR_P-1267-2020. Pažeidimo laikas: 2020-04-02 17:52:40 val., kelias A5. Pažymėtina, kad pažeidimai buvo nustatyti Daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos priemonėmis. Vadovaujantis ANK 610 str., į aukščiau minėtą administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, siūlant V. L. sumokėti 175 Eur dydžio baudą už ANK 463 str. 4 d. pažeidimą ir 15 Eur dydžio baudą už ANK 415 str. 2 d. pažeidimą, terminą nurodant iki 2020-06-17. Pareiškėjas neapmokėjo baudų pagal protokole Nr. VKTI-ANRJP-1267- 2020 nurodytą terminą, t. y. iki 2020-06-17. Atsižvelgiant į tai, 2020-07-01 Administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė R. R. bendrąja tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo pripažino V. L. kaltu padarius ANK 415 str. 2 d., 463 str. 4 d. numatytus pažeidimus ir paskyrė jam subendrintą 550 Eur dydžio baudą. Kaip matyti iš pateikto skundo turinio, Pareiškėjas ginčija jo patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 str. 2 d., nurodydamas, kad „administracinis nusižengimas nustatytas visiškai nepagrįstai, kadangi krovininės transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta Vokietijoje ir tariamo administracinio nusižengimo padarymo metu (2020-04-02) buvo galiojanti“. Pareiškėjas taip pat nesutinka ir su pažeidimu pagal ANK 463 str. 4 d. Teigia, kad vinjetė buvo nupirkta degalinėje, nuo Lenkijos sienos nutolusioje vos 7,1 km. Remiantis tuo, V. L. mano, kad siekė savo pareigą įvykdyti tinkamai, veikė sąžiningai ir buvo įsitikinęs savo veiksmų teisėtumu.
Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 2 priede, transporto priemonių valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais. To paties įstatymo 6 str. 2 d. numatyta, kad kelių naudotojo mokesčio dydžius, neviršydama šio įstatymo 2 priede nustatytų ribinių tarifų, šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.
2005-04-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ 1.2 pap. yra patvirtintas Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašas (toliau - Aprašas), o vadovaujantis aukščiau minėto nutarimo 2.3 pap., Administracija yra paskirta kontroliuoti kelyje, ar kelių naudotojai yra sumokėję kelių naudotojo mokestį.
Aprašo 8 p. numatyta, kad kelių naudotojo mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal motorinės transporto priemonės registravimą patvirtinančiame dokumente nurodytą transporto priemonės kategoriją ir klasę. Atsakomybė už važiavimą transporto priemone mokamais valstybinės reikšmės keliais taip pat kyla atsižvelgiant į transporto priemonės kategoriją.
Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, t. y. Pareiškėjo atžvilgiu surašyto nutarimo, Transporto priemonės fiksavimo ataskaitos, 2020-04-02 pažeidimo metu Pareiškėjas vairavo krovininę transporto priemonę, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė priskirtina N₃ kategorijai, todėl važiuojant magistraliniu keliu A5 (pažeidimas nustatytas 92,860 km) privaloma sumokėti kelių naudotojo mokestį, ko nagrinėjamu atveju nepadarė V. L.. Kelių mokestis yra sumokamas įsigyjant popierinę arba elektroninę vinjetę. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto Vinječių formos, jų reikalavimų ir naudojimo aprašo 10 p. numatyta, kad Kelių naudotojai, įsigiję vinjetę, turi teisę važiuoti magistraliniais keliais. Tai reiškia, kad Pareiškėjas turėjo pareigą sumokėti kelių naudotojo mokesti važiuodamas N₃ kategorijai priskirtina transporto priemone A5 magistraliniu keliu. Tačiau privalomas mokestis nebuvo sumokėtas. Tokiu būdu Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo 6 str. 1 d., už ką kyla administracinė atsakomybė remiantis ANK 463 str. 4 d.
Remiantis ANK 463 str. 4 d. pažymėtina, kad atsakomybė remiantis šia norma kyla už neveikimą, t. y. naudotojo mokesčio nesumokėjimą, kai privalu jį sumokėti. Administracinei atsakomybei kilti pagal ANK 463 str. 4 d. yra reikšmingi ne tik objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai, tačiau ir asmens suvokimas, jog jis važiuoja mokamais valstybinės reikšmės keliais nesumokėjęs nustatyto mokesčio.
Pareiškėjas nurodo, kad važiavo iš užsienio valstybės (Lenkijos) teritorijos ir prieš įvažiuojant į magistralinį kelią, neturėjo galimybės įsigyti vinjetės, kadangi Lenkijoje vinjetės, galiojančios Lietuvos Respublikoje, objektyviai nėra galimybės įsigyti. Taip pat Pareiškėjas pažymi, kad darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) yra sudaręs sutartį su UAB Viada LT ir gauna prekes bei paslaugas už specialią kainą. Remiantis tuo, Pareiškėjas kelių mokestį sumokėjo 2020-04-03 06:35 vai. UAB Viada LT tinklo degalinėje, t. y. vos 7,1 km atstumu nuo pasienio tarp Lietuvos ir Lenkijos. Todėl Pareiškėjas mano, kad jam nustatyto administracinio nusižengimo nepadarė, veikė sąžiningai ir buvo įsitikinęs savo veiksmų teisėtumu. Administracija su nurodytais Pareiškėjo argumentais nesutinka. Tokie Pareiškėjo teiginiai, t. y. kad vinjetės perkamos konkretaus tinklo degalinėje, neturi jokio teisinio pagrindo ir yra ydingi. Galima išvada, kad jeigu UAB Viada LT degalinė nuo Lietuvos - Lenkijos sienos būtų nutolusi kur kas didesnį atstumą, Pareiškėjas taip pat važiuotų iki jos nurodydamas, kad pažeidimas negalėjo būti fiksuotas, kadangi tarp darbdavio ir UAB Viada LT yra sudaryta bendradarbiavimo sutartis. Teiginys, kad prieš įvažiuojant į Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį magistralinį kelią Pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės įsigyti vinjetę taip pat yra klaidinantis, kadangi vinjetę galima įsigyti elektroniniu būdu iš bet kurio mobilaus įrenginio. Pareiškėjas nurodo, kad minėtoje degalinėje prekes bei paslaugas gauna už specialią kainą. Tačiau iš pateiktų vinjetės pirkimo kvitų matoma, kad degalinėje yra taikomas papildomas 2 Eur aptarnavimo mokestis, kuris nėra taikomas, jeigu vinjetė perkama internetu. Todėl teigti, kad Pareiškėjui pirkti vinjetę konkrečioje degalinėje yra naudinga - nėra pagrindo. Dėl privalomumo važiuojant Lietuvos Respublikos mokamais keliais įsigyti vinjetę nėra ir negali būti taikomos išimtys. Taip pat neturėtų būti atsižvelgiama ir į neilgą važiuotą atkarpą nesumokėjus kelių mokesčio. Pagrįstai manytina, kad šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjas nepirko vinjetės ne todėl, kad turėjo pareigą ją įsigyti konkrečioje degalinėje, o dėl to, kad jam buvo numatytas poilsio laikas ir nuspręsta kelių mokestį pirkti tik kitos dienos rytą, taip sutaupant vinjetės galiojimo laiką. Primename, kad pažeidimas padarytas 2020-04-02 17:52 val., o vinjetė įsigyta 2020-04-03 06:35 val., t. y. po daugiau nei 12 (dvylikos) valandų.
Pareiškėjas pateiktame skunde pažymi, kad administracinis nusižengimas, remiantis ANK 415 str. 2 d. nustatytas nepagrįstai, kadangi krovininės transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra atlikta Vokietijoje ir pažeidimo metu buvo galiojanti. Nurodytina, kad privalomoji techninė apžiūra, kuri atlikta Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje, gali būti pripažįstama ir Lietuvoje. 2018-05-04 Administracijos direktoriaus priimtu įsakymu Nr. 2BE-155 dėl privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau - Aprašas) 16 p. numatyta, kad subjektas, atlikęs Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės privalomąją techninę apžiūrą, duomenis, nurodytus Aprašo 1 priede, ne vėliau kaip kitą darbo dieną perduoda į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę. Akcentuotina, kad prie Pareiškėjo skundo nėra pridėtų įrodymų, kad techninė transporto priemonės apžiūra, atlikta Vokietijoje, yra patvirtinta Lietuvos Respublikoje 16 p. nurodyta tvarka. Iš Transporto priemonės fiksavimo ataskaitos matyti, kad pažeidimas dėl techninės apžiūros yra nustatytas, todėl darytina pagrista išvada, kad Pareiškėjas ar jo darbdavys nėra pateikęs duomenų i Centralizuotąja techninės apžiūros duomenų baze, kad kitoje valstybėje atlikta transporto priemonės techninė apžiūra būtu pripažinta Lietuvoje. Remiantis tuo, nustatytas pažeidimas yra realus, nustatytas tinkamai ir neginčytinas. Be to, nurodo, jog vienas pagrindinių Pareiškėjo argumentų, kodėl, jo nuomone, bauda turėtų būti sumažinta — kelių naudotojo mokestis sumokėtas nuvažiavus vos 7,1 km atstumą, norint pasiekti degalinę, su kuria yra sudaryta bendradarbiavimo sutartis. Pareiškėjo teigimu, pažeidimas padarytas pravažiavus tik nedidelę kelio atkarpą nesumokėjus kelių mokesčio, todėl Teismas situaciją turėtų vertinti individualiai ir atsižvelgti į nurodytas aplinkybes. Tačiau Administracija atkreipia dėmesį ir pažymi, kad tokie argumentai gali daryti ydingą praktiką nagrinėjamo pobūdžio bylose, kadangi noras įsigyti vinjete konkrečioje degalinėje negali būti vertinamas kaip tinkamas argumentas dėl administracinio nusižengimo netaikymo.
Skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas pakeistinas ir paskirtina švelnesnė nuobauda.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos teisenos tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. L. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 415 str. 2 d., 463 str. 4 d. numatytų nusižengimų padarymą.
ANK 415 str. 2 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, ir užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų.
ANK 463 str. 4 d. numatyta atsakomybė už važiavimą mokamais valstybinės reikšmės keliais M₃, N₂ ir N₃ kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais ir užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų.
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. atstovas advokatas G. B. nesutinka, kad V. L. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, ir nurodo, kad krovininės transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (N₃ kategorija) techninė apžiūra atlikta Vokietijoje ir užfiksuoto administracinio nusižengimo nustatymo metu (2020-04-02) buvo galiojanti, bei kelių naudotojo mokestį įsigydamas vinjetę sumokėjo 2020-04-03 06,35 val. UAB „Viada LT“ tinklo degalinėje, esančioje Muitinės g. 22, Trakėnų k., Kalvarijos sen., Kalvarijos sav., t. y. vos 7,1 km atstumu nuo pasienio tarp Lietuvos ir Lenkijos.
ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-04-02 17,52 val. daugiafunkcinė pažeidimų kontrolės sistema užfiksavo, kad V. L. vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią krovininę transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (N₃ kategorija), kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, ir važiavo magistraliniu keliu A5 nesumokėjęs kelių naudotojo mokesčio. Iš byloje pateiktų techninės apžiūros dokumentų matyti, jog krovininė transporto priemonė, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), registruota Lietuvoje, jos techninė apžiūra atlikta 2019-07-03 Vokietijoje (b. l. 7). Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių techninės apžiūros techninės apžiūros, atliktos kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, pripažinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018-05-04 įsakymu Nr.2BE-155 „Dėl privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros pripažinimo tvarkos aprašas, kuris taip pat reguliuoja ir Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių privalomosios, pripažinimo tvarką. Nagrinėjamu atveju techninė apžiūra užsienio šalyje (Vokietijoje) buvo atlikta 2019-07-03, pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą (Aprašo 17 p.), buvo numatyta, kad transporto priemones valdytojui būdavo reikalinga pateikti atskirą prašymą bet kuriai Lietuvos Respublikos techninei apžiūros įmonei pripažinti privalomąją techninę apžiūrą. Tai reiškia, kad tam, jog užsienio valstybėje atlikta privaloma techninė apžiūra būtu laikoma galiojanti, transporto priemonės valdytojas privalėjo atlikti konkrečius aktyvius veiksmus dėl techninės apžiūros pripažinimo Lietuvos Respublikoje, kas šiuo atveju iki pažeidimo nustatymo dienos nebuvo padaryta. Nuo 2020-04-01 įsigaliojo nauja minėto teisės akto redakcija, pagal kurią pareiga transporto priemonės valdytojui pateikti prašymą ir kitus reikalingus duomenis techninės apžiūros įmonei dėl techninės apžiūros panaikinimo panaikinta. Pagal Aprašo 16 p. subjektas, atlikęs Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės privalomąją techninę apžiūrą, duomenis, nurodytus Aprašo 1 priede, ne vėliau kaip kitą darbo dieną perduoda į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę (toliau – CTADB). Tačiau ir pagal šį teisinį reglamentavimą duomenys apie 2019-07-03 Vokietijoje atliktą krovininės transporto priemonės, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), techninę apžiūrą nebuvo perduoti. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo techninės apžiūros atlikimo 2019-07-03 iki 2020-04-02 ( pažeidimo užfiksavimo dienos) šios transporto priemonės techninės apžiūros Centrinės techninės apžiūros duomenų bazėje nebuvo, todėl ir laikytina, kad 2020-04-02 eksploatuota transporto priemonė, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), neturėjo galiojančios privalomosios apžiūros. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes nutarimas šioje dalyje nekeistinas, V. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, nuobauda už šio nusižengimo padarymą paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo taisyklių, numatytų ANK 34 straipsnyje
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. atstovas advokatas G. B.skunde nurodo, jog nesutinka, jog V. L. padarė nusižengimą, numatytą ANK 463 straipsnio 4 dalyje, nurodo, kad kelių mokestį jis sumokėjo 2020-04-03, 06.35 val., kai po privalomo sustojimo pagal grafiką minėtoje degalinėje. Tačiau DPKS priemonėmis V. L. buvo užfiksuotas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 463 str. 4 d., 2020-04-02 17.52 val.. Taigi, kaip matyti, V. L. elektroninę vinjetę įsigijo jau po administracinio nusižengimo užfiksavimo. Vinječių aprašo 11 p. numatyta, kad kelių naudotojai, prieš įvažiuodami į mokamus magistralinius kelius, privalo turėti galiojančią vinjetę. Įrodyta, kad V. L. pažeidė jam teisės aktais numatytą pareigą įsigyti vinjetę prieš įvažiuodamas į mokamą magistralinį kelią, ir taip padarė nusižengimą, numatytą ANK 463 straipsnio 4 dalyje.
Be to, teismas pritaria Lietuvos transporto saugos administracijos nuomonei, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019-11-18 įsakymu Nr. V-176 patvirtintu Elektroninių vinječių reikalavimų, platinimo ir naudojimo tvarkos aprašo 8 p. numato, kad sumokėti kelių naudotojo mokestį galima elektroninėms vinjetėms platinti skirtoje interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), fizinėse elektroninių vinječių platinimo vietose arba naudojantis mobiliosiomis programomis. Taigi, kelių naudotojams yra sudarytos sąlygos netgi trimis būdais sumokėti kelių naudotojo mokestį. Kiekvienas kelių naudotojas, įvertinęs konkrečias aplinkybes (t. y. savo buvimo vietą, maršrutą, turimas priemones, galimybes) gali pasirinkti jam patogiausią ir tuo metu labiausiai situacijai palankų jam priklausančios pareigos įgyvendinimo būdą. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad V. L. turėjo galimybę kelių naudotojo mokestį sumokėti tik pateiktame kvite nurodytoje degalinėje ir tik tokiu būdu, nėra pagrindo.
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. atstovas advokatas G. B.skunde prašo sumažinti nutarimu paskirtą baudą.
Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).
Teismui sprendžiant ar yra pagrindas taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl ANK 463 str. 4d. numatyto nusižengimo padarymo, atsižvelgtina į visumą administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių, taip pat į tai, kad V. L. nors ir pavėluotai, tačiau kelių naudotojo mokestį sumokėjo. Taigi, faktiškai Lietuvos Respublika patyrė itin mažą finansinę žalą dėl pavėluoto kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo, kadangi nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio mokamu magistraliniu keliu buvo važiuota itin nedidelę atkarpą (apie 7 kilometrus), savanoriškai sumokėjus kelių naudotojo mokestį darbdavio rekomenduojamoje mokėjimo vietoje jokiu būdu nebuvo siekiama išvengti kelių mokesčio mokėjimo. Tokiu atveju net ir minimalios sankcijoje numatytos baudos paskyrimas aiškiai neatitiktų teisingumo principo. Įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, nusižengimo padarymo aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, laikytina, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant V. L. mažesnę baudą negu ANK 463 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, todėl pateiktas skundas tenkintinas iš dalies ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, Institucijos nutarimas šioje dalyje keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. liepos 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-280-2020 pakeisti.
V. L. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, šią bei Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. liepos 2 d. nutarimu pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskirtą 15 eurų baudą subendrinti ir V. L. skirti subendrintą nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.
Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 20115025080. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.