Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LR AM Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal LR AM Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei Kupiškio technologijos ir verslo mokyklai, trečiajam asmeniui J. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 4 600 Lt žalą, padarytą atsakovės darbuotojo J. V. veiksmais, taip pat 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog 2011-05-10 buvo nustatyta, kad Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos teritorijoje (duomenys neskelbtini), neteisėtai nupjautas vienas beržas, kurio skersmuo kelme 17 cm, dvi vinkšnos, kurių skersmuo kelme 29 cm ir 31 cm, trys berželiai, kurio kelmo skersmenys 5 cm, 5 cm ir 6 cm, dvi pušelės, kurių skersmuo kelme 7 cm ir 8 cm, bei šermukšnis, kurio kelmo skersmuo yra 7 cm.

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad kaip žalos padarymo įrodymą Ieškovas nurodė 2011-05-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje atsakovės darbuotojui J. V. skirta administracinė nuobauda už medžių ir krūmų kirtimą neturint leidimo. Tačiau šis nutarimas neatleido ieškovo nuo pareigos įrodinėti žalą, jei ji yra ginčijama ir atsakovas pateikia įrodymus. Atsakovas ginčijo padaręs žalą aplinkai ir teigė, kad žala nebuvo padaryta, nes vinkšnos, dėl kurių nukirtimo yra pareikštas ieškinys, buvo nudžiūvusios, beržas – buvo nulūžusiu kamienu, smulkūs medeliai buvo retinami, nes tai buvo būtina siekiant, kad šalia augantys medžiai būtų neužgožti ir augtų sveiki. Iš patikrinimo akto nustatė, kad vinkšnos yra nudžiūvusios, o trys berželiai, dvi pušelės ir šermukšnis buvo retinami. Iš nuotraukų nustatė, kad parke auga medžiai. Liudytojas A. G. parodė, jog žala gamtai šiais atsakovės veiksmais nebuvo padaryta, ir jei atsakovė prieš nupjaudama šiuos medžius būtų paprašiusi išduoti leidimą šiems darbams atlikti, leidimas būtų išduotas. Todėl teismas darė išvadą, jog žala gamtai, kurią reikėtų atlyginti, nebuvo padaryta. Aprašas nustato Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką. Teismas darė išvadą, jog aprašo 4 punkte numatytais kirtimais žala gamtai nėra padaroma, tik jiems atlikti, yra reikalingas leidimas (išskyrus 4.9 ir 4.10 p.). Atsakovė įrodė, kad dalis medžių, kurie buvo kertami, buvo nudžiūvę, buvo kertami gerinant kraštovaizdį ir gerinant jų kokybę. Nors atsakovės atstovas S. K., trečiasis asmuo J. V. nepateikė įrodymų, kad nupjautas beržas irgi buvo nulūžęs, teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, atsakovės asmenį (juridinis asmuo, ugdymo įstaiga), liudytojo A. G. paaiškinimus dėl parko projektavimo klaidų, parko būklės ir atliekamų atsakovės darbų pobūdžio, darė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, jog šis beržas buvo nulūžęs ir jį buvo būtina pašalinti. Todėl pripažino, jog ieškovas neįrodė, kad šiais atsakovės veiksmais būtų buvusi padaryta žala gamtai, ir toks ieškinys negali būti tenkinamas. Pažymėjo, kad tai, jog trečiasis asmuo J. V. pripažino administracinę nuobaudą, paskirtą už ATPK 78 str. 1 d. (už neteisėtą želdinių naikinimą) ir jos neskundė, nepagrindė padarytos žalos gamtai. Tuo labiau, jog šios normos vienas iš objektų – valdymo tvarka. Tai yra, asmuo, norintis atlikti darbus, susijusius su želdynų naikinimu, saugotinų medžių ir krūmų žalojimu, naikinimu arba persodinimu, privalo kreiptis į atitinkamas institucijas dėl leidimo išdavimo. Nesikreipimas į tokias institucijas užtraukia administracinę atsakomybę, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais padaroma žala gamtai.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-11-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Mano, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl šis sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Neteisėtai, be leidimo nupjaunant medžius, buvo pažeisti teisės aktai: Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 4 bei 9 str. nuostatos; Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo nuostata, kad „fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti, blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos“ bei 15 str. 1 d. 1 p. reikalavimas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintą sąrašą kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, o būtent 3.7 punkto reikalavimas; Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. Dl-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punkto reikalavimas. Teismas nevertino svarbios aplinkybės, jog neteisėti veiksmai šio delikto atveju pasireiškė leidimo neturėjimu medžiams kirsti. Tokiu būdu neturint leidimo medžiams kirsti sunaikintas kraštovaizdžio objektas. Būtent atsakovas, kaip atliekamų darbų vykdytojas privalėjo turėti leidimą medžiams kirsti ir būtent jo veiksmai, neturint aptariamo leidimo medžiams kirsti, civilinės atsakomybės prasme sukėlė nustatytą žalą gamtai. Žala gamtai padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) - pareigos turėti atitinkamo leidimo kopiją nevykdymo nukertant medžius. Šie veiksmai susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su nagrinėjamu atveju nustatyta žala (kraštovaizdžio objekto sunaikinimu). Teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog norėdama kirsti ginčo medžius, atsakovė privalėjo kreiptis į savivaldybę pateikdama argumentuotą nustatytos formos prašymą dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams (Aprašo 13.1 p.) ir tik savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisijai įvertinus medžius vietoje, ir tik gavus nustatytos formos leidimą medžiams kirsti, galėjo kirsti ginčo medžius (Aprašo 13.2 p.). Teismas nevertindamas šios aplinkybės, priėmė neteisėtą ir dėl to naikintiną sprendimą.

Teismas konstatuodamas, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ir nupjautas beržas irgi buvo nulūžęs, prieštarauja šiam savo teiginiui, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo, trečiojo asmens paaiškinimais. Tuo pačiu teismas, remdamasis A. G. parodymais, kuris taip pat nematė ar šis beržas buvo nulūžęs ir vertindamas tik jo nuomonę, kad galimai leidimas būtų išduotas medžiams kirsti, nesivadovavo galiojančia teisės norma (Aprašo 13.1, 13.2 p.), netinkamai teisiškai kvalifikuodamas susidariusią situaciją priėmė neteisingą sprendimą. Be to, teismas vertindamas pateiktus įrodymus nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė įrodymus, kas turėjo esminės įtakos neteisėtam ir nepagrįstam sprendimo priėmimui, nevertino atsakovės veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimo, nesivadovavo pateiktais dokumentais, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimas.

Neigiamas elementų pokytis fiksuotas Kupiškio rajono agentūros patikrinimo aktu, kuriame nustatytas neteisėtas medžių iškirtimo faktas, tačiau teismas skeptiškai tai įvertino 2011-11-03 sprendime. Funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimas taip pat akivaizdus - sunaikinus miško kultūras ar iškirtus vertingus medžius, kurie privalėjo būti palikti bioįvairovei yra sunaikinamas kraštovaizdžio objektas. Nustatytos žalos gamtai dydis suponuoja atsakovo atsakomybę. Atsakovas neįrodė, kad nustatyta žala padaryta ne dėl jo kaltės, jokių įrodymų ar kitokių dokumentų, paneigiančių šį žalos atsiradimą žalos apskaičiavimą ir kuriais pagrįstų savo kaltės nebuvimą nepateikė, o apsiribojo tik subjektyviomis prielaidomis, norėdamas išvengti atsakomybės. Atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, jo elgesys neatitinka protingo ir rūpestingo žmogaus standarto, pažeidimą padarė dėl nerūpestingumo, todėl civilinės atsakomybės prasme yra kaltas dėl žalos atsiradimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad teismui pateikė visus reikalingus įrodymus, jog žala gamtai ar kraštovaizdžiui nebuvo padaryta. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo padaryta žala aplinkai, kad yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas, o tik formaliai, vadovaudamasis Aplinkos ministro patvirtintais teisės aktais, nustatė, kad padaryta žala ir ją įvertino. 2011-05-12 Kupiškio agentūra buvo paskaičiavusi 2 300 Lt žalą, o 2011-06-16 Departamento perskaičiuota žala jau siekė 4 600 Lt. Akivaizdu, kad Departamentas žalos dydžio nenustatinėjo ir ne tyrė, nors ir patikrinimo akte parašyta, kad medžiai nudžiūvę, nulaužta viršūne ir pan. Tai patvirtino ir UAB „Kupiškio komunalininkas“ Želdynų priežiūros tarnybos vadovas A. G.. Mano, kad nudžiūvusios vinkšnos galėjo nuvirsti, kėlė realią grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei, blogino kraštovaizdį, todėl dėl jų nukirtimo jokios žalos aplinkai nepadaryta, o priešingai - pagražėjo kraštovaizdis, darbuotojams vaikščioti tapo saugiau. Iškertant paminėtus berželius, pušeles ir šermukšnį kaip tik buvo siekiama sumažinti galimą žalą aplinkai ateityje, kad augtų tik gerai išsivystę medžiai, tuo pačiu būtų gerinamas Mokyklos teritorijos kraštovaizdis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo nesutinka su apeliaciniu skundu ir mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Mano, kad iškertant paminėtus medžius kaip tik buvo siekiama, kad augtų tik gerai išsivystę medžiai, tuo pačiu būtų gražinamas teritorijos kraštovaizdis, todėl žala aplinkai nebuvo padaryta.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2011 m. gegužės mėnesį mokyklos teritorijoje (duomenys neskelbtini), neturėdama leidimo medžiams kirsti, nupjovė 1 beržą, 2 vikšnas, 3 berželius, 2 pušeles ir šermukšnį. Ieškovė teigia, kad šiais veiksmais atsakovė padarė 4 600 Lt žalą gamtai ir prašo ją atlyginti.

Kupiškio rajono apylinkės teismas atmetė ieškinį, argumentuodamas tuo, kad žala gamtai nepadaryta.

Ieškovė nesutinka su sprendimu nes teismas nevertino, kad: be leidimo nupjaunant medžius pažeisti teisės aktai; atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė leidimo kirsti medžius neturėjimu; atsakovė nepateikė savivaldybei nustatytos formos prašymo dėl medžių kirtimo; nepilnai ištyrė ir įvertino įrodymus.

Apelianto argumentai nepagrįsti ir atmestini.

Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Taigi, atsakomybė atsiranda esant bendrosioms sąlygoms, o būtent: žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. Dl-87 patvirtintas „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas“ nustato saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aprašo 4 punktas nustato atvejus, kuomet medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami.

Ieškovas reikalavimą grindžia atsakovės neteisėtais veiksmais ir kalte, nes pastaroji nepateikė savivaldybei nustatytos formos prašymo dėl medžių kirtimo ir negavo leidimo kirsti medžius ir taip pažeidė eilę teisės aktų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad reali žala gamtai nepadaryta, nes atsakovė nupjovė nulaužtą beržą, iš kelmo augusias pušeles, nudžiuvusias vikšnas. Šias aplinkybes patvirtino pats ieškovas ir UAB „Kupiškio komunalininkas“ apželdinimo skyriaus vadovas A. G., teigdamas, kad jei atsakovė būtų prašiusi leidimo medžiams kirsti, ji būtų jį gavusi (b. l. 8, 32, 50). Atsakovė medžius nupjovė neturėdama leidimo ir tuo pasireiškė atsakovės kaltė. Tačiau medžiai buvo pažeisti, nudžiuvę, kiti išretinti, nes trukdė augti šalia esantiems medžiams. Medžių pašalinimas žalos gamtai nepadarė, todėl nesant visų sąlygų atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo patenkinti ieškinį ir priteisti prašomą sumą žalai atlyginti.

Įstatymas reglamentuoja, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1. 5 str.). Ieškovė žalos atlyginimo reikalauja formaliais pagrindais, t. y. atsakovės nustatytos formos prašymo savivaldybei dėl medžių kirtimo nepateikimu ir leidimo kirsti medžius neturėjimu. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo jis neatleistas: 23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 83, 88, 92, 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento, JAK 190742529, 23 Lt (dvidešimt tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.