Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi R. P., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjos E. N. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 5 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl R. P. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pratęsti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teismas nepagrįstai konstatuoja, jog R. P. būklė yra nestabili ir reikalingas stacionarinis gydymas. Gynėja teigia, jog R. P. skiriami netinkami vaistai, todėl jos būklė pablogėjusi, ji kalba lėtai ir apsunkintai, švepluoja. Darytina išvada, jog jai paskirtas ne visai tinkamas gydymas. Gynėja mano, jog R. P. gydymas gali būti užtikrintas ir kitomis sąlygomis. Gynėjos manymu, ligoninės teikimas, teismui sprendžiant dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus, yra tik rekomendacinio pobūdžio.

6.Gynėja teigia, jog iš byloje esančių ligoninės pateiktų išvadų matyti, kad jos ginamoji nėra agresyvi, laikosi ligoninės režimo, nors psichinė būklė nepasikeitusi, tačiau manytina, kad jai priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis galėtų būti pakeistas.

7.Gynėja pažymi, kad R. P. vienu laikotarpiu apie tris metus buvo gydoma ambulatoriškai, todėl akivaizdu, jog tokia galimybė yra ir tai sudaro pagrindą manyti, kad ji gali toliau gydytis ambulatoriškai, padedant tėvams. Be to kritika savo būklei gali neatsirasti visą likusį gyvenimą, tačiau tai nereiškia, jog negalima būtų taikyti lengvesnę priverčiamąją medicinos priemonę- ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes R. P. nėra tiek pavojinga visuomenei.

8.Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, ir R. P. stacionarinį stebėjimą pakeisti į ambulatorinį stebėjimą. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

9.Skundas atmetamas.

10.Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų skundžiama 2019 m. kovo 5 d. nutartimi pagrįstai R. P. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti gynėjos skundą nėra pagrindo.

11.Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

12. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2019 m. vasario 14 d išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pacientės R. P. psichinė būsena lieka nestabili. Šiuo metu yra ligos paūmėjimas, taikomas gydymas vaistų injekcine forma. Pokalbio metu įtempta. Išsako santykio kliedėjimo idėjas gydančios gydytojos atžvilgiu. Aiškina, kad gydytoja ją netinkamais vaistais nugydė, atsirado eilė tariamų sutrikimų, kad gydytoja prieš ją nusiteikusi, neteisingai surašo duomenis apie ją. Monologu dėsto savo mintis. Mąstymas nenuoseklus, paralogiškas. Nekritiška įstatymo uždraustos veikos, susirgimo, gydymo atžvilgiu. Save laiko sveika, nereikalinga gydymo. Tęsiamas aktyvus priešpsichozinis gydymas. Nors gynėja skunde nesutinka su šia išvada, tačiau teismui pateikti duomenys iš tiesų neleidžia konstatuoti, kad R. P. psichikos būklė pagerėjusi, jog jai stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje būtų nebetaikomas. Kadangi R. P. esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra,atvirkščiai,šiuo metu yra ligos paūmėjimas, komisija rekomendavo tęsti jai stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.

13.Nors gynėja teigia, kad R. P. būklė pablogėjusi dėl gydytojų skiriamų netinkamų vaistų, taip pat ir gydytojų išvadoje nurodoma, jog R. P. aiškina, jog gydytoja ją netinkamais vaistais nugydė, atsirado eilė tariamų sutrikimų, kad gydytojai prieš ją nusiteikę, tačiau iš gydytojų komisijos išvados sprendžiama, jog tai susiję su R. P. ligos paūmėjimu, kuris pasireiškia nekritiškumu, paralogišku mąstymu, laiko save sveika, nereikalinga gydymo.

14.Iš gydančios gydytojos R. B. paaiškinimų pirmos instancijos teisme matyti, jog gydytoja nurodė, jog ligonė atvyko, nes nesilaikė ambulatorinio gydymo režimo, nesilankė pas gydytojus, nevartojo vaistų. Atvykus, pradžioje jos būsena buvo pagerėjusi, tačiau nuo vasario mėnesio liga paūmėjo, ligonė tapo pikta, sujaudinta, nesukalbama, pradėjo nebevalgyti, alpti, ko pasekoje atsirado mažakraujystė, atsisakė gerti vaistus, teigdama, kad yra sveika, tik vaistais nuodijama. Esant tokiai situacijai buvo pakoreguotas gydymas, paskirti leidžiami vaistai. Tęsiamas aktyvus priešpsichozinis gydymas. Gydant ir toliau stebint stacionare, jos būklė pagerės, turi nublankti kliedesiai. Jos nuomone būtinas gydymo tęstinumas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis. Iš gydytojos paaiškinimo matyti, jog R. P. psichinė būsena nėra tokia gera, kad ją priverstinai galima būtų gydyti ambulatorinėmis sąlygomis.

15.Skunde teigiama, jog R. P. vienu laikotarpiu apie tris metus buvo gydoma ambulatoriškai ir tai sudaro pagrindą manyti, kad ji gali toliau gydytis ambulatoriškai, padedant tėvams, tačiau šį argumentą paneigia aukščiau paminėtas gydytojos R. B. paaiškinimas, jog ji atvyko, nes nesilaikė ambulatorinio gydymo režimo, nesilankė pas gydytojus, nevartojo vaistų. Tai paneigia gynėjos argumentą, jog ji galėtų gydytis prižiūrimą tėvų, nes kaip matyti tėvai neužtikrino jos tinkamo gydymosi ambulatorinėmis sąlygomis, todėl teismo nutartimi buvo pakeistas R. P. taikomas gydymo režimas iš ambulatorinio į stacionarinį bendrojo stebėjimo ir gydymo sąlygas.

16. Išanalizavus teismui pateiktą medžiagą, komisijos išvadą, gydančios gydytojos, ligoninės atstovės R. B. paaiškinimus, darytina išvada, jog R. P. psichinės sveikatos būklė nėra tiek pagerėjusi, jog būtų galima taikyti švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymo režimą. R. P. psichinė būklė rodo, jog jos pavojingumas visuomenei nesumažėjęs.

17. Apeliacinės instancijos teismui nekelia jokių abejonių komisijos dėl priverčiamųjų

medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada bei komisijos kompetentingumas ir objektyvumas.

18.Atsižvelgdamas į tai, bei įvertinęs komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadas dėl R. P. psichikos būklės, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jai pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.

19.Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad naikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 5 d. nutartį ar ją keisti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė R. P. gynėjos advokatės E. N. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi

nutaria:

R. P., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjos advokatės E. N. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.