Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nukentėjusiajai B. P., kaltinamajam N. V., kaltinamojo įstatyminiams atstovams J. V. ir V. V., VTAS atstovei Svetlanai Čumačenko, gynėjui advokatei Rasai Kalkauskienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 5 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), 6 klasėje, nuo 2012-04-13 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. 2012 m. liepos 24 d., apie 20.45 val., būdamas nepilnametis, Kaune, Keramzito g. prie namo Nr. 4, atvirai pagrobė svetimą turtą, t.y., praeidamas pro šalį, nuo B. P. kaklo nuplėšė jai priklausančią auksinę grandinėlę, 700 litų vertės, su auksiniu pakabuku, 200 litų vertės, bendros 900 litų vertės, šiais savo veiksmais padarė B. P. 900 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis N. V. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, parodė, kad 2012-07-24 po 20 val., eidamas kartu su D. (kaip nustatyta bylos duomenimis – D. A.), pamatęs ant moters, einančios kartu su vyriškiu, kaklo grandinėlę, praeidamas pro ją, nuo moters kaklo nutraukė. Kaltinamasis su D. A. pradėjo bėgti, tačiau D. A. buvo pagautas. Grandinėlę kitą dieną pardavė stotyje romų tautybės žmogui už 350 Lt. Už gautus pinigus nusipirko drabužių, telefoną.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo pilno prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji B. P. parodė, kad 2012-07-24 apie 19:20 val. eidama kartu su vyru J. P., pamatė einant du vaikinukus, nuleidusius galvą. Staiga vienas šviesiais plaukais vaikinukas jai iš už nugaros stvėrė ant kaklo buvusią grandinėlę, ir abu vaikinai pabėgo į Pamario gatvę. Apie įvykį ji pranešė sūnui, kuris sugavo kitą kartu buvusį vaikinuką. Jai padaryta 900 Lt turtinė žala: grandinėlę vertina 700 Lt, pakabuką – 200 Lt, bei 500 Lt moralinė žala. Grandinėlė buvo stora, ji buvo dovanota, užsidėta gal tik trečią kartą. Prašo priteisti civilinį ieškinį.

Liudytojas D. A. parodė, kad 2012-07-24 einant su N. V. nuo tvenkinio, N. V. pamatęs ant moters kaklo grandinėlę, ją iš nugaros pusės nutraukė, ir liudytojas kartu su N. V. pabėgo. Liudytojas buvo pagautas. Jis nesitarė su N. V. kartu vogti grandinėlę, nebuvo žadėta pasidalinti pinigais, jokių pinigų už grandinėlę negavo.

2012-07-24 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra prie namo Keramzito g. 4, Kaune (b. l. 7-9).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad D. A. iš jam pateiktų atpažinti 6 fotonuotraukų atpažino fotonuotraukoje Nr. 6 pavaizduotą jaunuolį – N. V., kuris 2012-07-24, apie 19.20 val. Keramzito g., Kaune, moteriai nuo kaklo nuplėšė grandinėlę ir pabėgo (b. l. 27-30).

2011-07-24 Kauno AVPK Patrulių rinktinės 3-iojo būrio patrulių A. B. ir M. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad 2012-07-24, apie 19.40 val., radijo šaukiniu gavo pranešimą apie tai, kad Marių g. 2, Kaune, du vaikinai nuo moters kaklo pagrobė grandinėlę. Netoli įvykio vietos, padedant visuomenei, buvo sulaikytas vienas jaunuolis, kurį nukentėjusioji B. P. atpažino, kaip vieną iš tų jaunuolių, kuris buvo kartu, kai kitas jaunuolis nuplėšė jai nuo kaklo grandinėlę. Sulaikytas jaunuolis - D. A. (b. l. 10-11).

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis N. V., realizuodamas išankstinį sumanymą pagrobti grandinėlę ir tokiu būdu lengvai gauti pinigų, nuo praeinančios moters kaklo nutraukdamas grandinėlę bei su ja pabėgdamas, ją parduodamas bei pinigus išleisdamas savo reikmėms, tokiu būdu kaltinamasis atvirai pagrobė nukentėjusiosios B. P. turtą. Todėl kaltinamasis N. V. padarė nusikaltimą, ir jo tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. Nusikaltimas baigtas, nes kaltinamasis pagrobtu turtu elgėsi pagal savo valią.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis N. V. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą nuosavybei, neteistas, tačiau jo atžvilgiu teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, taip pat yra atliekama ikiteisminių tyrimų, administracine tvarka nebaustas, nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu yra nepilnametis, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, nuo 2010-10-06 įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (b. l. 57), Kauno VTAS duomenimis, N. V. motina J. V. dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaiko nepriežiūros nuo 2011 metų registruota socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje, N. V. gyvena su motina, berniuko tėvas V. V. su šeima negyvena, su sūnumi bendrauja retai, jo auklėjime nedalyvauja, išlaikymą teikia epizodiškai, taip pat registruotas socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje; 2004 metais ir nuo 2009-08-25 iki 2011-02-18 N. V. laikinai buvo globojamas (duomenys neskelbtini)“ ir Kauno savivaldybės vaikų globos namuose; šiuo metu N. V. grąžintas motinai J. V.; N. V. socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2011 metų; skyriaus specialistams žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas, delinkventinio elgesio vaikas, sistemingai nelankantis mokyklos, nuolat ir sistemingai darantis nusikalstamas veikas, vartojantis nelegalias psichotropines medžiagas, turintis priklausomybę klijų uostymui; motina J. V. bausta už sūnaus nepriežiūrą; 2012 metais N. V. buvo ugdomas ir gydomas (duomenys neskelbtini) mokykloje, iš šios institucijos nuolat bėgo, mokyklos administracijos charakterizuojamas neigiamai (b. l. 60-62, 45-46).

Kaltinamojo įstatyminė atstovė J. V. parodė, kad sutinka su civiliniu ieškiniu, norėtų jį atlyginti dalimis. Paaiškino, kad jos šeima gyvena iš pašalpos, šeimoje yra dar vienas sūnus, kuris mokosi mokykloje. Ji bedarbio pašalpos negauna. Jų šeima gyvena savivaldybės bute, ji yra skolinga apie 400 Lt už komunalinius mokesčius. Vaiko tėvas kartu negyvena, tačiau pabendrauja su sūnumi telefonu. Sūnus namuose yra geras vaikas, tačiau už namų sienų jam didelę įtaką daro draugai. Ji ne kartą yra bausta už sūnaus nepriežiūrą. Dabar sūnus mokosi kitoje mokykloje, jo pažymiai geri, iš sūnaus elgesio matyti, kad jo elgesys ir požiūris pasikeitė.

Kaltinamojo įstatyminis atstovas V. V. parodė, kad jis kartu su sūnum negyvena ir nesirūpina jo auklėjimu, jo išlaikymui jokių išmokų nemoka. Jis sūnų augino iki 11 m. Tuo metu su juo jokių problemų nebuvo. Kai sūnus buvo mažiukas, jis buvo paimtas iš motinos, kai ji susitvarkė, vėl buvo grąžintas. Jo dabartinė žmona nesutiko, kad sūnus gyventų kartu. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį, jei turės pinigų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą, vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes, tai yra į tai, kad N. V. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, charakterizuojamas ne itin patenkinamai, kaltinamojo atžvilgiu teisme yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, taip pat yra atliekama ikiteisminių tyrimų, todėl, teismas laiko, kad bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam turi būti skirtina bausmė, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad šį nusikaltimą padarė būdamas neteistas, teisiamas pirmą kartą, nusikaltimo padarymo bei šiuo metu yra nepilnametis, prisipažino ir gailisi, parenkant jam laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį mažesnį, nei sankcijoje už šį nusikaltimą numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis.

Nukentėjusioji B. P. prašo priteisti civilinį ieškinį 900 Lt turtinei bei 500 Lt moralinei žalai atlyginti.

LR BPK 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla: kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei, kai tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kadangi nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, dėl kurio ji patyrė materialinę (grandinėlės vertė 700 Lt, pakabuko vertė 200 Lt) ir moralinę žalą, nusikaltimą padaręs asmuo nustatytas, todėl nukentėjusioji B. P. turi teisę reikalauti atlyginti jai nusikaltimu padarytą žalą.

Kaltinamasis N. V., jo įstatyminiai atstovai su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, jo neginčijo. Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje yra pagrįstas, nes žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo N. V. veiksmais, įrodytas nukentėjusiosios, kaltinamojo parodymais, todėl tenkintinas pilnai.

Spręsdamas dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d.).

Nukentėjusioji B. P. ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nusikaltimo metu pagrobti daiktai jai buvo dovanoti sūnaus, todėl jie jai buvo ypač brangūs, įvykio metu patyrė dvasinį sukrėtimą, baimę, iki šiol vaikščiodama gatvėmis dairosi, kad kas nors jos neužpultų.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji B. P. patyrė stresą, išgąstį, iki šiol vaikščiodama nesijaučia saugi, iš jos buvo pagrobtas jos sielai ypač brangus daiktas – sūnaus dovana, žalą nukentėjusiajai kaltinamasis padarė tyčiniais veiksmais, kaltinamasis yra jauno amžiaus, sveikas asmuo, galintis įsidarbinti ir dirbti, tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai nebuvo padaryti jokie sužalojimai, dėl įvykio nepablogėjo nukentėjusiosios sveikata, nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo nukentėjusiosios sveikata galėtų blogėti ateityje, kadangi kaltinamojo tėvai kartu su kaltinamuoju atsako už sūnaus veiksmus, teismas atsižvelgia ir į pastarųjų turtinę padėtį, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, neatitinkanti teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiosios B. P. nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (500 Lt) prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 300 Lt (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

1200 Lt civilinis ieškinys priteistinas iš N. V., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminių atstovų – J. V. ir V. V., nustatant, kad šių įstatyminių atstovų pareiga pasibaigia, kai jų vaikas – N. V. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

N. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir nuteisti 9 (devynių) mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus, bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios B. P. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti 1200 Lt iš N. V., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminių atstovų – J. V. ir V. V., nustatant, kad šių įstatyminių atstovų pareiga pasibaigia, kai jų vaikas – N. V. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.