Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1032-340/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-16
Bylos Nr.
2A-1032-340/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-09968-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
A. P.
Ieškovas
R. S.
Trečiasis asmuo
T. P.
Kategorijos
  • 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1032-340/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09968-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 42.2; 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo T. P..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo A. P. 64 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2011-07-01 su atsakovu sudarė preliminariąją sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2011-07-18 parduoti 4940/10000 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Sutarta turto pardavimo kaina – 85 000 Lt, iš kurios 44 000 Lt atsakovui buvo perduota preliminariosios sutarties pasirašymo metu, o dar 20 000 Lt atsakovui perduota 2011-07-15, ką atsakovas patvirtino pakvitavimu, pasirašytu ant preliminariosios sutarties. Teigė, kad visos piniginės lėšos atsakovui buvo perduotos kaip avansas už įsigyjamą perleidžiamą turtą, tačiau nustatytu terminu atsakovas pagrindinės sutarties nesudarė, turto neperdavė ir gautų sumų pagal preliminarią sutartį negrąžino.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 25 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį dėl 64 000 Lt skolos ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo A. P. tenkino.

Šalies argumentai

Atsakovas pareiškė prieštaravimus, kuriais su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovas iki šios bylos iškėlimo dienos nepažinojo ieškovo, nebuvo jo matęs, dėl jokių sandorių nesitarė. Pas atsakovą kreipėsi ieškovo draugas, trečiasis asmuo T. P., kuris pasiūlė iš atsakovo įsigyti nekilnojamą turtą. Jis sutiko, todėl 2011-07-01 buvo sudaryta preliminarioji sutartis. Teigė, jog T. P. nurodė, kad ieškovas gali sumokėti tik dalį, t.y. 20 000 Lt avansą, o likusią sumą sumokės pagrindinės sutarties pasirašymo dieną ir prašė raštu patvirtinti, jog 20 000 Lt sumą gavo, tačiau jokie pinigai nebuvo perduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė ieškovui iš atsakovo 64 000 Lt avansinę įmoką, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-25 iki visiško sprendimo įvykdymo ir 960,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo 15,00 Lt teismo pašto išlaidų.

Teismas nustatė, kad atsakovui nuo 2011-02-11 priklauso 11/10000 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, įgyta 2011-02-11 dovanojimo sutarties pagrindu; 2011-07-01 tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2011-07-18 sudaryti pagrindinę daikto pirkimo-pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo dalies perleidimo ir perleisti įmokas už žemę, esančią (duomenys neskelbtini); pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Taip pat nustatė, kad preliminarioji sutartis su sąlyga, jog 44 000 Lt gauna atsakovas sutarties pasirašymo dieną, atsakovo buvo pasirašyta; šios aplinkybės neneigė ir pats atsakovas, kaip ir atskiro rašto apie 20 000 Lt sumos (avanso dalį) gavimą pagal preliminarią sutartį pasirašymo. Nustatė, kad preliminariosios sutarties pasirašymą ir tarpininkavimą organizavo trečiasis asmuo T. P.. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo išdavęs įgaliojimą veikti jo vardu trečiajam asmeniui. Sprendė, kad tiek preliminariosios sutarties sąlygos, tiek šalių elgesys sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas 64 000 Lt sumą sumokėjo atsakovui kaip avansą. Nurodė, kad ieškovo mokėjimo faktą patvirtina trečiasis asmuo T. P., taip pat ieškovo pateikti banko sąskaitos išrašas bei kasos išlaidų orderis, patvirtinantys prašomų priteisti sumų disponavimo faktą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir ieškovo ieškinį atmesti; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad ieškovas klaidina teismą nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, t.y., kad iki bylos iškėlimo teisme nepažinojo ieškovo, dėl jokių sandorių su juo nesitarė ir tiesiogiai nesudarinėjo; pas jį kreipėsi ieškovo draugas T. P., per kurį buvo pasirašyta preliminarioji sutartis ir turėjo būti perduoti pinigai. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog T. P. šiuo atveju neturėjo jokio įgaliojimo veikti atsakovo vardu, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas pinigus gavo, nes ieškovas šiuos pinigus perdavė trečiajam asmeniui T. P.. Teigia, jog nesant rašytinio įgaliojimo, trečiasis asmuo negalėjo šių piniginių sumų priimti ir iš ieškovo, kuris veikdamas kaip atidus ir rūpestingas asmuo, nesant pateikto rašytinio įgaliojimo negalėjo šių piniginių sumų perduoti. Apelianto manymu, ieškovas reikalavimus dėl pinigų grąžinimo turėtų reikšti trečiajam asmeniui, o ne jam. Pažymi, jog pirmos instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pagrindinė sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta dėl ne iki galo sutvarkytų žemės dokumentų, tai nebuvo padaryta dėl ieškovo nesumokėto avanso pagal preliminariąją sutartį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog apeliantas pateikia faktinių aplinkybių vertinimą, kuris nepasitvirtino nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme: aplinkybės, kad avansas turėjo būti sumokėtas į apelianto banko sąskaitą nepatvirtino trečiasis asmuo T. P., taip pat pažymi, jog preliminariojoje sutartyje nebuvo numatyta, kad avansas turi būti sumokamas kitu metu ir mokėjimo pavedimu, sutartyje nėra apelianto sąskaitos numerio. Nurodo, jog preliminariosios sutarties 3.2 p. nustatyta, kad pirkėjas „ne įsipareigoja perduoti“, bet „perduoda“ 44 000 Lt sumą, t.y. konstatuojamas fakto įvykimas. Apelianto teiginiai, kad jis negavo ir 20 000 Lt avanso dalies prieštarauja byloje esančiam pakvitavimui, kuriame apeliantas patvirtino šios sumos gavimą pagal preliminariąją sutartį; šio pakvitavimo apeliantas neginčijo priešieškiniu, taip pat nepateikė įrodymų, jog jis buvo išgautas kokiomis neteisėtomis priemonėmis. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog reikalavimus turėtų reikšti trečiajam asmeniui T. P.. Pažymi, jog pastarasis ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose neveikė kaip atstovas, sutarties kito vardu nepasirašė, o tik perdavė pasirašytą sutartį ir pinigines lėšas, todėl pagrindo remtis apelianto nurodytu CK 2.133 str. 1 d. 8 p. nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių bei kitų civilinio proceso normų.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovui priteisė jo pagal 2011-07-01 preliminarią sutartį sumokėtą avansą, kaip be pagrindo įgytas lėšas, kadangi nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

Apeliantas, neigdamas savo prievolę grąžinti ieškovui jo sumokėti avansą pagal 2011-07-01 preliminariąją gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 4940/10000 dalių pirkimo – pardavimo sutartį, teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas ieškovo iki bylos iškėlimo teisme nepažinojo, taip pat į tai, jog pinigai pagal sutartį buvo perduoti trečiajam asmeniui T. P., kuris neturėjo įgaliojimų veikti nei atsakovo, nei ieškovo vardu.

Atmesdamas šiuo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t.y. kad preliminariosios sutarties sudarymo metu šalys viena kitos nepažinojo, tuo tarpu tiek sudarant sutartį, tiek ieškovui mokant avansą pagal sutartį šalims tarpininkavo trečiasis asmuo T. P., nesudaro pagrindo išvadai, jog 2011-07-01 preliminarioji sutartis buvo sudaryta atstovavimo teisinių santykių pagrindu. Pagal CK 2.132 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymu nustatytus sandorius. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti - nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi - suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėj prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 str. 2 d.). Byloje įrodymų, kad atsakovas ar ieškovas būtų išdavę įgaliojimus veikti jų vardu trečiajam asmeniui T. P., nėra, tuo tarpu pirmos instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog ieškovas pinigus įteikti atsakovui pagal preliminariąją sutartį perdavė trečiajam asmeniui T. P., nepaneigia teismo išvados dėl avansinė įmokos atsakovui perdavimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo, jog pasirašė 2011-07-01 preliminariąją sutartį, kurios 3.2 p. nustato, kad būsimasis pirkėjas (ieškovas) šios Sutarties sudarymo dieną perduoda ketinamo parduoti daikto savininkui (atsakovui) 44 000 Lt pinigų sumą, kuri skiriama organizacinio pobūdžio ir kitų klausimų sprendimui, pasirengimui sudaryti pagrindinę daikto pirkimo – pardavimo sutartį bei šioje Sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti (b.l.4-6). Atsakovas priešinių reikalavimų dėl šios sutarties nuginčijimo nereiškė. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog atsakovas, pasirašydamas sutartį, patvirtino, jog minėtą pinigų sumą gavo. Šiuo atveju atidaus ir rūpestingo asmens standartai taikytini būtent atsakovui, kuris, teigdamas, jog negavo sutarties 3.2 p. nustatyto 44 000 Lt avanso, tačiau savo parašu pasirašydamas sutartį patvirtino, jog gavo šią pinigų sumą, veikė savo rizika ir laisva valia, todėl turi prisiimti dėl to atsiradusias teisines pasekmes. Atitinkamai atsakovo veiksmai vertinti ir dėl 20 000 Lt avansinės sumos gavimo. Šios avansinės įmokos gavimą atsakovas patvirtino atskiru raštu kitoje preliminariosios sutarties pusėje (b.l.6). Apelianto teiginius apie tai, kad ieškovas turėjo 44 000 Lt avansą pervesti į jo banko sąskaitą, tačiau to nepadarė, kas, anot apelianto, patvirtina, kad minėta pinigų sumą nebuvo perduota atsakovui, paneigia preliminarioji sutartis, kuri nenumatė, kad avansas turi būti mokamas bankiniu pavedimu, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų pateikęs ieškovui ar trečiajam asmeniui T. P., kuris tarpininkavo šalims, savo banko sąskaitos numerį. Apelianto teiginius paneigia ir ieškovo į bylą pateikti banko sąskaitos išrašas bei kasos išlaidų orderis, iš kurių matyti, kad ieškovas disponavo 64 000 Lt pinigų suma ir ši suma buvo išgryninta iš ieškovo banko sąskaitos 2011-06-28, t.y. likus kelioms dienoms iki preliminariosios sutarties (2011-07-01) pasirašymo bei 2011-07-15 –kelioms dienos iki antrosios avansinės įmokos mokėjimo pagal preliminariosios sutarties 3.2 p. (2011-07-18).

Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuota, kad avansinės įmokos buvo perduotos atsakovui, todėl sukuria jam pareigą grąžinti šias sumas ieškovui pagrindinės sutarties nesudarymo atveju. Atmestinas apelianto argumentas dėl pirmos instancijos teismo neįvertintų pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių. Pagrindinės sutarties nesudarymas nepaneigia nustatytų aplinkybių, jog atsakovas avansines įmokas pagal preliminariąją sutartį gavo.

Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteista 64 000 Lt negrąžinto avanso dalis.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta PetkuvienėJelena ŠiškinaTatjana Žukauskienė