- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-27
- Bylos Nr.
- 2S-1056-264/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Birutė Bobrel, Raimundas Buzelis
- Atsakovas
- „Swedbank“
- Ieškovas
- UAB „Topolis 1“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vita Activa“, R. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Raimundo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Topolis 1“ ieškinį atsakovui „Swedbank“ AB, tretieji asmenys UAB „Vita Activa“, R. K. dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3-9), prašydamas pakeisti tarp ieškovo ir atsakovo 2008-04-07 sudarytos Kredito sutarties Nr. 05-059951-IN/05-059958-AK specialiosios dalies sąlygą dėl kredito grąžinimo termino, nurodant, kad kredito grąžinimo terminas yra 2014 metų rugsėjo 30 diena; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui „Swedbank“ AB vienašališkai nutraukti 2005 m. rugsėjo 12 d. atsakovo „Swedbank“ AB ir ieškovo UAB „Topolis 1“ kredito sutartį Nr. 05-059951-IN/05-059958-AK, uždrausti atsakovui „Swedbank“ AB reikalauti sumokėti ir/ar priverstinai išieškoti kredito sumą ar jos dalį iš ieškovo UAB „Topolis 1“, laiduotojų UAB „Vita activa“ ir R. K., uždrausti atsakovui „Swedbank“ AB atlikti išieškojimą iš jam įkeisto turto ir/ar turtinių teisių. Nurodė, kad atsakovui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – neuždraudus nutraukti sutartį ir atlikti kitus veiksmus – ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartimi prašymą tenkino ir ieškovo UAB „Topolis 1“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė „Swedbank“ AB vienašališkai nutraukti 2005 m. rugsėjo 12 d. atsakovo „Swedbank“ AB ir ieškovo UAB „Topolis 1“ kredito sutartį Nr. 05-059951-IN/05-059958-AK, uždraudė atsakovui reikalauti sumokėti ir/ar priverstinai išieškoti kredito sumą ar jos dalį iš ieškovo UAB „Topolis 1“, laiduotojų UAB „Vita activa“ ir R. K., uždraudė atsakovui atlikti išieškojimą iš jam įkeisto turto ir/ar turtinių teisių. Teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo dalykas yra susijęs su neturtiniu reikalavimu, todėl yra tikslinga imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus nutraukti Sutartį ir atlikti kitus veiksmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas „Swedbank“ AB atskiruoju skundu (b. l. 79-86) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartį. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai išsiaiškinus faktines bylos aplinkybes ir pažeidus procesines teisės normas, todėl turi būti panaikinta dėl žemiau nurodytų priežasčių:
1. Teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, nes UAB „Topolis 1“ netinkamai vykdžius 2005-09-12 Kredito sutarties Nr. 05-059951-IN/05-059958-AK sąlygas, „Swedbank“ AB 2010 m. sausio 22 d. raštu Nr. SR-3320 įspėjo atsakovą, kad nesumokėjus įsiskolinimo iki 2010 m. vasario 10 d., bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, tačiau iki šiol UAB „Topolis 1“ įsiskolinimo nepadengė. Atsakovo skola bankui pagal minėtą Kredito sutartį 2010 m. kovo 25 dienai buvo 214756,62 EUR.
2. Laiduotojas UAB „Vita Activa“ nevykdo savo įsipareigojimų bankui pagal visas su „Swedbank“ AB sudarytas sutartis ir UAB „Vita Activa“ pradelsti įsipareigojimai bankui 2010 m. kovo 25 dienai pagal visas su „Swedbank“ AB sudarytas kredito sutartis iš viso sudaro 2 285 207,48 EUR.
3. Teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui neturi jokio pagrindo, nes remiasi tik prielaidomis, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
4. Kredito grąžinimo terminas pagal 2005-09-12 Kredito sutarties Nr. 05-059951-IN/05-059958-AK suėjo 2009 m. rugsėjo 30 d., atsakovas neturi jokių prievolių UAB „Topolis 1“, o ieškovas UAB „Topolis 1“ kartu su laiduotojais UAB „Vita Activa“ bei R. K. nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų atsakovui, todėl ieškovas UAB „Topolis 1" civilinėje byloje teikdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, t.y. siekia sustabdyti išieškojimo procesą ir supranta, kad dėl to atsakovas „Swedbank“ AB patiria dar didesnius nuostolius.
5. Teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės išsprendė ginčą ieškovo UAB „Topolis 1“ bei laiduotojo/įkaito davėjo UAB „Vita Activa“ ir laiduotojo R. K. naudai, nes minėtų priemonių pagalba ieškovas ir tretieji asmenys nebeturi jokio intereso spręsti įsiskolinimo padengimo klausimą šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, o tik skatina vilkinti civilinį procesą kreditoriaus „Swedbank“ AB nenaudai.
6. UAB „Topolis 1“ pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas, absoliučiai nuostolingas „Swedbank“, AB, nes užkerta kelią kreditoriui reikalauti iš ieškovo padengti įsiskolinimą suėjus prievolės įvykdymo terminui, tame tarpe nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą bei laiduotojus, skundžiama teismo nutartimi buvo pažeistas ekonomiškumo principas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, skundžiama nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs atsakovui, pažeidė LR CPK 148 str. 1d.
8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo nutartį, pažeidė šalių interesų pusiausvyros, teisingumo principus, privalėjo pateikti „Swedbank", AB nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
9. UAB „Vita Activa“, paduodama ieškinį, nenurodė ieškinio sumos ir sumokėjo žyminį mokestį kaip už neturtinį ginčą, tačiau ieškovo keliami reikalavimai yra turtinio pobūdžio ir turi bei gali būti įkainuojami nurodant bendrą ieškinio sumą, nes kredito sutarties pakeitimas leistų ieškovui suteiktą kreditą grąžinti ne nedelsiant, o tik 2014-09-30. Atitinkamai šios sumos šiuo metu neatgaus atsakovas „Svvedbank“, AB. Kadangi UAB „Topolis 1“ skola „Svvedbank“, AB pagal 2005-09-12 Kredito sutartį Nr. 05-059951-IN/05-059958-AK 2010 m. kovo 25 dienai buvo 214756,62 EUR, ieškinį Kauno m. apylinkės teisme turėjo būti atsisakyta priimti vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nes jis neteismingas apylinkės teismui. Rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus Kauno m. apylinkės teisme priimtos nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnyje nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 338 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Kitokia išvada reikštų, jog teismas gina išimtinai tik vienos šalies teises ir interesus, o tai pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus.
Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti 2005-09-12 Kredito sutarties Nr. 05-059951-IN/05-059958-AK specialiosios dalies sąlygą dėl kredito grąžinimo termino, nurodant, kad kredito grąžinimo terminas yra 2014-09-30. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui „Swedbank“ AB vienašališkai nutraukti 2005 m. rugsėjo 12 d. atsakovo „Swedbank“ AB ir ieškovo UAB „Topolis 1“ kredito sutartį Nr. 05-059951-IN/05-059958-AK, uždrausti atsakovui „Swedbank“ AB reikalauti sumokėti ir/ar priverstinai išieškoti kredito sumą ar jos dalį iš ieškovo UAB „Topolis 1“, laiduotojų UAB „Vita activa“ ir R. K., uždrausti atsakovui „Swedbank“ AB atlikti išieškojimą iš jam įkeisto turto ir/ar turtinių teisių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pritaikius aukščiau minėtą laikinąją apsaugos priemonę, ji neatliktų užtikrinimo funkcijos, laikinosioms apsaugos priemonėms keliamų tikslų bei jų taikymo sąlygų. Ieškovo ieškiniu prašoma pakeisti šalių sudarytos kreditavimo sutarties sąlygas, tačiau ne tas, kurios tiesiogiai siejamos su kreditoriaus teise vienašališkai nutraukti sutartį, o tas, kuriomis susitarta dėl kredito grąžinimo sąlygų (terminų), todėl draudimas vienašališkai nutraukti kredito sutartį, uždrausti kreditoriui (atsakovui) reikalauti sumokėti ir/ar priverstinai išieškoti kredito sumą ar jos dalį iš skolininko (ieškovo) ir laiduotojų, uždrausti kreditoriui atlikti išieškojimą iš jam įkeisto turto ir/ar turtinių teisių, jeigu sutartyje sulygtos sąlygos tokiam nutraukimui egzistuoja, negali būti vertinamas kaip ieškiniu reiškiamus reikalavimus užtikrinanti priemonė. Tokiu atveju laikinoji apsaugos priemonė neadekvačiai reiškiamiems reikalavimams apriboja kreditoriaus teises, numatytas sutartyje, pažeidžia ekonomiškumo, šalių teisėtų interesų pusiausvyros principus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.).
Atsakovo „Swedbank“ AB atskirajame skunde keliamas klausimas dėl ieškovo UAB Topolis 1“ pareikšto ieškinio atsakovui teismingumo, t. y. ar ieškovo reikalavimas pripažinti kredito sutarčių terminų pratęsimą yra įkainotinas ir dėl to apmokestintinas proporciniu žyminiu mokesčiu ar ne. Pareikštas turtinis reikalavimas, kuris negali būti įvertintas pinigais pagal CPK 85 straipsnio taisykles, laikomas turtiniu neįkainotinu ginču ir toks ieškinys apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-334/2009; 2009-09-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-350/2009; 2009-12-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-560/2009; 2010-02-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-44/2010). Taigi ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pakeisti 2005-09-12 Kredito sutarties Nr. 05-059951-IN/05-059958-AK specialios dalies sąlygą dėl kredito grąžinimo termino, nurodant, kad kredito grąžinimo terminas yra 2014 m. rugsėjo 30 d. Tai yra ieškovas prašo teismo nustatyti atitinkamas sutarties sąlygas dėl kredito grąžinimo termino (pratęsimo) ir sutarties pasibaigimo (CK 6.35 str., 6.204 str. nuostatos). Iš ieškovo išdėstytų materialiųjų reikalavimų turinio matyti, jog ieškinys yra pareikštas dėl sutartinių teisinių santykių modifikavimo. Patenkinus reikalavimą nustatyti ieškovo siūlomas kredito grąžinimo termino pratęsimo sutartines sąlygas, ieškovas UAB „Topolis 1“ įgytų teisę į kredito sumokėjimo atidėjimą tam tikram laikotarpiui, o kreditorius „Swedbank“ AB atitinkamai neatgautų kredito sumos iki nustatyto naujo termino. Todėl pagrįstas apelianto skundo motyvas, kad ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, taigi turi būti apmokėtas tam tikro dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Paaiškėjus, kad ieškinio suma yra didesnė nei 100 000 Lt, byla nagrinėtina apygardos (CPK 27 str. 1 d., 1 p.), o ne apylinkės teisme.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė netinkamai, tuo neteisingai procesines teisės normas (CPK 329 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.