Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu veika iš BK 181 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 294 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 75 straipsniu, jos vykdymą atidedant 1 metams.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžiu L. B. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, L. B. paskirtos bausmės iš dalies pridėta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė ir L. B. paskirta galutinė subendrinta – 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. spalio 6 d. iki 2014 m. liepos 31 d. (2 metai 9 mėnesiai 25 dienos).

Bausmės atlikimo pradžia – 2017 m. sausio 23 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. rugsėjo 28 d., ½ dalį bausmės nuteistasis atliko – 2017 m. birželio 29 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. birželio 14 d. – 2 metai 3 mėnesiai 14 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 59-129 nutarta taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas trečią kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Komisija atsižvelgdama į žemą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 33 balai, esamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (nuo paskutinio vertinimo rizika sumažėjo dar 3 balais), vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ganėtinai ženklią atliktą bausmės dalį, pripažįstamą kaltę, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis nebuvimą, mąstymą ir elgesį - pakankamai išlavėjusius tarpasmeninius įgūdžius, savikontrolės išlaikymą, nestebimus nuteistojo savitvardos, emocinės kontrolės praradimus, nestebimą smurtinį elgesį, norą nebenusikalsti, išsikeltus tikslus, sietinus su tęstine darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu, nuostatas – geba įžvelgti jo nusikalstamumą skatinančius veiksnius, supranta įstatymų svarbą, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, stengiasi jomis vadovautis, elgesį bausmės atlikimo metu – galiojančių nuobaudų neturėjimą, į tai, kad L. B. mokyklos charakterizuojamas teigiamai, aktyvų dalyvavimą programose bei geranoriškai atliekamus gerbūvio darbus, įgytą vidurinį išsilavinimą, motyvaciją tęsti nebaigtas studijas laisvėje, mokosi siuvėjo specialybės, turimą darbinę patirtį laisvėje, rodomą iniciatyvą įsidarbinti pataisos namuose, realią galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, turimus glaudžius socialinius ryšius (su sugyventine, dukra, mama ir broliais), turimą nuolatinę gyvenamąją vietą, motyvaciją keistis, sutikimą su intensyvia priežiūra lygtinio paleidimo atveju, padarė išvadą, jog L. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Komisija lygtinio paleidimo atveju siūlo nustatyti L. B. intensyvią priežiūrą. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui Komisija siūlo nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2020 m. rugsėjo 28 d., sumokėti 15 MGL dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą iki 2020 m. rugsėjo 28 d.

Prokuroro atsiliepimo negauta.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos namų netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

L. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis ir atliktos bausmės laikas atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad L. B. Komisijai pristatomas trečią kartą, nuteistasis sutinka su intensyvia priežiūra, praeityje teistas 5 kartus, teistas tiek už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, tiek ir už nusikaltimą seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Amžius pirmojo teistumo metu – 19 metų, paskutiniu metu vykdomi nusikaltimai tapataus modelio. Šiuo metu L. B. atlieka subendrintą bausmę paskirtą pagal du apkaltinamuosius nuosprendžius, t. y. už vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymą, taip pat už pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą nuosavybei. Nuo nusikatamų L. B. veiksmų nukentėjo daugiau nei vienas asmuo. Be to, nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje (pažymėtina, kad veikas darė kartu su savo broliu), kas tik dar labiau didina veikų pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose L. B. atlieka jau antrą kartą, taigi puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė. Teistumų skaičius, nusikalstamų veikų pobūdis, skaičius bei jų padarymo aplinkybės, taip pat nukentėjusiųjų skaičius, liudija apie didesnį L. B. asmenybės pavojingumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad L. B. atžvilgiu anksčiau buvo taikytas Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymas dėl amnestijos akto, ir L. B. buvo atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vieną kartą jo atžvilgiu taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas (taikytas 2003 m.), kurio sąlygų nuteistasis nepažeidė. Vis tik ir po L. B. atžvilgiu taikytų jo teisinę padėtį palengvinančių įstatymų nuostatų bei teisės aktų, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, taigi akivaizdu, jog teigiamų išvadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir jo atžvilgiu išreikšto pasitikėjimo L. B. nepateisino. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybių laikytis įstatymų būnant laisvėje.

Nuteistasis išsako pasikeitusį savo nusikalstamos veiklos matymą, gyvenimo suvokimą, norą daugiau nebenusikalsti. Vis tik iš pateiktos Socialinio tyrimo išvados matyti, kad L. B. savęs vertinimas yra pažemintas, saviveiksmingumas patenkinamas, savo galios jausmą linkęs palaikyti neveiksmingomis sunkumų įveikos strategijomis, sunkumų ir dėl jų kylančių jausmų neigimu. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis linkęs apgalvoti savo elgesį, išvadoje pažymėta ir tai, kad L. B. problemų sprendimo įgūdžiai stokoja lankstumo, jis turi sunkumų identifikuodamas kylančias problemas, jam nepavyksta numatyti neigiamų pasekmių sau ir kitiems, pasimokinti iš savo patirties, ką patvirtina ir L. B. teistumų istorija. Problemų sprendimo įgūdžių rigidiškumas, sunkumai atpažinti kylančias problemas, neigiamų pasekmių nenumatymas, emocinės gerovės problemos, tokios kaip jausmų slopinimas, galios jausmo palaikymas neteisėtu elgesiu yra neatsiejamai susijusios su L. B. nusikalstamu elgesiu, jų nekoreguojant, rizika nusikalsti ateityje didėtų. Nuteistasis dalyvauja psichokorekcinės Bendravimo grupės, Savipagalbos grupės kassavaitiniuose užsiėmimuose, taip pat dalyvauja intervencinėje programoje, skirtoje smurtaujantiems artimoje aplinkoje. L. B. bendraudamas išlaiko taktą ir savikontrolę. Laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nestebėti nuteistojo savitvardos, emocinės kontrolės praradimai ar smurtinis elgesys. Vis tik Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis savo galios jausmą linkęs palaikyti neteisėtu veikimu, yra ypač reikšminga L. B. padarytų nusikalstamų veikų kontekste, kadangi vienas iš padarytų nusikaltimų (sunkus nusikaltimas nuosavybei), už kurio padarymą L. B. šiuo metu atlieka bausmę padarytas panaudojant psichinę prievartą. L. B. nusikalstamai veiklai būdingi kitus kontroliuojančio, siekiančio priversti kitus paklusti elgesio požymiai. Pažymėtina, kad išvardintos nuteistojo savybės, susijusios su jo emocine gerove iš esmės nepasikeitė nuo pirmojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai abejoti, kad nuteistasis šiuo metu yra pasiruošęs gyvenimui laisvėje, iš esmės pakeitė savo elgesio nuostatas ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje.

Nors L. B. šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau jis taip pat nėra skatintas. Be to, vieną kartą yra pažeidęs režimo reikalavimus (2017 m. birželio 19 d. baustas už nurodymų nevykdymą). Nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, kad L. B. elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, tuo pačiu leidžia daryti išvadą, jog jis savo elgesio nesugeba visiškai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę. Pagal OASys vertinimo metodiką L. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 33 balų. Nors po paskutinio karto, kai nuteistasis buvo pristatomas Komisijai, jo rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo dar 3 balais, vis tik aukščiau išdėstytos aplinkybės neleidžia teigti, kad toks pokytis yra esminis. Pažymėtina, kad iš 33 balų, net 13 balų yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Nustatytas rodiklis liudija, kad nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda išties maksimalias pastangas savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kaip jau minėta, nusiteistojo emocinės gerovės problemos, jo problemų sprendimo įgūdžiai nėra esmingai pakitę. Pagal Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus 2018 m. birželio 12 d. pažymą dėl vykdomųjų dokumentų Nr. 42-545 nuteistasis yra skolingas 17 506,49 EUR, tačiau savanoriškai nemoka, kas yra neabejotinai svarbu, įvertinus tai, jog nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistas L. B. padarytos dėl savanaudiškų paskatų. Pažymėtina, kad nuteistasis nuo 2013 m. spalio 15 d. yra UAB „M“ ir nuo 2016 m. gruodžio 5 d. UAB „B“ (įmonių užsiimančių prekyba, kredito teikimu, lombardų veikla) vadovas, kurių veiklą šiuo metu vykdo nuteistojo įgaliotas asmuo. Taigi, akivaizdu, kad L. B. gauna tam tikras pajamas ir turi galimybę dengti skolą. Vis tik iš teismui pateiktų antstolės patvarkymų matyti, jog įsiskolinimas yra dengiamas ne savanoriškai, o vykdant priverstinį išieškojimą. Išvardintos aplinkybės leidžia abejoti, jog nuteistasis iš tiesų kritiškai vertina savo nusikalstamus veiksmus ir suvokia savo veiksmais padarytą žalą, tuo pačiu kelia abejonių, kad ateityje L. B. priešingas teisei elgesys nepasikartos.

L. B. deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, stengiasi jomis vadovautis, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su sugyventine, dukra, motina, broliais, vykdė komisijos pateiktas rekomendacijas, nors pataisos namuose nedirba, tačiau rodo norą ir iniciatyvą įsidarbinti, dalyvauja psichokorekcinėse programose, bausmės atlikimo metu narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimo faktai nefiksuoti, šiais mokslo metais įgijo siuvėjo specialybę, išėjęs į laisvę planuoja atnaujinti ir baigti studijas universitete, taip pat planuoja dirbti UAB „F“, yra pateiktas raštas, patvirtinantis, kad UAB „F“ lygtinio paleidimo atveju, galėtų įdarbinti nuteistąjį L. B. pardavėju-konsultantu (b. l. 21), lygtinio paleidimo atveju, planuoja gyventi jo teigimu jam nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ir sugyventinė (dukters mama), gautas teigiamas atsakymas dėl nuteistojo apgyvendinimo ir intensyvios priežiūros taikymo (b. l. 20). Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys, tam tikros teigiamos jo charakterio savybės, palankus priežiūros vertinimas, motyvacija dirbti laisvėje ir keisti savo elgesį tinkama linkme, darbo bei gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, nustatytas jo asmenines savybes, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pasiruošimą gyvenimui laisvėje bei likusią nemažą neatliktos bausmės dalį, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 59-129 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 59-129 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. B..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.