Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei H. G.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. S. ir R. Ž., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriui dėl fizinio asmens veiksnumo būklės peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėta pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko pareiškime išdėstytą poziciją.

Byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. Ž., jam teismo posėdyje atstovavo jo atstovė adv. E. J., prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7169/2003 nusprendė pripažinti R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu (el. byla, b. l. 13). 2004 m. kovo 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. G2-1900/2004 jam nustatyta globa, globėja paskirta pusseserė N. S..

2003 m. birželio 12 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 177/2003 nustatyta, kad R. Ž. serga (duomenys neskelbtini), dėl ko negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (civilinė byla Nr. 2-7169/2003, b. l. 13).

2018 m. kovo 27 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Psichikos sveikatos skyriaus pažymoje nurodoma, jog R. Ž. diagnozuotas nepatikslintas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (el. byla, b. l. 9).

2018 m. sausio 15 d. Išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 15 nurodyta, kad R. Ž. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose srityse: I. turtinių santykių srityje: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas), 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkinio-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai), 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai), 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas), 6) dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); II. asmeninių neturtinių santykių srityje: 1) savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra), 2) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas), 3) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti), 4) asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, 5) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį atitinkančią jo galimybes, poreikius), 6) pilietinių ir politinių teisių įgyvendinimo srityje (el. byla, b. l. 10–12). Asmens gebėjimų vertinimo metu suinteresuotas R. Ž. nepalaikė kontakto su kitais žmonėmis, į pateiktus klausimus atsakyti negalėjo, nes nekalba, minimaliai gestikuliuoja viena ranka. Vyras niekur savarankiškai neišeina, dėl dešinės kūno pusės paralyžiaus ribotai juda. R. Ž. negeba skaityti, rašyti, atlikti teisinių veiksmų. Todėl buvo padaryta išvada, kad jis negeba savanoriškai ir savarankiškai atlikti nuoseklių veiksmų tam tikram savo galimam sprendimui priimti ir jį įgyvendinti dėl rūpinimosi savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse. Taip pat išvadoje nurodoma, kad R. Ž. negeba savarankiškai suprasti informacijos ir priimti sprendimų rūpinantis savimi ir priimant kasdienius sprendimus asmeninių neturtinių santykių srityse. Jis negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl tam tikrų savo galimų sprendimų priėmimo rūpinantis savimi ir priimant kasdienius sprendimus asmeninių neturtinių santykių srityse. R. Ž. negeba savarankiškai nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimų esmės ir priežasčių rūpinantis savimi ir priimant kasdienius sprendimus asmeninių neturtinių santykių srityse. R. Ž. negeba savanoriškai ir savarankiškai atlikti nuoseklių veiksmų tam tikram savo galimam sprendimui priimti ir jį įgyvendinti rūpinantis savimi ir priimant kasdienius sprendimus asmeninių neturtinių santykių srityse.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus 2018 m. lapkričio 6 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nėra duomenų apie R. Ž. psichinės sveikatos būklės pagerėjimą nuo to laiko, kai jis teismo sprendimu pripažintas neveiksniu. Pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl vienintelės priežasties – dėl su fizinio asmens neveiksnumu susijusio teisinio reguliavimo pasikeitimo. Mano, kad netikslinga byloje skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (el. byla, b. l. 23–24).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 str.). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Pagal CPK 469 straipsnio 1 dalį šios kategorijos bylose teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę. Nagrinėjimu atveju Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno pirma teismo psichiatrijos komisija atliko R. Ž. psichikos būklės ekspertizę ir pateikė 2003 m. birželio 12 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad R. Ž. serga (duomenys neskelbtini), dėl ko negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (civilinė byla Nr. 2-7169/2003, b. l. 13). 2018 m. sausio 15 d. Išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 15 nurodyta, kad R. Ž. nepalaikė kontakto su kitais žmonėmis, pateiktus klausimus atsakyti negalėjo, nes nekalba, minimaliai gestikuliuoja viena ranka. Vyras niekur savarankiškai neišeina, dėl dešinės kūno pusės paralyžiaus ribotai juda. R. Ž. negeba skaityti, rašyti, atlikti teisinių veiksmų. Teismo nuomone, suinteresuoto asmens globėjos N. S. paaiškinimai teismo posėdyje bei aptarti rašytiniai įrodymai leidžia spręsti, kad suinteresuotas asmuo R. Ž. negeba pasirūpinti savimi. Byloje nenustatyta kitų duomenų apie tai, kad jo sveikatos būklė būtų pakitusi ir pagerėjusi, priešingai – gauta duomenų, jog prasidėjo epilepsijos priepuoliai, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę suinteresuoto asmens psichinei būklei nustatyti. Jos skirti neprašė ir byloje dalyvaujantys asmenys.

Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Teismo sprendimo motyvuose turi būti nurodytas veiksnumo ribojimo pagrindų visetas. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad suinteresuotas asmuo R. Ž. neveiksniu buvo pripažintas po to, kai patyrė insultą, t. y. dėl ligos, kuriai dažniausiai nebūdingas psichinės sveikatos būklės pagerėjimas, bei dėl galvos traumos metu patirtų sužalojimų. Byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad suinteresuoto asmens psichinė sveikata nepasikeitė.

Asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7169/2003 keistinas ir suinteresuotas asmuo R. Ž. pripažintinas neveiksniu konkrečiose pareiškėjos pareiškime išvardintose srityse (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 str. 1 d., CK 2.10 str.).

Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo suinteresuotas asmuo R. Ž. buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa lieka nepakeista, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 str., 3.240 str.). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad suinteresuotas asmuo N. S. neužtikrina suinteresuoto asmens R. Ž. interesų, todėl suinteresuotam asmeniui nustatyta globa lieka nepakeista, jo globėja paliekant suinteresuotą asmenį (CPK 468–469 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 468–469 straipsniu,

nusprendžia:

pašymą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2003 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7169/2003 ir pripažinti suinteresuotą asmenį R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas), asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkinio-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai), nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai), paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas), dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla);

- asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra), sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas), šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti), asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį atitinkančią jo galimybes, poreikius), pilietinių ir politinių teisių įgyvendinimo srityje.

Nustatyti, jog R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) globėja N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) veikia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, įvardintose teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.