Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. W. P. (M. W. P.) atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14-736/2017 pagal ieškovės Ž. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. Š. ieškinį atsakovui M. W. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:atsakovas turi teisę bendrauti su dukra telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu – tris kartus į savaitę po 1 val. Dėl konkretaus bendravimo laiko šalys susitaria bendru susitarimu, atsižvelgiant tiek į vaiko dienos režimą, užimtumą ir sveikatą, tiek į ieškovės užimtumą;atsakovas turi teisę praleisti su dukra vieną savaitę vasarą bei vieną savaitę pavasario atostogų. Apie numatomą atvykimo laiką vasaros metu bei pavasario atostogų metu, atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atvykimo;vaiko gimimo dieną – gruodžio 10 d., su dukra turi teisę bendrauti abu tėvai: motina ir tėvas. Pastarasis apie atvykimą per dukters gimtadienį (laiką ir trukmę), iš anksto, bet ne vėliau nei likus dviem savaitėms iki gimtadienio, apie tai informuoja motiną telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, žinutėmis, Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu;visais atvejais atsakovo bendravimas su dukra vyksta dukters nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje viešoje vietoje, tačiau dalyvaujant ieškovei ar vaiko seneliams iš motinos pusės;visais atvejais vaikas nakvoja savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, tačiau kartu su motina;atsakovas su dukra bendrauja išimtinai tik Lietuvos Respublikos teritorijoje;atsakovas bendravimo su dukra metu užtikrina jos dienotvarkės režimą, rūpinimąsi dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais.

Nurodė, kad gavo Kaslbaro apygardos teismo (Airija) 2017 m. kovo 23 d. nutartį, kurioje numatyta atsakovo bendravimo su šalių dukra tvarka. Pagal šią nutartį atsakovas turi teisę be kitų asmenų priežiūros bendrauti ir matytis su dukra, nutartis numato atsakovo teisę išsivežti dukrą iš Lietuvos Respublikos teritorijos nustatyto bendravimo laikotarpiu, taip pat leidžia atsakovui be kitų asmenų priežiūros nakvoti su dukra. 2017 m. balandžio 10 d. atsakovas ieškovei parašė žinutę, kad iki vasaros pabaigos paruoštų dukros pasą, nes jis išsiveš dukrą į Lenkiją. Jei ieškovė to nepadarys, atsakovas apie tai praneš policijai. Ieškovės vertinimu, 2017 m. kovo 23 d. nutartis aiškiai neatitinka vaiko interesų, juos pažeidžia.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino. Laikinai, iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nustatė atsakovo laikino bendravimo su dukra tvarką:atsakovas turi teisę bendrauti su dukra telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu – tris kartus į savaitę po 1 val. Dėl konkretaus bendravimo laiko šalys susitaria bendru susitarimu, atsižvelgiant tiek į vaiko dienos režimą, užimtumą ir sveikatą, tiek į ieškovės užimtumą;atsakovas turi teisę praleisti su dukra vieną savaitę vasarą bei vieną savaitę pavasario atostogų. Apie numatomą atvykimo laiką vasaros metu bei pavasario atostogų metu, atsakovas informuoja motiną ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atvykimo;vaiko gimimo dieną – gruodžio 10 d., su dukra turi teisę bendrauti abu tėvai: motina ir tėvas. Pastarasis apie atvykimą per dukters gimtadienį (laiką ir trukmę), iš anksto, bet ne vėliau nei likus dviem savaitėms iki gimtadienio, apie tai informuoja motiną telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, žinutėmis, Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu;visais atvejais atsakovo bendravimas su dukra vyksta dukters nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje viešoje vietoje, tačiau dalyvaujant ieškovei ar vaiko seneliams iš motinos pusės;visais atvejais vaikas nakvoja savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, tačiau kartu su motina;atsakovas su dukra bendrauja išimtinai tik Lietuvos Respublikos teritorijoje;atsakovas bendravimo su dukra metu užtikrina dukros dienotvarkės režimą, rūpinimąsi jos visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais.Konstatavo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi civilinės bylos jurisdikcijos priskirtinumas nustatytas Kėdainių rajono apylinkės teismui. Atsakovas šios nutarties neskundė, pateikė priešieškinį, taip dalyvaudamas procese. Sprendė, kad Kaslbaro rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis negali būti vykdoma.Nustatė, kad tarp šalių yra konfliktas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Vaikas su tėvu bendrauja retkarčiais, dažniausiai telekomunikacijų priemonėmis, vaikas yra prisirišęs prie motinos, savo gyvenamosios aplinkos, nepratęs būti su tėvu. Šios aplinkybės bei vaiko amžius (2 metai) patvirtino būtinybę nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kuriam laikui apribojant vaiko išvykimą į užsienį, vaiko perdavimą atsakovo priežiūrai ilgesniam laikui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Šeimos apygardos teismas Airijoje 2017 m. kovo 23 d. nutartimi išsprendė visus su nepilnametės dukters ir atsakovo bendravimu susijusius klausimus. Šios nutarties ieškovė neskundė, nutartis įsiteisėjusi, turi prejudicinę reikšmę šioje byloje.Nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia atsakovo ir nepilnametės dukters teisėtus interesus, kadangi smarkiai riboja susitikimų vietą, bendravimo laisvumą. Tai gali nutraukti socialinį tėvo ir vaiko ryšį. Nebuvo išklausyta vaiko nuomonė dėl noro bendrauti su tėvu. Šeimos apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka geriausia atitinka vaiko poreikius. Nustatyta tvarka negalės būti tinkamai vykdoma, o tai suponuos dar vieną šalių konfliktą.Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas teisingai nurodė, kad jurisdikcijos priskirtinumo klausimas byloje buvo sprendžiamas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi.Įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eN2-5703-603/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2132-236/2016) nustatyta, kad atsakovo dalyvavimas dukros ugdyme ir auklėjime jai gyvenant Airijoje buvo daugiau epizodinis. Tarp atsakovo ir vaiko nėra užsimezgęs glaudus emocinis ryšys. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir pradėjus vykdyti Šeimos apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį, iš esmės būtų pažeisti vaiko interesai. Atsakovas, neapibrėžtam terminui pasiėmęs dukrą iš jos įprastos gyvenamosios vietos, būtų su ja svetimuose namuose, viešbučiuose nesant vaiko motinos, neužtikrintų vaiko interesų. Dviejų metų amžiaus vaikas turi tam tikrą dienos grafiką, yra prisirišęs prie aplinkos, artimųjų, ypatingai prie mamos, todėl tokio amžiaus vaiko gyvenamoji vieta (aplinka), net ir laikinai, turėtų likti nepakitusi. Byloje nėra galimybės išklausyto vaiko nuomonės, nes ji dėl savo mažo amžiaus nemoka raiškiai ir aiškiai kalbėti, suformuluoti savo pažiūrų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliacinio proceso metu atsakovas pateikė naujus įrodymus: Šeimos (Kaslbaro) apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį, III priedą 41 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymėjimą dėl teismo sprendimų dėl bendravimo teisių. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Šeimos apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis byloje yra, todėl jos priėmimo klausimas nespręstinas. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam klausimo išnagrinėjimui III priedas 41 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažymėjimas dėl teismo sprendimų dėl bendravimo teisių priimtinas.

Dėl laikinos bendravimo tvarkos

Civilinio kodekso normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.161 straipsnyje viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-5703-603/2016 atmetė pareiškėjo M. P. (atsakovo) prašymą grąžinti E. P., gim. (duomenys neskelbtini), į Airijos Respubliką, negrąžino vaiko į Airijos Respubliką. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2132-236/2016 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad E. P. per buvimo Lietuvoje laikotarpį, skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 5 d., prisitaikė prie naujos fizinės ir socialinės aplinkos ir šios aplinkos pakeitimas neatitiktų jos interesų. Kėdainių rajono apylinkės teisme 2016 m. liepos 4 d. ieškovė pateikė ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 2 d. pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą, nes 2016 m. gegužės 5 d. Kastlbaro apygardos teismui (Airijos Respublikoje) pateikė pareiškimą dėl šalių vaiko globos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi, be kita ko, atmetė atsakovo prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo. Nurodė, kad Kaslbaro apygardos teisme atsakovo iškelta byla nėra tarp tų pačių šalių ir dėl to paties pagrindo, todėl nagrinėjama byla teisminga Kėdainių rajono apylinkės teismui. Atsakovas 2017 m. sausio 24 d. nutarties neskundė. 2017 m. kovo 22 d. atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriuo sutiko su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, sumažinti priteistino išlaikymo vaikui dydį. 2017 m. balandžio 14 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurias pirmosios instancijos teismas pritaikė apeliacine tvarka vertinama nutartimi. Ieškovė nurodė, kad gavo Kaslbaro apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį, kurioje numatyta atsakovo bendravimo su šalių dukra tvarka neatitinka šalių vaiko interesų. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtino šalių 2017 m. birželio 7 d. taikos sutartį, pagal kurią šalys, be kita ko, susitarė šalių vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; atsakovas nuo 2017 m. birželio 1 d. iki dukters pilnametystės įsipareigojo teikti jai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 170 Eur kiekvieną mėnesį, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; ieškovė atsisakė reikalavimo dalies priteisti iš atsakovo vaiko naudai išlaikymo įsiskolinimą ir šią civilinės bylos dalį pirmosios instancijos teismas nutraukė.Apeliantas neteisingai nurodo, kad Kaslbaro apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi išsprendė visus su atsakovo ir šalių vaiko bendravimu susijusius klausimus. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką. Nagrinėjamu atvejus aktualios 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau tekste – Reglamentas Nr. 2201/2003) nuostatos (Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 1 dalies b) punktas ir 2 dalis). Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Pagal Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio 1 dalies b) punktą, valstybės narės teismas turi jurisdikciją bet kurioje byloje dėl tėvų pareigų, jeigu tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, kokia byla nagrinėjama Kaslbaro apygardos teisme. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi nustatė, kad šalių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo nagrinėtinas Kėdainių rajono apylinkės teisme. Nutartis įsiteisėjusi, apeliacine tvarka nebuvo apskųsta. Apeliantas pateikęs atsiliepimą į ieškinį, taip pat priešieškinį, sutiko su Lietuvos teismų jurisdikcija, nustatant atsakovo bendravimo su vaiku tvarką (dėl kitų reikalavimų šalys pasirašė taikos sutartį) (Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 12 straipsnio 1 dalies b punktas). Nesant ginčo dėl jurisdikcijos taikymo byloje dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, Kaslbaro apygardos teismas neturi teisės spręsti klausimų, susijusių su atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Reglamento Nr. 2201/2003 21 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog vienoje ES valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų. Tačiau pagal to paties straipsnio 3 dalį, nepažeisdama šio reglamento III skyriaus 4 skirsnio, bet kuri suinteresuota šalis gali Reglamento Nr. 2201/2003 III skyriaus 2 skirsnyje nustatyta tvarka paduoti prašymą dėl teismo sprendimo pripažinimo ar nepripažinimo. Reglamento Nr. 2201/2003 28 straipsnyje nurodoma, jog valstybėje narėje priimtas ir joje vykdytinas bei įteiktas teismo sprendimas dėl tėvų pareigų vaikui yra vykdomas kitoje valstybėje narėje tada, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo pripažintas joje vykdytinu. Šios nuostatos reiškia, kad kitų Europos Sąjungos valstybių narių sprendimai dėl tėvų pareigų Lietuvos Respublikoje pripažįstami automatiškai, o kilus poreikiui suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis dėl jų pripažinimo vykdytinais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.P dėl teismo procesinių sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, suinteresuoto asmens V. T. dėl teismo procesinių sprendimų nepripažinimo, bylos Nr. e2T-25-381/2015). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, į tai, kad iki šiol nebuvo kilęs ginčas dėl Lietuvos teismo jurisdikcijos šioje byloje, kilus poreikiui vykdyti Kaslbaro apygardos teismo nutartį dėl vaiko gerovės, atsakovas turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl šios nutarties pripažinimo vykdytina Lietuvos Respublikoje. Iš teismų informacinės sistemos duomenų Liteko matyti, kad toks prašymas Lietuvos apeliaciniame teisme nėra gautas. Konstatavus, kad Kaslbaro apygardos teismas neturi jurisdikcijos spręsti klausimo dėl atsakavo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, jo priimtas procesinis sprendimas nėra pripažintas vykdytinu Lietuvos Respublikoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo nesivadovavo. Pažymėtina, kad šiuo aspektu aktuali LR CPK nuostata dėl galimybės laikinąsias apsaugos priemones taikyti ir keisti atsižvelgiant į konkrečiu momentu gintinus asmens teisėtus interesus (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis). Civilinio proceso kodekso normos numato galimybę bylą nagrinėjančiam teismui, kilus būtinumui ar kitaip pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bet kurioje proceso stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai sprendė dėl jų reikalingumo.Apeliantas nepagrindė, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka nutrauks socialinį tėvo ir dukros ryšį. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikas su atsakovu bendrauja retkarčiais, dažniausiai telekomunikacijų priemonėmis. Vaikas yra prisirišęs prie motinos, nėra pratęs būti su tėvu, ilgesniam laikui apeliantas vienas su vaiku nebuvo pasilikęs. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2132-236/2016, spręsdamas šalių vaiko grąžinimo į Airiją klausimą, nurodė, kad tarp tėvo ir mažamečio vaiko nebuvo užsimezgęs glaudus emocinis ryšys, o jo pasiteiravimas suinteresuoto asmens (ieškovės) apie vaiką, nekuriant glaudaus ir betarpiško bendravimo su vaiku, leido teigti, kad tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir nedalyvauja vaiko gyvenime. Apeliantas deklaratyviai nurodo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nebuvo išklausyta vaiko nuomonė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, protinga manyti, kad dvejų metų vaikas dar nesugeba išreikšti savo minčių ir nuomonės (CK 3.177 straipsnis). Atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tai, kad šalių dukrai yra dveji metai, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė laikinai apriboti atsakovo ir vaiko išvykimą į užsienį ar vaiko perdavimą atsakovo priežiūrai ilgesniam laikui. Šalių dukrai nepratus būti su tėvu, tėvui nekuriant nuolatinio emocinio ryšio su ja, šioje bylos proceso stadijoje epizodinis tėvo bendravimas su vaiku (kas trijų mėnesių laiko tarpą gegužės 9–16 d., rugsėjo 2–30 d., gruodžio 14 d. – sausio 4 d.) be motinos priežiūros neatitiktų mažamečio vaiko intereso būti įprastoje socialinėje aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta laikina bendravimo tvarka nepažeidžia ne tik vaiko interesų, bet ir apelianto teisų bendrauti su vaiku.CPK 266 straipsnis įtvirtina taisyklę, draudžiančią teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir pareigų. Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, jog visais atvejais atsakovo bendravimas su dukra vyksta dukters nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje viešoje vietoje, tačiau dalyvaujant ieškovei ar vaiko seneliams iš motinos pusės, pastaroji sąlyga iš nutarties pašalintina atsižvelgiant į tai, kad seneliai iš motinos pusės nėra byloje dalyvaujantys asmenys.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai sprendė apie grėsmę šalių mažamečio vaiko emociniam stabilumui bei saugumui vykstant šalių ginčui dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl laikiną bendravimo tvarką nustatanti nutartis iš esmės nekeistina, patikslinant jos rezoliucinės dalies šeštąją pastraipą, iš jos pašalinant žodžius „ar E. P. seneliams iš motinos Ž. Š. pusės“ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti jos rezoliucinės dalies šeštąją pastraipą, iš jos pašalinant žodžius „ar E. P. seneliams iš motinos Ž. Š. pusės“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.