Šiaulių apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kuršėnų policijos nuovados apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarimo, kuriuo byla G. S. nutraukta bei G. S. įpareigotas atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6.36 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016 m. kovo 14 d., 13.20 val., iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) sav., vagystės būdu pagrobė svetimą turtą, kurio vertė 6,36 eurų.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kuršėnų policijos nuovados l. e. viršininko pareigas E. T. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą paskiriant G. S. administracinę nuobaudą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 50 str. numatytos sankcijos ribose.

Nurodo, kad teismas nustatinėdamas administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, rėmėsi spėjimais ir prielaidomis, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ir tai turėjo įtakos nepagrįstam nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimui. Teigia, kad G. S. vagystės būdu pagrobė svetimą turtą, kurio vertė 6,36 Eur. Jis praėjo pro prekybines kasas nesusimokėjęs už keptą viščiuką, prekė buvo sugadinta, realizacija netinkama, nes G. S. keptą viščiuką pradėjo valgyti. G. S. buvo nustatytas sunkus 3,06 promilių girtumo laipsnis, o tai traktuojama kaip atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė skiriant administracinę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas

Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarimu G. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta konstatuojant, jog G. S. veikoje nebuvo tyčios padaryti smulkųjį svetimo turto grobimą.

ATPK 50 str. administracinė atsakomybė numatyta už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 50 str. įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia (nutartys administracinėse bylose Nr. N62–507/2010, N62-2799/2010 ir kt.). Apylinkės teismas vertindamas administracinėn atsakomybėn trauktino asmens psichinį santykį su daroma veika nepagrįstai atsižvelgė į G. S. paaiškinimus, jog gyvenime nėra vogęs, jog įvyko nesusipratimas, nieko neprisimena bei į tai, kad G. S. neteistas, nėra trauktas administracinėn atsakomybėn už smulkųjį svetimo turto pagrobimą ir tuo pagrindu nenustatė ATPK 50 str. kvalifikavimui būtino subjektyviosios pusės elemento – tyčios.

Objektyvioji administracinio teisės pažeidimo pusė yra tai, kad G. S. būdamas neblaivus prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“esančio (duomenys neskelbtini) sav., praėjo pro kasas nesumokėjęs už pradėtą valgyti keptą viščiuką, kurio vertė 6,36 Eur ir tai įrodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu (2 b. l.), apsaugos darbuotojos V. R. paaiškinimu (3 b. l.), tarnybiniu pranešimu (4 b. l.), alkotesterio duomenimis (5 b. l.), administraciniu teisės pažeidimo protokolu (9 b. l.), paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. S. duotais paaiškinimais apie faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo G. S. kaltės ir jos formos, akcentuotina, kad pats G. S. pripažino atlikęs minėtus neteisėtus veiksmus, t. y. pripažino paėmęs ir pradėjęs valgyti keptą viščiuką, tačiau neigė vogęs, paaiškindamas, jog pro kasas išėjo nesusimokėjęs, nes pamiršo (9 b. l.). G. S. teiginys, jog jis pamiršo susimokėti, administracinės atsakomybės nešalina. Nors G. S. teisme aiškino, jog buvo girtas, nieko neprisimena, įvyko nesusipratimas, negalėjo vogti, nes gyvenime nėra vogęs, tačiau tai neįrodo jo kaltės nebuvimo ir laikytina administracinėn atsakomybės trauktino asmens gynybine pozicija. Vien apsilankymas prekybos centre rodo asmens ketinimą įsigyti tam tikrų prekių, taip pat faktas, kad asmuo turėdamas pinigų (7 b. l.), paėmęs prekę už ją nesusimokėjęs pradeda valgyti, o po to išeina už prekę nesusimokėjęs pro kasas, leidžia daryti išvadą, kad G. S. sąmoningai norėjo pasišalinti už prekę neatsiskaitęs.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes ir išaiškinimus, konstatuoja, kad G. S. kaltė dėl ATPK 50 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo nustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam nustatytas 30 procentų darbingumas, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus, jam nustatytas 3,06 promilių girtumo laipsnis (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.), jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas spren­džia, kad siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, G. S. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtina didesnė nei minimali ATPK 50 str. sankcijoje numatyta nuobauda – 90 Eur bauda.

Iš 2016 m. kovo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad G. S. administraciniu teisės pažeidimu padarė parduotuvei 6.36 Eur turtinį nuostolį.

Turtinio nuostolio atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str., kuriame nustatyta, kad tokiu atveju, kai administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, teisėjas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Taigi teismui yra suteikiama teisė, sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Kaip matyti iš byloje esančio UAB„(duomenys neskelbtini)“pareiškimo, G. S. veiksmais buvo padarytas 6.36 Eur turtinis nuostolis, tačiau prašymo įpareigoti G. S. atlyginti padarytą turtinį nuostolį nepareikšta. Taigi nesant duomenų ar G. S. atlygino turtinį nuostolį UAB „(duomenys neskelbtini)“ir nesant jų prašymo dėl šios aplinkybės, klausimas dėl turtinio nuostolio atlyginimo nenagrinėtinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimas dėl turtinio nuostolio, jeigu jis buvo padarytas administraciniu teisės pažeidimu, atlyginimo gali būti sprendžiamas ir civilinio proceso tvarka (ATPK 37 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, panaikinti ir priimti naują nutarimą:

G. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, ir skirti jam 90 Eur baudą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.