Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, susipažinusi su V. K. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. K. 2016-10-07 pateikė teismui skundą, kuriame suformulavo dvidešimt šešis reikalavimus.

Skundo 1 reikalavimu pareiškėjas prašo priimti skundą byloje dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų ir neveikimo, vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimo, netinkamo viešo administravimo ir netinkamo aptarnavimo piliečių viešojo administravimo institucijoje, nagrinėjant jų pareiškimus, prašymus ir skundus.

Skundo 2 reikalavimu prašo patenkinti skundą pripažinti viešojo administravimo subjekto – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros - Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų neteisėtus veiksmus ir neveikimą, vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, suteiktus įgaliojimus, funkcijų ir pareigų neatlikimą, netinkamą viešą administravimą ir netinkamą aptarnavimą piliečių viešojo administravimo institucijoje, nagrinėjant jų pareiškimus, prašymus ir skundus.

Skundo 3-4 reikalavimais prašo patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamus teisės aktus - Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016-09-05 aktą Nr. 17.2-10079 (pareiškėjas nurodo, kad aktas priimtas 2015 m., kas laikytina rašymo apsirikimu) ir 2016-09-19 aktą Nr. 17.2-10599 (pareiškėjas nurodo, kad 2015-09-19 aktas Nr. 17.2-10577, kas laikytina rašymo apsirikimu) ir įpareigoti juos priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

Skundo 5 reikalavimu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016-08-09 aktą Nr. 4-01-6486 ir įpareigoti juos priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

Skundo 6-7 reikalavimu prašo imtis realių veiksmų dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų neteisėtų procesinių ir neprocesinių veiksmų bei patenkinti skundą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą priimti atitinkamą sprendimą.

Skundo 8-24 reikalavimais pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą spręsti pareiškėjo pateiktus klausimus.

Skundo 25-26 reikalavimu prašo priimti nutarimus pradėti ikiteisminius tyrimus dėl reikalavime nurodytų pareigūnų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-13 nutartis adm. byloje Nr. A-14-261/2007).

Skundo 1 ir 2 reikalavimai yra prašymai, susiję su faktinių aplinkybių konstatavimu, arba apskritai bendro, abstraktaus pobūdžio, jų patenkinimas neapgintų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, todėl tokie prašymai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundą dalyje dėl 1 ir 2 reikalavimų atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 3 str. 1 d. administracinis teismas sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d. pateikia viešojo administravimo sąvoką ir nustato, kad tai yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

ABTĮ 18 str. 2 d. įtvirtina, kad administracinių teismų kompetencijai inter alia nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Toks teisinis reguliavimas yra grindžiamas tuo, kad prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str., nustatantį, kad valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai. Be to, prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Prokuratūros įstatymo normas dėl prokurorų veiklos nepriklausomumo. Prokuroras pagal Prokuratūros įstatymą turi valstybės pareigūno statusą, tačiau administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 18 str. 2 d.). Taigi administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų veiksmų, susijusių su veiksmais vykdant teisingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012).

Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus 3-4 ir 6-7 reikalavimus bei juos pagrindžiančius argumentus spręstina, kad jie kildinami ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, o dėl prokurorų veiksmų (neveikimo), susijusių su ikiteisminiu tyrimu, t. y. grindžiami Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, o tokie reikalavimai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme. Generalinės prokuratūros sprendimai, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus, gali būti skundžiami Baudžiamojo proceso kodekso X skyriuje nustatyta tvarka. ABTĮ Vilniaus apygardos administraciniam teismui nesuteikia teisės įpareigoti tam tikrų institucijų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka atlikti su ikiteisminiu tyrimu susijusius veiksmus. Atsižvelgus į nustatytą, pareiškėjo skundas dalyje dėl 3-4 ir 6-7 reikalavimų atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016-08-30 buvo gautas pareiškėjo V. K. 2016-08-30 skundas, kuriame pareiškėjas be kitų reikalavimų prašė teismo patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą teisės aktą – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016-08-24 aktą Nr. 4-01-6486 ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Teismas 2016-09-08 nutartimi šį pareiškėjo reikalavimą priėmė. Pagal ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p. teismas atsisako priimti skundą, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo skundo 5 reikalavimą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas su skundu nepateikė ginčijamo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016-08-24 akto Nr. 4-01-6486 ir neteisingai nurodė ginčijamo akto priėmimo datą, kas vertintina kaip rašymo apsirikimas.

Pareiškėjas 18-24 reikalavimais prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą spręsti jo pateiktus klausimus. ABTĮ 4 str. 2 d. nustatyta, kad administracinis teismas, manydamas, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Iš šių ABTĮ nuostatų matyti, kad skundo reikalavimai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra ne materialaus, bet procesinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas minėtus skundo reikalavimus suformulavo kaip materialaus pobūdžio, t. y. tokius, kurie, jo manymu, pašalintų galimą pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, skundo reikalavimai dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą laikytini pareiškėjo procesiniais prašymais, kurie būtų sprendžiami, jei pareiškėjo skundas teisme būtų priimtas. Atsižvelgus į nustatytą, skundą dalyje dėl 18-24 reikalavimų atsisakytina priimti.

Pareiškėjo skundo 25-26 reikalavimai yra susiję su baudžiamojo proceso bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatų įgyvendinimu, todėl negali būti nagrinėjami administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundą dalyje dėl 25-26 reikalavimų taip pat atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 106-107 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti V. K. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Dėl nutarties per 7 kalendorines dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.