Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei I. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, jog 2015-01-07 Vokietijoje dėl nenustatyto asmens, vairavusio I. G. priklausančią transporto priemonę Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Atsakovei priklausanti nenustatyto asmens vairuojama, Lietuvos Respublikoje registruota, transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Lietuva ir kitos Europos Sąjungos narės yra tarptautinės transporto priemonių sistemos valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Vokietijoje, eismo įvykio metu padaryta žala Lietuvos Respublikoje registruota, tačiau privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta, transporto priemone, valstybės nacionalinis draudikų biuras atlygino įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą ir pateikė reikalavimą ieškovui. Ieškovas Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą įvykdė ir jam sumokėjo 7028,74 Eur. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 7028,74 Eur. Atsakovė ieškovui sumokėjo 2014,00 Eur sumą, tačiau duomenų, jog atsakovė ieškovui grąžino likusią 5014,74 Eur reikalaujamą sumą, byloje nėra.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis).

Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Draudikų biuras išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems asmenims moka, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Draudikų biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tais atvejais, kai Draudikų biuras moka išmoką pagal šio straipsnio 1 dalį dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis). TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. kai išmoka sumokėta dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, taip pat kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovei priklausantį automobilį vairavo nenustatytas asmuo ir atliko neteisėtus veiksmus, dėl atsakovės automobilį vairavusios asmens neteisėtų veiksmų tretiesiems asmenims buvo padaryta žala, kurią atlygino ieškovas, pripažintina, jog yra visos būtinos sąlygos atsakovės, kaip transporto priemonės savininkės, civilinei atsakomybei kilti, o ieškovas, atlyginęs žalą įgijo teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo iš atsakovės, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės patirtos žalos atlyginimą regreso tvarka tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 5014,74 Eur nuostolių atlyginimo (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 23 straipsnis, CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis, 6.280 straipsnis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovas už ieškinio pateikimą sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį, patyrė 792,87 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų vertimo į valstybinę kalbą. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 942,87 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. G. 5014,74 Eur (penkių tūkstančių keturiolikos eurų septyniasdešimt keturių centų) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5014,74 Eur (penkių tūkstančių keturiolikos eurų septyniasdešimt keturių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 942,87 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų aštuoniasdešimt septynių centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismui Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos miesto rūmus.