Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. K., N. K., A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Ž. ieškinį atsakovams V. K., N. K., A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė. Prašė teismo atnaujinti terminą, kadangi įstatymas numato, kad reikalavimas įpėdiniams turi būti pareikštas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Per 3 mėnesius tokie reikalavimai nebuvo pareikšti, kadangi nebuvo kam pareikšti juos. Kai tik ieškovas sužinojo, kad atsirado įpėdiniai, jis iš karto kreipėsi su ieškiniu į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2005-12-22 buvo sudaryta preliminarioji sutartis tarp J. Š. ir J. Ž. dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo, pirkėjas (J. Ž.) perdavė pardavėjai 1000 Lt, kurie bus įskaitomi į parduodamo nekilnojamojo turto kainą, J. Š. įsipareigojo iki 2006-13-30 parduoti būsimajam pirkėjui 4500/7000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Tarp J. Š. ir J. Ž. 2006-04-28 buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl 4500/7000 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, pagal kurią būsimasis pirkėjas J. Ž. sutarties sudarymo metu sumoka ketinamo parduoti turto savininkei 15 000 Lt, kurie bus įskaičiuoti į daikto pirkimo-pardavimo kainą ( b.l. 6-8). 2006-11-02 ieškovas J. Ž. paskolino J. Š. 1000 Lt, o J. Š. skolą įsipareigojo gražinti iki 2007-04-01 ( b.l. 9). J. Š., mirusios 2006-12-08 turtą po 1/3 dalį paveldėjo mirusios vaikaičiai V. K., N. K., A. K., paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 208-07-17 (b.l. 10). 2008-07-17 paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtina, kad po J. Š. mirties 2006-12-08 turtą lygiomis dalimis, t.y. po 1/3 paveldi mirusios vaikaičiai V. K., N. K., A. K., kuriame be visa ko nurodytos žymos, jog sudaryta preliminarioji sutartis. Įsipareigojimas mainyti l 200/7 000 dalis žemės sklypo iki 2007 m. rugpjūčio 16 d. J. J.. Daiktas: žemės sklypas. Juridinis pagrindas: 2006 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. patvirtinta sutartis, notarinio registro Nr. 8168, sudaryta preliminarioji sutartis. Įsipareigojimas parduoti/nupirkti 4 500/7 000 dalis žemės sklypo iki 2006 m. gruodžio 30 d. J. Ž. daiktas: žemės sklypas. Juridinis pagrindas: 2006 m. balandžio 28 d. sutartis, Nr. GŠ-3010. Juridinis pagrindas: 2005 m gruodžio 21 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas, Nr. 2.3-12017-41 ( b.l. 44-45). Iš 2007-12-03 notaro D. T. rašto matyti, kad iki 2007-12-03 į Vilniaus r. 6 notaro biurą dėl mirusiosios J. Š. palikimo kreipėsi mirusiosios sesuo S. A. ( b.l. 71).

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-05-23 sprendimu paveldėjimo teisės liudijimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. K., N. K., A. K. priėmė 2006-12-08 mirusios senelės J. Š. palikimą ir pradėjo jį faktiškai valdyti (b.l. 63-65).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal CK 5.63 str. 1 d. kreditorius, pareikšdamas reikalavimus arba reikšdamas teisme ieškinį, informuoja įpėdinius apie savo reikalavimus. Šie veiksmai bet kuriuo iš nurodytų būdų turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto). Jeigu trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai teismas gali jį pratęsti, jeigu nepraėjo daugiau kaip treji metai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas po J. Š. mirties 2006-12-08 (b.l. 25) kreipėsi į J. Š. anūkę N. K. dėl sudarytų preliminariųjų sutarčių bei J. Š. skolos, šios aplinkybės, jog buvo kalbėta su ieškovu, nepaneigė ir pati N. K. savo paaiškinimuose pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b.l.111,112). Po J. Š. mirties nuo 2006-12-08 iki 2007-10-22 paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 63-65). 2008-07-17 pagal paveldėjimo teisės liudijimą J. Š. turtą lygiomis dalimis po 1/3 dalį paveldėjo V. K., N. K. ir A. K.. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodytos žymos su paveldimu turtu sudarytos preliminarios sutartys (b.l. 44-45), dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog J. Š. įpėdiniai žinojo apie sudarytas su turtu susijusias preliminariąsias sutartis. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, jog ieškovas nepraleisdamas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino, vis dėl to buvo pareiškęs atitinkamus reikalavimus atsakovei N. K. kaip vienai iš mirusiosios J. Š. įpėdinei. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dar iki 2008-07-17 paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovams buvo žinomos ieškovo kaip kreditoriaus pretenzijos, jog jiems yra žinomos atsakomybės už palikėjo skolas teisinės pasekmės (CK 5.52 straipsnis), tai atsakovams tapo akivaizdu išdavus 2008-07-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame buvo duomenys apie su ieškovu sudarytas preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis.

Apeliantai nurodo, kad teismas sprendime nenurodė termino atnaujinimo svarbių priežasčių, taip pat teisiškai neargumentavo, kodėl ieškovui nebuvo pritaikytas naikinamasis trijų metų terminas savo kreditoriams reikalavimams pareikšti. Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškiant ieškinį teisme dėl paveldimo turto pagal CK 5.63 str. 1 d. vėliau nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos neprivaloma prašyti atnaujinti praleistą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad nei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, nei jos aiškinimo ir taikymo praktikoje neįtvirtinta reikalavimų, kokia forma (žodžiu ar raštu) kreditorius turi pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui. Šiuo atveju reikia vadovautis CK 1.126 str. 2 d. nuostata, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jei ginčo šalis reikalauja. Kai ginčo šalis pareikalauja taikyti ieškinio senatį ir įrodo, kad trijų mėnesių terminas yra praleistas, tai kreditoriui atsiranda pareiga patvirtinti svarbias trijų mėnesių termino praleidimo priežastis (CPK 178 str., CK 1.131 str. 2 d., 5.63 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Taigi reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra tik informavimo veiksmas, kurio atlikimas teisiškai reikšmingas ta prasme, kad informacija apie palikėjo skolas bei galimus jo kreditorius yra lemianti vienokį ar kitokį šią informaciją gaunančio asmens elgesį – įpėdinis gali atsisakyti palikimo arba priimti jį, pateikdamas teismui prašymą sudaryti paveldimo turto apyrašą ir taip apibrėždamas savo atsakomybės pagal kreditoriaus pareikštas turtines pretenzijas dėl jo paveldimų palikėjo skolinių pareigų apimtį, taip pat gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą; testamento vykdytojas ar palikimo administratorius privalo informuoti įpėdinį apie palikėjo skolas ir kt. Taigi palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, teismo gali pratęstas, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamojoje byloje ieškovas ieškinį atsakovams pareiškė 2010-09-01, t.y. praleidęs trijų mėnesių terminą. Bylos duomenys tvirtina, kad patys atsakovai per įstatymo nustatytą terminą mirusios palikimo nepriėmė, rinko papildomus dokumentus, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas tiksliai nežinojo ir neturėjo kam pareikšti kreditorinių reikalavimų, nors kaip buvo konstatuota, teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – palikėjos įpėdinio informavimas apie ieškovo kaip kreditoriaus turtines pretenzijas – buvo atliktas dar nepraleidus trijų mėnesių termino. Be to, iš šalių paaiškinimų matyti, kad tarp pačių paveldėtojų buvo kilęs ginčas, susijęs su paveldėjimo teisiniais santykiais, kurie neleido atsakovams laiku kreiptis į notarą. O tik 2008-05-23 Viliaus rajono apylinkės teismui nustačius paveldėjimo teisės liudijimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovai priėmė 2006-12-08 mirusios J. Š. palikimą ir pradėjo jį faktiškai valdyti, ieškovui susidarė galimybės tiksliai ieškinyje nurodyti palikėjos paveldėtojus. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovai mirusios J. Š. palikimą priėmė po jos mirties 2006-12-08 faktiškai pradėdami jį valdyti bei žinodami apie mirusiosios vardu sudarytas 2008-07-17 išduotame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime turto preliminariąsias sutartis. Kadangi J. Š. teisėti teisių perėmėjai – ieškovo ieškinio dėl skolos priteisimo atsakovai – paaiškėjo tik 2008-05-23, teisėjų kolegijos nuomone, ši data sietina su realia ieškovo galimybe kreiptis su ieškiniu į teismą (CK 1.130 str. 4 d., CPK 5 str. 1 d., CPK 41 str. 1 d., CPK 111 str. 2 d. 2 p., 135 str. 1 d. 4 p., 138 str.). Ieškinys yra gautas teisme 2010-09-01, t. y. po trijų mėnesių nuo palikėjų perėmėjų paaiškėjimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą dėl nuo jo nepriklaususių objektyvių priežasčių – nebuvo aiškūs J. Š. teisių perėmėjai, o kai paaiškėjo, kas gali būti byloje atsakovu, ieškovas elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai bei pareiškė teismui ieškinį per protingą terminą (CPK 3 str. 7 d.). Atsižvelgusi į visas nurodytas aplinkybes ir tai, kad naikinamasis terminas palikėjo kreditorių ieškiniams yra treji metai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl svarbių priežasčių ieškovo praleistas ieškinio senaties terminas dėl skolos priteisimo yra atnaujintinas (CK 5.63 str. 4 d., 1.131 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nenurodė, kurias aplinkybes laiko svarbiomis priežastimis dėl kurių praleistas terminas atnaujinimas, tačiau iš sprendimo dėstomų aplinkybių ir turinio analizės matyti, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytas aplinkybes pagrįstai laikė svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą ieškovui pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 17000 Lt skolos, kuriuos jis sumokėjo J. Š. pagal 2005-12-22 preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo, 2006-04-28 preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 4500/7000 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo ir 2006-11-02 paskolos sutartį. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis ir sutartu terminu šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariosiose sutartyse nustatyti pagrindinės sutarties sudarymo terminai galėjo būti pratęsti rašytiniu jos šalių, ar ieškovo bei J. Š. susitarimu, tačiau byloje tokių duomenų nėra (CK 1.73 str. 1 d. 7 p.). CK 6.156 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia ir preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui – nagrinėjamu atveju ieškovo perduoti 1000 ir 1500 Lt buvo skirti preliminariųjų sutarčių vykdymui užtikrinti. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, kai preliminarioji sutartis neįvykdoma. Kadangi minėtų preliminariųjų sutarčių tikslas nebuvo pasiektas, t. y. turto pirkimo-pardavimo sutartys per sutartyse numatytus terminus nebuvo sudarytos, laikytina, kad pagal 2005-12-22 ir 2006-04-28 sutartis J. Š. gauti pinigai buvo jai perduoti be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Taip pat J. Š. neįvykdė 2006-11-02 paskolos sutartyje įsipareigojimo iki 2007-04-01 grąžinti 1000 Lt sumą. Taigi šių sumų gali būti reikalaujama iš atsakovų, J. Š. teisių perėmėjų, pagal CK 6.237 straipsnį, dėl ko ieškovo ieškinys atsakovams dėl 17 000 Lt, 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas.

Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.