Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

asmeniui kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę M. Š., jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedusiam, nedirbančiam, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, neteistam, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nusikalstamos veikos aplinkybes.

M. Š. dėl ūminio psichozinio sutrikimo su šizofrenijos simptomais, be susijusio ūminio streso, baudžiamojo įstatymu uždraustos veikos metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, 2020 m. lapkričio 15 d. apie 17.18 val., sanatorijos „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), maitinimo patalpose, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliui R. A. ir tyrėjai R. T., vykdantiems tarnybines pareigas, veikiantiems teisėtai pagal įstatymo nustatytą kompetenciją, atvykusiems pagal iškvietimą dėl agresyviai besielgiančio M. Š., M. Š. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams – sulaikymo metu metė sulčių pakelį į nukentėjusįjį vyriausiąjį patrulį R. A., bet nepataikė, smogė metaliniu samčiu į R. A., bet nepataikė, nes pareigūnas smūgio išvengė pasitraukdamas, metaliniu samčiu kartą sudavė nukentėjusiajai R. T. į dešinę ranką, tokiais veiksmais padarydamas dešinės plaštakos ir I piršto sumušimą, I piršto paviršinę žaizdą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais M. Š., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams. Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje.

Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 286 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniu. Šiuo nusikaltimu daroma žala valstybės pareigūnų veiklai. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-467/2014 ir kt.). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015 ir kt.).

Kad M. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje neginčijamai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusiosios R. T. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuri parodė, kad jai patruliuojant ekipaže su R. A. buvo gautas iškvietimas, jog sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)“ agresyviai elgiasi žmogus. Atvykus į įvykio vietą ir įėjus į patalpą pamatė baltu chalatu vilkintį žmogų, kuris buvo M. Š.. Dešinėje rankoje jis laikė samtį, kairėje sulčių pakelį. Įvykio metu jis pasirodė neadekvatus. Tai buvo galima suprasti iš jo žvilgsnio, agresyvaus elgesio. Atrodė baisiai. Buvo baimė ir dėl savo sveikatos, todėl kvietėsi pagalbą. Kolega paparašė, kad M. Š. padėtų samtį. Šis nepakluso, laistė sultis, todėl teko panaudoti dujas, uždėti antrankius. Įvykio vietoje buvę žmonės buvo išsigandę. Mano, kad M. Š. reikia pagalbos.

Teismo posėdžio metu M. Š. gynėjas advokatas Alvydas Kvaščevičius nurodė, kad veikos neginčija ir sutinka, kad M. Š. būtų taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą, kadangi dėl medicininių priemonių taikymo pasisakė specialistai. Prašė pridėti prie bylos dokumentus, kurie įrodo, kad ginamasis pastoviai lankosi pas gydytoją ir gydosi.

M. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad nelabai pamena įvykio. Nurodė, kad jam dėl įvykusio įvykio gėda, nenori tikėti, kad taip jis pasielgė. Nežino, kodėl ekspertas įrašė, kad žolę jis rūkė 2 metus, nes pastoviai jis nevartojo narkotikų. Prieš kokius 6 metus labai intensyviai vartojo alkoholinius gėrimus ir tai tęsėsi apie 10 metų. Gėrė beveik kiekvieną dieną, prarado sveikatą. Žolę jis intensyviau vartojo apie pusę metų, dažniausiai savaitgaliais ir to rūkymo nesureikšmino. Tuo metu jis dirbo prie automobilių, prižiūrėjo transportą, buvo atsakingas už vairuotojus. Dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo-vadybininko pareigose. Negali pasakyti, kodėl nepamena to įvykio, nes nebuvo nei išgėręs, nei pavartojęs narkotikų, mano, kad gal dėl turėtos operacijos, narkozė turėjo įtakos. Sutinka, kad būtų skirtas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. Šiuo metu kas mėnesį eina pas gydytoją išsirašyti vaistų.

Prokuroras Gintas Pikčiūnas teismo posėdžio metu nurodė, kad yra susipažinęs su ekspertizės aktu - išvada yra aiški ir klausimų nekilo. Taip pat nurodė, kad kodeksas numato, jog ekspertė turi dalyvauti byloje, tačiau neprašo, kad ji atvyktų į posėdį.

Ikiteisminio tyrimo metu R. T. parodė, kad R. A. į pastatą ėjo pirmas. Patalpoje stovėjo vyriškis, kuris vilkėjo baltą chalatą - M. Š., buvo nusiteikęs agresyviai, kairėje rankoje laikė sulčių pakelį, o dešinėje - metalinį samtį. R. A. pareikalavo padėti rankoje turimus daiktus, bet M. Š. neklausė. R .A. panaudojus „tazerį“, M. Š. žengė link R. A. ir pylė link jo sulčių pakelio turinį. M. Š. ne kartą užsimojo dešine ranka, kurioje buvo metalinis virtuvinis samtis, bet R. A. smūgių išvengė. Išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė į M. Š.. Kai purškė dujas, R. A. užėjo M. Š. už nugaros ir rankomis suėmė jam už kaklo. Norėjo iš M. Š. atimti samtį, tačiau M. Š., pamatęs jos tiesiamą ranką link samčio, samčiu kartą sudavė į dešinę plaštaką. Tuo metu R. A., laikydamas savo rankas M. Š. už kaklo iš už nugaros, paguldė M. Š. ant grindų (b. l. 49-50).

Nukentėjusysis R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-11-15, apie 17.00 val., su tyrėja R. T. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo pranešimą, jog reabilitacijos centre gyventojas valgykloje triukšmauja, stumdo stalus. Atvykus, prie pastato pasitiko reabilitacinio centro darbuotojos, kurios pasakė, kad kavinės - valgyklos patalpoje, centro gyventojas elgiasi neadekvačiai, laužo kavinės inventorių, puola su peiliu ant žmonių. Įėjęs į maitinimui skirtą patalpą, pamatė baltą chalatą vilkintį vyrą - M. Š.. Pastarasis ėjo link jo (R. A.). M. Š. kairėje rankoje laikė sulčių pakelį, o dešinėje - metalinį samtį. Pareikalavo, kad M. Š. padėtų samtį. M. Š. pradėjo garsiai šaukti. M. Š. buvo agresyviai nusiteikęs ir ėjo link jo (R. A.), todėl pareikalavo, kad sustotų ir nesiartintų, nes priešingu atveju panaudos tazerį. M. Š. garsiai šaukdamas pasakė, kad gali šauti „tazeriu“, nes jo tai neveikia ir toliau artėjo. Eidamas M. Š., tiesdamas ranką, pylė ant jo (R. A.) sultis, tačiau nepataikė. Tada M. Š. užsimojo suduoti samčiu, tačiau pasitraukdamas smūgio išvengė ir M. Š. nesudavė (b. l. 35-36, 39-40).

2020 m. lapkričio 15 d. objektų apžiūros metu apžiūrėti du Body kamera daryti vaizdo ir garso įrašai. Filmuotoje medžiagoje užfiksuotas vaizdas ir garsas. Prasidėjus vaizdo įrašui matomas M. Š. sulaikymas. Užfiksuota, kad 17.18 val. M. Š. meta į R. A. sulčių pakelį, bet nepataiko, 17.18 val. smūgiuoja R. A. samčiu, bet nepataiko, nes R. A. atsitraukė, 17.18 val., priėjus R. T. prie R. A. ir M. Š., girdimas sudavimo garsas bei pareigūnės „Ai“ (b. l. 154, 71-72).

Dėl nepakaltinamumo.

2021 m. kovo 15 d. – 2021 m. balandžio 15 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-55/2021 nurodyta, kad M. Š. nustatytas laikino psichikos sutrikimo – ūminio polimorfinio psichozinio sutrikimo su šizofrenijos simptomais, be susijusio ūminio streso, dėl kurio inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl psichikos sutrikimo šiuo metu M. Š. konstatuojama laikino psichikos sutrikimo – ūminio polimorfinio psichozinio sutrikimo su šizofrenijos simptomais, be susijusio ūminio streso, dalinė medikamentinė remisija, dėl ko M. Š. gali suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, dalyvauti ikiteisminio tyrimo ir teismo procese. M. Š. tikslinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 136-139).

2021 m. birželio 11 d. teisme gautas teismo psichiatrės ekspertės Laurinos Šliožienės prašymas Nr. 49KL-214, kuriuo informavo, kad teismo posėdyje dalyvauti ji negalės. Nurodė, kad teismo posėdžio metu nenurodys jokių naujų aplinkybių, išskyrus tas, kurios yra fiksuotos teismo psichiatrijos ekspertizės, atliktos 2021 m. kovo 15 d. – 2021 m. balandžio 15 d. akto Nr. 86TPK-55/2021, išvadoje, todėl neatsiradus byloje naujų duomenų, tvirtina savo išvadą minėtame akte. Prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad M. Š. būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Iš ekspertės teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad M. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytas laikinas psichikos sutrikimas - ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais, be susijusio ūminio streso, o šiuo metu konstatuojamas laikino psichikos sutrikimo – ūminio polimorfinio psichozinio sutrikimo su šizofrenijos simptomais, be susijusio ūminio streso, dalinė medikamentinė remisija, todėl jis, darydamas įstatymo uždraustą veiką, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikų pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties M. Š. yra pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis), todėl atsakyti pagal BK už padarytas įstatymo uždraustas pavojingas veikas negali.

Iš ekspertizės išvados matyti, kad M. Š. dėl psichikos būsenos šiuo metu rekomenduojama taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. M. Š. gynėjas advokatas neprieštaravo, kad M. Š. būtų taikomas toks gydymas. Nurodė, kad dėl medicininių priemonių taikymo pasisakė specialistai, todėl ginamasis sutinka, kad būtų taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 17 straipsnio 2 dalis. ir 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas., BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. 2021 m. vasario 2 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91-93), kuri paliktina galioti iki įsiteisės nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje;

M. Š. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Iki nutarties įsiteisėjimo M. Š. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Klaipėdos psichikos sveikatos centrui (Galinio Pylimo g. 3, Klaipėdos m.).

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.