Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos, atstovei Laurai Steponkienei,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios ATP protokolą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VTS Pietinės policijos nuovados apylinkės inspektorių veiklos grupės, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. skundą dėl Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. 2010 m. rugsėjo 22 d. Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucija) nutarimu pagal ATPK 110 str. 5 d. nubaustas 500 litų bauda už tai, kad 2010 m. liepos 31 d. apie 22.30 val. Šiauliuose, prie Mechanikų g. 15 namo 2 laiptinės be pavadėlio vedžiojo savo neveislinį šunį, kuris užpuolė R. M. priklausantį terjero veislės šunį ir jį papjovė. Tuo šuns savininkas pažeidė Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių, patvirtintų 2002-10-24 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-539, 50 p. reikalavimus. Atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. A. du kartus į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 49). Iki teismo posėdžio pradžios negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ir nenurodytos svarbios neatvykimo priežastys. Skundu (b. l. 2) administracinėn atsakomybėn patrauktas S. A. prašo jam paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes jis nubaustas nepagrįstai. Skunde taip pat nurodė, kad 2010 m. liepos 31 d. nuėjo su savo augintiniu į rūsį parsinešti bulvių ir rūsyje augintinį paleido nuo pavadėlio savo saugumui, nes buvo vėlus metas. R. M. šuo laiptinėje pradėjo loti, tai išgirdęs jo šuo pribėgo prie rūsio lauko durų. Jis nespėjo paskui savo šunį, o kai išėjo į lauką pamatė susikabinusius šunis. Jis atitraukė savo šunį nuo R. M. šuns, o R. M. staigiu stipriu timptelėjimu patraukė savo šunį, kuris pakilo į orą, apsivertė ore ir nukrito ant galvos. Nukritęs šuo gulėjo ant nugaros beveik nejudėdamas, kraujo ar dantų žymių ant gulinčio šuns nebuvo. Mano, kad nėra aiški šuns mirties priežastis, nes nebuvo atlikta ekspertizė.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos, atstovė Laura Steponkienė prašo paskirtą administracinę nuobaudą palikti nepakeistą, nes S. A. nubaustas pagrįstai. Nurodė, kad iš policijos paaiškinimų, iš pareiškėjo skundo matyti, jog jis nesiėmė jokių atsargumo priemonių, kad jo augintinis nesukeltų pavojaus aplinkai ar aplinkiniams žmonėms. Šiuo atveju dėl jo neapsižiūrėjimo, neatsargumo, atsirado žala nukentėjusiajai, nes ji neteko savo šuns. Jeigu pažeidėjas būtų tinkamai užtikrinęs šuns vedžiojimą, t.y. būtų išsivedęs savo šunį su pavadėliu ir antsnukiu, tai nieko nebūtų įvykę ir nebūtų padaryta žala nukentėjusiajai. Nukentėjusioji savo šunį vedžiojo tinkamai, t.y. su pavadėliu ir grėsmės nekėlė.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VTS Pietinės policijos nuovados apylinkės inspektorių veiklos grupės, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu. 2010 m. spalio 18 d. atsiliepimu Nr. 40-44-6-S-3619 prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, o su S. A. skundu nesutinka.

Nukentėjusioji R. M. nurodė, kad turėjo dekoratyvinę pinčerių veislės kalytę 9 metų labai smulkaus sudėjimo, kuri buvo keletą kartų fiziškai silpnesnė už S. A. tariamą mažą kalę. Ji savo šunį įsigijo kelių mėnesių, kalytė buvo užregistruota, kai buvo penkerių metų, skiepyta, turi savo identifikavimo numerį. Šuns praradimas sukėlė turto praradimą, nes tai buvo tarsi šeimos narys. Kokios veislės yra S. A. kalė, negali pasakyti, išvaizda panaši į kieminį šunį, pailgo snukio, kudlota, rudos spalvos. Nereiškia moralinės ir materialinės žalos atlyginimo, todėl nedarė ekspertizės šuns mirties priežasčiai nustatyti. Be to, yra kaimynai, tik nori, kad S. A. sutvarkytų savo augintinį, kad šuo nepadarytų žalos ateityje. Be to, kieme yra daugiau kitų šunų, yra vaikų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. skundas atmestinas ir paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, nes nagrinėjant administracinę bylą bei parenkant administracinės nuobaudos dydį padarytas pažeidimas buvo tinkamai kvalifikuotas, paskirta straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

ATPK 110 str. 1 d. nustato administracinę atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietose taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už agresyvių rūšių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimą. O ATPK 110 straipsnio 5 dalis nustato administracinę atsakomybę už šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytas veikas, padariusias žalos asmens sveikatai ar turtui. Ši norma yra blanketinė nukreipianti į Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisykles, kurios yra patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 539 (b. l. 26-36). Institucijos, surašiusios ATP protokolą, ir institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, nutarime S. A. suformuluotas kaltinimas pažeidus Taisyklių 50 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedimo vietose gyvūnai, atsižvelgiant į gyvūnų rūšies bei veislės ypatumus, nešami, laikomi rankose, specialiuose narveliuose, kuprinėse ir pan. ar vedami tik su pavadėliu; agresyvūs šunys – ir su antsnukiu. Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės (urgzti, pulti, loti ir pan.), nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Esant pašaliniams asmenims, kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki 1 m ir šunys vedami prie vedančiojo kojos. Šunys žmonių susibūrimo vietose (autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi būti su antsnukiais. Laikyti šunis, kates bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. Taigi, tiek ATP protokole, tiek nutarime aiškiai suformuluota, kuo grindžiamas šios nuostatos pažeidimas ir šios aplinkybės neneigė apklaustas policijos įstaigoje ir institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, posėdyje pats administracinėn atsakomybėn patrauktas S. A.. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. skunde teismui (b. l. 2) nurodytos aplinkybės yra nenuoseklios, prieštaraujančios kituose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms, o būtent: skunde (b. l. 2) S. A. nurodė, kad 2010 m. liepos 31 d. nuėjo su savo augintiniu į rūsį parsinešti bulvių ir rūsyje augintinį paleido nuo pavadėlio savo saugumui, nes buvo vėlus metas. R. M. šuo laiptinėje pradėjo loti, tai išgirdęs jo šuo pribėgo prie rūsio lauko durų. Jis nespėjo paskui savo šunį, o kai išėjo į lauką pamatė susikabinusius šunis. Jis atitraukė savo šunį nuo R. M. šuns, o R. M. staigiu stipriu timptelėjimu patraukė savo šunį, kuris pakilo į orą, apsivertė ore ir nukrito ant galvos. Tačiau Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VTS Pietinėje policijos nuovadoje 2010 m. rugpjūčio 5 d. rašydamas paaiškinimą (b. l. 14) nurodė, kad 2010 m. liepos 31 d. apie 22.30 val. išvedė šunį pasivaikščioti, kartu su šunimi nusileido į rūsį parnešti daržovių. Netikėtai šuo pradėjo loti ir bėgti į kiemą, šuo buvo be pavadėlio. Jis bėgo iš paskos ir pamatė, kaip jo šuo puolė moters šunį prie Mechanikų g. 15 namo antros laiptinės durų. Šunys susikabino tarpusavyje. Jis pribėgęs paėmė savo šunį ir pakėlė, o moteris staiga patraukė pavadėlį ir jos šuo, apsivertęs ore, trenkėsi ant laiptų ir nebesikėlė. Taip pat kritiškai vertintina S. A. skunde nurodyta aplinkybė, kad kiekvienas šuo gynė savo šeimininką, nes S. A. nebuvo jokios grėsmės ir nebuvo nuo ko gintis. Tokie prieštaringi S. A. aiškinimai vertintini kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Kritiškai vertintinas administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. aiškinimas, kad nėra aiški šuns mirties priežastis, nes nebuvo atlikta ekspertizė. ATPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą. Nagrinėjamoje byloje tokios būtinybės nebuvo, nes S. A. neneigia, kad R. M. šuo nugaišo po susikabinimo su jo šunimi. Be to, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad S. A. vedžiojo be pavadėlio savo neveislinį šunį, kuris užpuolė R. M. priklausantį terjero veislės šunį ir jį papjovė. S. A. nurodyta aplinkybė, kad ant R. M. priklausančio šuns nebuvo kraujo ar dantų žymių nepaneigia, kad jo šuo užpuolė R. M. priklausantį terjero veislės šunį ir jį papjovė. Kaip nurodė nukentėjusioji R. M., ji dekoratyvinę pinčerių veislės kalytę įsigijo kelių mėnesių, kalytė buvo užregistruota, kai buvo penkerių metų, skiepyta, turi savo identifikavimo numerį (b. l. 13). Šuns, kuriam buvo 9 metai, praradimas yra turto praradimas, nes tai buvo tarsi šeimos narys, kuriuo rūpinosi, prižiūrėjo ir saugojo.

Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. nurodytais motyvais panaikinti paskirtos administracinės nuobaudos nėra pagrindo.

Paskirta administracinė nuobauda atitinka padarytą administracinį teisės pažeidimą ir nėra jokio pagrindo manyti, kad paskirta administracinė nuobauda būtų neteisėta ar nepagrįsta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. A., ginčydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą, du kartus į teismo posėdį neatvyko, be savo samprotavimų ir situacijos interpretavimo jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė, todėl paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 8 p., 124 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

palikti nepakeistą 2010 m. rugsėjo 22 d. Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nutarimą, kuriuo pagal ATPK 110 str. 5 d. S. A. paskirta 500 (penkių šimtų) litų bauda, ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė