Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1; 3.2.6.5.

2020 m. rugsėjo 16 d.

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui Ž. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyto, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- nepilnamečio J. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ja - motina V. Š.;

- priteisti iš Ž. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 250 Eur kas mėnesį, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną V. Š.;

- priteisti iš Ž. J. išlaikymo nepilnamečiui vaikui J. J., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 4800 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.;

- priteisti iš atsakovo Ž. J. ieškovei V. Š. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės V. Š. atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas gyvendami kartu, bet neįregistravę santuokos, susilaukė sūnaus J. J., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka pripažino tėvystę ir vaiko gimimo liudijime yra įrašytas vaiko tėvu. Šalių santykiams iširus, nuo 2018 m. birželio 1 d., jie kartu negyvena, nepilnametis sūnus J. J. gyvena su ieškove, atsakovas išvyko į Lietuvą, išlaikymo sūnui neteikia. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, bet ateityje ketina vėl grįžti į Lietuvą. Šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove, šalims pradėjus gyventi atskirai, vaikas liko gyventi su motina. Ieškovė vaiku rūpinasi, užtikrina jam tinkamas augimo, vystymosi sąlygas. Ieškovė gyvena nuomojamame name, vaikas turi atskirą kambarį, yra sudarytos geros gyvenimo sąlygomis, yra visi patogumai. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) mašinos operatore, gauna nuolatines pajamas. Todėl šalių nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, vaiko motina. Ieškovė niekada netrukdė ir ateityje netrukdys atsakovui bendrauti su jų nepilnamečiu sūnumi, jei tik atsakovas išreikš norą. Dėl to, ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos. Atsakovas nuo 2018 m. birželio 1 d. neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Per tą laiką atsakovas per Šv. Kalėdas davė 100 Eur ir 50 Eur per sūnaus gimtadienį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, vaiko išlaikymui skiriamos lėšos negali būti mažesnės nei 1 minimali mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 607 Eur. Išlaikymo dydis turi tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Priteisiant išlaikymą, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad vaikas auga ir išlaidos vis didėja. Sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia ne mažiau 700 Eur sumos. Šalių sūnui augant dažnai reikia atnaujinti rūbus, taip pat, reikalingos išlaidos maitinimui, higienos priemonėms, vitaminams, vaistams ir pan. Šalių sūnus rudenį pradės lankyti mokyklą, išlaidos reikalingos lavinimo priemonėms, laisvalaikiui, ir kt. Į vaiko išlaikymo išlaidas įskaičiuotinos ir būtinos išlaidos būstui, mokesčiams, ir pan. Ieškovei, su kuria nuolat gyvena nepilnametis sūnus, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo vaikui teikimas, nes tai susiję su nuolatine vaiko priežiūra, nuolatiniu išlaikymo teikimu. Mano, kad atsakovas sūnaus išlaikymui turėtų skirti po 250 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. gegužės 1 d. Atsakovas yra sveikas, darbingas ir tai sudaro galimybę jam teikti sūnui reikalingą išlaikymą. Teisės į išlaikymą atsiradimo diena laikytina 2018 m. birželio 1 d., nuo kada šalys kartu nebegyvena ir nuo tada atsakovas neprisideda prie sūnaus išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė, atsižvelgiant į minimalios algos didėjimą, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 200 Eur per mėnesį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (19 mėn. x 200 Eur = 3800 Eur), o nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. po 250 Eur per mėnesį (4 mėn. x 250 Eur = 1000 Eur), viso 4 800 Eur. Vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė, vaiko motina.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje (toliau – Institucija) atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nurodė, kad Institucija neprieštarauja ieškinio reikalavimams, kadangi jie yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Institucijos žiniomis, atsakovas deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), negyvena, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „S.“. Institucija neturi duomenų apie vaiko teisių pažeidimus. Ieškovė gauna nuolatines pajamas, turi gyvenamąją vietą, kur sūnus J. J. turi atskirą kambarį, kuriame yra visi vaiko poreikius atitinkantys baldai ir reikmenys. Nepilnametis vaikas J. J. nuo gimimo gyvena su savo mama Jungtinėje Karalystėje, ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi atskirai, vaikas liko gyventi su mama, kuri vaiku tinkamai rūpinasi, jį auklėja ir prižiūri. Šalių nepilnamečiui sūnui prašoma priteisti išlaikymo suma po 250 Eur per mėnesį, neviršija orientacinio kriterijaus, todėl ieškovė neturi pareigos įrodinėti ir pagrįsti vaiko poreikius atitinkančių išlaidų. Vaikas yra sparčiai augantis, auga ir jo poreikiai, be to, didesnės išlaidos ir didesnė išlaidų našta tenka tam tėvui, su kuriuo gyvena vaikas.

Atsakovui Ž. J. procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis), todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus J. J. gyvenamąją vietą su ja, nes vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ja, ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi atskirai, vaikas liko gyventi su ieškove. Ieškovė vaiku rūpinasi, užtikrina jam tinkamas augimo ir vystymosi sąlygas.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis vaikas nuolat gyvena su motina, tarp jos ir vaiko yra susiformavęs tvirtas emocinis – psichologinis ryšys, vaikas nuolat su ieškove gyvena nuo pat gimimo, nors iki 2018 m. birželio 1 d. ieškovė ir vaikas gyveno kartu su atsakovu, tačiau įvertinus tai, kad vaikas nedidelio amžiaus, laikytina, kad tarp vaiko ir atsakovo stiprus emocinis ryšys nesusiformavo. Vaikas su motina gyvena ieškovės nuomojamame bute, kur jam sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams, byloje nėra.

Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje pateiktą Institucijos išvadą, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrint vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011, 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Kaip nustatyta šioje byloje, nepilnamečio vaiko J. J. išlaikymui kas mėnesį reikalinga bent 600 Eur suma. Vertinant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti savo vaiką, paminėtina, kad pagal turimus duomenis tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinės padėtys yra gana panašios – ieškovė dirba ir gauna nuolatines pajamas, neturi Lietuvos Respublikoje privalomo registruoti kilnojamojo/nekilnojamojo turto, gyvena Jungtinėje Karalystėje, nuomojamame bute; atsakovas, turimais duomenimis, bent iki 2020 m. balandžio 14 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „R. G.“, turi privalomo registruoti nekilojamojo turto – dalį žemės sklypo ir jame esančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat, po dalį keturių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), be to, ieškovei tenka didesnė išlaikymo našta, nes ji kasdien rūpinasi nepilnamečiu vaiku. Visgi, byloje nustatyta, kad atsakovas vaiko neišlaiko nuo 2018 m. birželio 1 d., nors gaudavo nuolatines pajamas, nenustatyta, kad dėl sveikatos sutrikimų atsakovas būtų nedarbingas ar jo darbingumas būtų apribotas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra panaši į ieškovės turtinę padėtį, nesant duomenų apie atsakovo blogą sveikatos būklę, teismas sprendžia, kad atsakovas yra darbingas, darbingo amžiaus, dirbantis bei gaunantis pajamas, todėl turi visas galimybes teikti nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (t. y., prašomas priteisti išlaikymas vaikui yra mažesnis nei pusė vaiko poreikiams patenkinti nurodytų piniginių lėšų suma) nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Priteisus iš atsakovo išlaikymą, šalių vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Be to, šioje byloje nustatyta, kad atsakovas neišlaiko nepilnamečio vaiko nuo 2018 m. birželio 1 d., taigi atsakovas neišlaiko vaiko 23 mėnesius. Ieškovė, atsižvelgiant į minimalios algos didėjimą ir skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą, nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už kiekvieną mėnesį skaičiavo po 200 Eur išlaikymo (19 mėn. x 200 Eur = 3800 Eur), o nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. po 250 Eur per mėnesį (4 mėn. x 250 Eur = 1000 Eur), viso 4 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. J. po 250 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. gegužės 1 d. yra tenkintinas, reikalaujamo išlaikymo dydis atitinka orientacinius kriterijus, todėl iš atsakovo priteistinas 4800 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės atstovė pateikė prašymą ir tai patvirtinančius dokumentus priteisti 847 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro susipažinimas su dokumentais ir konsultavimas, procesinių dokumentų surašymas, atstovavimas teisme ir PVM. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl prašymas dėl išlaidų priteisimo tenkintinas visiškai, t. y. iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei – 847 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl 251 Eur (75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 68 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir 108 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo, vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikui J. J. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui vaikui J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 4800 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus eurų) už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.

Priteisti iš atsakovo Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 251 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.