Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 21 d., apie 08.02 val., Kaune, V. Krėvės pr. ties namu Nr. 5, D. B., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Volkswagen Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį Volkswagen Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti automobiliai. Eismo įvykio metu, padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219.1, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. kaltę dėl pažeidimų pilnai pripažino, labai gailisi ir paaiškino, kad 2016 m. sausio 21 d. ryte atvažiavo pas mamą, nes reikėjo mamą ir brolį nuvežti į Klinikas. Kadangi kiemas buvo duobėtas, bestatydamas įstrigo duobėje, kuri buvo apledijusi, ir nebegalėjo išvažiuoti. Tuomet pavažiavo į priekį ir atbuline eiga išvažiavo iš duobės. Pajautė, kad galbūt į kažką atsirėmė. Pažiūrėjęs pro veidrodėlį matė, kad už jo automobilio arti stovi kitas automobilis, todėl išlipo bei apžiūrėjo tiek savo, tiek ir kitą automobilį. Kieme buvo tamsu. Apžiūrėjęs abu automobilius, nei ant vieno automobilio apgadinimų nematė. Kadangi yra jaunas vairuotojas, todėl nelabai žinojo kaip teisingai pasielgti. Be to skubėjo nuvažiuoti į klinikas, o po to į mokyklą. Pasibaigus pamokoms bei prisiminęs, kaip instruktorius aiškino, kad jei kyla bent kokia abejonė dėl galimo įvykio, reikalinga už kito automobilio užkišti lapelį su savo duomenimis, todėl D. B. grįžo į tą patį kiemą, norėdamas už automobilio valytuvo užkišti lapelį su savo duomenimis, bet jau buvo atvažiavusi policija.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymų aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad atvykus, adresu: Kaunas, V. Krėvės pr. 5, buvo rastas stovintis apgadintas automobilis Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Buvo sulaužyta užpakalinio bamperio dešinė dalis, buvo matyti smūgio žymės. Ant užpakalinio bamperio buvo likę daug smulkių šviesiai mėlynos spalvos dažų skeveldrų. Pagal apgadinimų pobūdį iš eismo įvykio pasišalinusio automobilio vairuotojas smūgį turėjo girdėti ir jausti. Apžiūrėjęs kieme stovinčius šviesiai mėlynos spalvos automobiliu, vyriausiasis patrulis R. K. atkreipė dėmesį į stovintį šviesios spalvos automobilį VW Golf, valst nr. (duomenys neskelbtini), su apgadintu užpakaliniu bamperiu, ant kurio kairėje pusėje buvo nuo smūgio atšokę dažai ir ant kairės pusės kampo buvo smūgio žymės. Apgadinimų pobūdis atitiko apgadinimų pobūdį, esantį ant automobilio VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio spalva tokia pati, kai ir dažų likučių, esančių ant automobilio VW Passat (b. l. 4), D. B. paaiškinimas (b. l. 5), R. J. paaiškinimas (b. l. 6), foto lentelė Nr. 1-3 (b. l. 7-9), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 13), dokumentų kopijos (b. l. 14-18), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 19).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: eismo įvykio vietos schemos (b. l. 2), tarnybinio pranešimo (b. l. 4), foto lentelių (b. l. 7-9), paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo (b. l. 5) bei jo paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad 2016 m. sausio 21 d., apie 08.02 val., Kaune, V. Krėvės pr. ties namu Nr. 5, D. B., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Volkswagen Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį Volkswagen Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadindamas minėtos transporto priemonės užpakalinį bamperį.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad D. B. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 21 d., apie 08.02 val., Kaune, V. Krėvės pr. ties namu Nr. 5, D. B. vairavo transporto priemonę Volkswagen Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos, padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešęs policijai ir nepažymėjęs įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, nuvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. pirminio paaiškinimo (b. l. 5) bei jo paaiškinimo, duoto teismo posėdžio metu, matyti, kad jis manevruodamas atbuline eiga, pajuto, kad galbūt į kažką atsirėmė. Išlipęs iš automobilio apžiūrėjo abu automobilius, pačiupinėjo, bet jokių defektų ar įbrėžimų nei ant vieno automobilio nepastebėjo, nes buvo prietema. Kadangi akivaizdžių apgadinimų ant kliudyto automobilio nematė, kadangi yra jaunas vairuotojas, todėl nelabai žinojo kaip reiktų tokioje situacijoje pasielgti, be to labai skubėjo, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Iš D. B. paaiškinimo matyti, kad pasibaigus pamokoms, jis grįžo į mamos namus, ketindamas ant kliudyto automobilio uždėti ir palikti savo kontaktus, tačiau nespėjo, nes į namus atėjo policijos pareigūnai. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 4) matyti, kad 2016-01-21 gavus Kauno AVPK budėtojo pranešimą apie eismo įvykį adresu Kauno m., V. Krėvės pr. ties namu Nr. 5, buvo nuvykta į įvykio vietą. Ten rastas apgadintas automobilis Volkswagen Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio sulaužytos užpakalinio bamperio dešinės dalies buvo likę daug smulkių šviesiai mėlynos spalvos dažų skeveldrų. Kieme buvo pastebėtas stovintis šviesiai mėlynos spalvos automobilis Volkswagen Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvo apgadintas užpakalinis bamperis, ant kurio kairėje pusėje buvo nuo smūgio atšokę dažai ir ant kairės pusės kampo buvo smūgio žymės. VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nustačius kieno vardu registruotas automobilis Volkswagen Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) bei savininkės adresas, buvo nueita tuo adresu. Ten buvo rastas D. B., kuris paaiškino, kad automobilį vairavo jis, tačiau jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, jokio automobilio neapgadino, o automobilis stovi kieme nesugadintas. Policijos pareigūnas kartu su D. B. nuėjo prie abiejų automobilių. Pamatęs ant abiejų automobilių esančius apgadinimus, dažų likučius, D. B. prisipažino, kad pradėdamas važiuoti atbulas pajuto, kad į kažką atsirėmė. Įvertinus R. K. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes matyti, kad D. B. iš karto nepripažino padaręs eismo įvykį ir tik nuvedus prie abiejų automobilių ir parodžius ant jų esančius apgadinimus, D. B. pripažino padaręs eismo įvykį, todėl D. B. paaiškinimai, kad jis nors ir nebuvo įsitikinęs, jog apgadino kitą automobilį, tačiau vis tiek grįžo į mamos namus, kurių kieme ryte įvyko įvykis, ketindamas ant apgadinto automobilio uždėti ir palikti savo duomenis, vertinami kritiškai ir tai yra administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, jog D. B., supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, nesant turtinę žalą patyrusio asmens eismo įvykio vietoje, policijos nekvietė ir nesiėmė jokių veiksmų surasti apgadinto automobilio vairuotoją ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, neįvykdęs KET 222 punkte numatytų pareigų. Šios aplinkybės rodo, kad D. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia. Nustačius, jog D. B. suprato sukėlęs eismo įvykį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino neįvykdęs KET numatytų reikalavimų, konstatuotina, kad jis tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. B. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad abiems transporto priemonėms padaryti apgadinimai yra nedideli. Svetimas automobilis buvo apgadintas važiuojant atbulai nedideliu greičiu. Iš D. B. paaiškinimų matyti, kad jis nors po įvykio iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tačiau nors ir gyvendamas kitoje vietoje, tą pačią dieną grįžo į tą patį kiemą, kur įvyko įvykis, ir automobilį paliko jame, t.y. neslėpė jo ir nesistengė apsunkinti įvykio tyrimo bei nesutrukdė policijai atskleisti padarytus administracinius teisės pažeidimus. Eismo įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės, kas būtų vertinama sunkesnėmis pasekmėmis. D. B. atžvilgiu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nėra duomenų, kad D. B. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad D. B. praeityje nebuvo baustas už KET pažeidimus.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, į tai, kad abi transporto priemonės buvo apgadintos pakankamai nestipriai, D. B. asmenybę, į tai, kad jis teisę vairuoti transporto priemones įgijęs mažiau nei prieš metus, todėl pažeidimų padarymą galėjo įtakoti vairavimo bei vairuotojo pareigų praktikos stoka, į D. B. jauną amžių bei tai, kad jis yra moksleivis, neturintis savarankiškų pajamų, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą D. B., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus D. B. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant mažesnę nei minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30¹ str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.